BIČIULIS

  • Šiandienos vardadieniai:

Iš atminties archyvų

Kražių grafystė ir jos valdytojai

Kražių grafystė ir jos valdytojai
2017-07-12
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas Nuo XV a. pradžios Lietuvos didžiojo kunigaikščio vietininkais Žemaitijoje tapo didikų Kęsgailų giminės atstovai. Iš valdovo skiriamų vietininkų jie palaipsniui perėmė Žemaitijos seniūno pareigas, taip įgydami šiame krašte didžiulę politinę galią. … skaityti toliau >

Jurgis Talmantas – nenuilstantis gimtosios kalbos riteris

Jurgis Talmantas – nenuilstantis gimtosios kalbos riteris
2017-02-17
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos istorijos vyresnysis mokytojas 1999 metais Jungtinės tautos vasario 21 d. yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Mažai rasi pasaulyje tautų, kurių gimtoji kalba patyrė tiek daug sukrėtimų, kaip lietuvių. XIX a. antroje pusėje, carinei … skaityti toliau >

Pamirštas Žemaitijos šviesuolis

Pamirštas Žemaitijos šviesuolis
2017-01-06
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos istorijos vyresnysis mokytojas Šiemet Lietuvoje bus minimas Vilniaus konferencijos šimto metų jubiliejus. Be šios konferencijos, kuri vyko 1917 metų rugsėjo 18-23 dienomis, būtų neįmanomas ir Vasario 16-sios Nepriklausomybės akto paskelbimas. Būtent konferencija išrinko Lietuvos … skaityti toliau >

Gaštynų dvaras

Gaštynų dvaras
2016-06-10
Iš atminties archyvų

Laima ŠIMKUTĖ Kelmės krašto muziejaus muziejininkė Gaštynų dvaro, esančio 6,5 km. į vakarus nuo Kelmės, pirmuoju savininku archyviniuose dokumentuose minimas Jokūbas Jurgis Kaffemanas (1813-1877). Po to dvarą iki pat sovietinės okupacijos pradžios paveldėdavo jo palikuonys: Tadas Povilas Kaffemanas (1853-1928), Bogdanas … skaityti toliau >

Kražių bažnyčios varpai

Kražių bažnyčios varpai
2016-05-24
Iš atminties archyvų

Povilas ŠVEREBAS Vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius (1801–1875), dirbęs ir garsiojoje Kražių gimnazijoje (1834–1840), yra pastebėjęs, kad savo balsingumu visoje Žemaičių vyskupijoje išsiskyrė Kretingos vargonai, Kražių davatkos ir Beržoro ubagai. Garbės kanauninką kunigą Vincentą Juzumą (1819–1901) daugiau žavėjo ne davatkų balsai, … skaityti toliau >

Maža upė – didelių įvykių liudininkė

Maža upė – didelių įvykių liudininkė
2016-04-20
Iš atminties archyvų

Ko neišplovė iš atminties Kelmės ir Raseinių rajonus jungiančios Žalpės tėkmė Bronislavas KLIMAŠAUSKAS Jos vardas kilęs iš žodžių: žalioji upė. Prasidėjusi Gyniočių pelkėse netoli Pakražančio ir ties Piktkalniu dar pamaitinta nuo Elenavos atitekančios Žalpikės srove, Žalpė į Šešuvies glėbį įkrenta … skaityti toliau >

Prisimenant kunigą prof. dr. Konstantiną Kurnatauską

Prisimenant kunigą prof. dr. Konstantiną Kurnatauską
2016-02-02
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos istorijos vyr. mokytojas Vasario 3 d. sukanka 50 metų, kai Rastede prie Oldenburgo (Vokietija) mirė kunigas prof. dr. Konstantinas Kurnatauskas (1878-1966), vienas žymiausių visuomenės, kultūros ir religijos veikėjų tarpukario Lietuvoje, savo gyvenimu ir veikla … skaityti toliau >

Už ką komunistai iš kunigo atėmė radiją

2015-11-10
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas 1982 metais Sovietų Sąjungoje ėjo į pabaigą L. Brežnevo valdymo laikotarpis. „Didysis stagnatorius“ mirė 1982 metų lapkričio 10 dieną. Tai, kad skaitote šį straipsnį šiomis lapkričio dienomis, yra tik sutapimas. Tuo … skaityti toliau >

Kas Tytuvėnuose nudaužė sovietinio paminklo galvą?

2015-10-19
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas 1967 metais prie KGB vairo stojo Jurijus Andropovas, kuris buvo totalitarinės sistemos sugrąžinimo šalininkas. Per penkiolika jo vadovavimo metų KGB ženkliai išplėtė ir sustiprino visuomenės kontrolę beveik visose gyvenimo srityse, ypač … skaityti toliau >

„Alio! Centrinė klauso!“

2015-07-24
Iš atminties archyvų

Baigia pasimiršti laikai, kai tokiais žodžiais prasidėdavo pokalbiai telefonu Bronislavas KLIMAŠAUSKAS Pasukus ant stalo stovinčio ar ant sienos kabančio telefono aparato rankenėlę ir pakėlus ragelį, išgirsdavai Kelmės centrinio komutatoriaus telefonininkės balsą: „Centrinė klauso“. Tada prašydavai: „Duokit man Kražius“. Atsiliepus Kražių … skaityti toliau >

Apie tremtį – Steigiamojo Seimo nario sūnus

2014-06-17
Iš atminties archyvų

Bronislavas KLIMAŠAUSKAS Per masiškiausią – 1948 metų gegužės 22-23 dienų tremtį sovietų valdžia iš Žalpių apylinkių – iš Uvainiškių, Orkių, Kalniškių, Kerkasių, Lendrikių kaimų į atšiauriąją Igarką netoli Jenisėjaus žiočių išvežė septynias šeimas. Dalis ūkininkų – Bronius Vičiūnas, Liudvikas Ralys, … skaityti toliau >

Kaip visagalį KGB išgąsdino Kelmės penktokas ir septintokai

Kaip visagalį KGB išgąsdino Kelmės penktokas ir septintokai
2014-03-07
Iš atminties archyvų

Alvydas GEŠTAUTAS Šios istorijos pradžia tokia. Berods prieš aštuonerius metus, eidamas į darbą, sutikau bendramokslį iš paralelinės klasės, dabar jau a.a. Joną Vaigauską. Užsimezgė pokalbis. – Viršininke (taip Jonas dažniausia kreipdavosi į beveik kiekvieną sutiktąjį – aut. pastaba), pasakyk, kada … skaityti toliau >

Nelengvos „piršlybos“

2014-03-04
Iš atminties archyvų

<Bronislavas KLIMAŠAUSKAS> Norim to ar nenorim, bet turim pripažinti, kad 40 metų Lietuvos kaimas gyveno kolūkių sąlygomis. Tiesa, greta egzistavo ir valstybiniai, vadinamieji tarybiniai ūkiai, bet kolūkis, kaip teigė sovietiniai įstatymai, buvusi demokratiškesnė ūkininkavimo forma. Kolūkiečiai turėjo teisę patys rinkti … skaityti toliau >

Kunigo posmai išgąsdino valdžią

Kunigo posmai išgąsdino valdžią
2014-01-31
Iš atminties archyvų

<Bronislavas KLIMAŠAUSKAS> 1980 metų gegužės pradžioje Tytuvėnų miesto bibliotekininkė Alfonsė Mačiulevičienė į rajono laikraščio redakciją atnešė savo meniška ranka apipavidalintą, gražia kaligrafiška rašysena išrašytą kvietimą Tytuvėnų kultūros namuose susitikti su poetu ir prozininku Jonu Mačiukevičiumi. Jis buvo pažadėjęs parecenzuoti rajono … skaityti toliau >

Pirmoji knyga – lyg pirmoji meilė…

2014-01-28
Iš atminties archyvų

<Bronislavas KLIMAŠAUSKAS> 1957 metais tuometinė valstybinė Grožinės literatūros leidykla išleido pirmąjį prozininko Vytauto Rimkevičiaus romaną „Studentai“, kuriame atvirai, tiesiai buvo parodytas studentiškas gyvenimas, meilė, konfliktai ir nusivylimai. Rašytoją greit užsipuolė kritika, jog jis neva pasidavęs miesčioniškoms nuotaikoms, neparodęs komjaunimo vaidmens … skaityti toliau >






UAB ROSEBA