BIČIULIS

  • Šiandien vardadienius švenčia:

Iš atminties archyvų

Nepelnytai primirštas

2018-06-08
Iš atminties archyvų

Rita ŠČIGLINSKIENĖ Birželio pradžioje Kelmės krašto muziejus kvietė paminėti 1863 m. sukilimo 155-ąsias metines ir šio sukilimo vieno iš vadų kunigo Antano Mackevičiaus 190-ąsias gimimo metines. Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė sako, jog Pakražančio seniūnijoje buvusiame Morkių kaime gimusio ir ženklų pėdsaką istorijoje palikusio kunigo Antano Mackevičiaus asmenybė nepelnytai primiršta, todėl Kelmės krašto muziejus kartu su Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistais, Kelmės rajono istorijos mokytojų metodinio būrelio nariais organizavo edukacinę programą-išvyką „1863 m. sukilimo dvasinis lyderis kunigas Antanas … skaityti toliau >

Kai už tvarto staugė vilkai…

2018-03-06
Iš atminties archyvų

Bronislavas KLIMAŠAUSKAS Internetas skelbia, kad dabar Lietuvos giriose žiemoja 292 vilkai. Tai beveik šešis kartus mažiau negu jų buvo mūsų kartos vaikystėje. Pavyzdžiui, 1948 metais Lietuvoje priskaičiuoti 1723 miško pilkiai, todėl su jais susidurdavome ir žiemą, ir vasarą. Ėriuko vis dėlto neišsaugojome Vyravo nuomonė, kad vasarą vilkai žmonių nepuola, todėl, juos pamačius, pakakdavo pašūkauti: „Pui! Pui!“, pamosikuoti rankomis ir jie, uodegas pabrukę, nuskuosdavo savais keliais. Bet ar visada? Mano gimtoji Orkių kaimo sodyba netoli Žalpių buvo išsidėsčiusi ant  uosių ir … skaityti toliau >

Trispalvė bažnyčios bokšte

Trispalvė bažnyčios bokšte
2018-03-03
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas Šioje nuotraukoje, darytoje apie 1930 metus, užfiksuota grupė kelmiškių, įsiamžinusių Kelmės katalikų bažnyčios fone. Vaizdas neabejotinai turėjo būti įspūdingas. Nežinia, ar tarpukariu Kelmės bažnyčios bokšte Trispalvė buvo iškeliama visada švenčiant valstybines šventes, ar tai buvo jau tapę tradicija, o gal tai buvo padaryta kita ypatinga proga. Neseniai Lietuvoje paminėtas Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejus nestokojo įdomių ir prasmingų renginių, įvairių patriotinių akcentų. Visur pagrindinis dėmesys buvo skirtas mūsų Valstybės vėliavai, be to, … skaityti toliau >

Jūros partizanų srities štabo sunaikinimas

Jūros partizanų srities štabo sunaikinimas
2018-01-13
Iš atminties archyvų

Rimantas SERVA Kelmės krašto muziejaus vyriausiasis muziejininkas 2018 m. sausio 17 d. sukanka 65-eri metai, kai Pužukų kaime buvo sunaikintas Jūros partizanų srities štabas. Trumpai prisiminkime tų dienų įvykius. 1952 m. pabaigoje Jūros srities ir Vyčių Sąjungos štabas buvo įsikūręs 6 km nuo Kelmės, Pužukų kaime, Kazio Ruko sodyboje. Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vadas tuo metu buvo Antanas Bakšys. Slėptuvė buvo įrengta daržinėje. Jos plotas – 7,5 kv. m, aukštis 2 m, įėjimas uždengtas medine dėže su žemėmis, vėdinimo … skaityti toliau >

Kražių grafystė ir jos valdytojai

Kražių grafystė ir jos valdytojai
2017-07-12
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas Nuo XV a. pradžios Lietuvos didžiojo kunigaikščio vietininkais Žemaitijoje tapo didikų Kęsgailų giminės atstovai. Iš valdovo skiriamų vietininkų jie palaipsniui perėmė Žemaitijos seniūno pareigas, taip įgydami šiame krašte didžiulę politinę galią. Negana to, Kęsgailoms pavyko seniūno valdžią sėkmingai perduoti savo palikuonims ir tai paversti politine tradicija, garantavusia dar dviem Kęsgailų kartoms Žemaitijos seniūno postą (iki 1532 m.). Sutelkta valdžia leido didinti giminės ekonominę galią – naudodamiesi tuo, kad valdovas vis dažniau … skaityti toliau >

Jurgis Talmantas – nenuilstantis gimtosios kalbos riteris

Jurgis Talmantas – nenuilstantis gimtosios kalbos riteris
2017-02-17
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos istorijos vyresnysis mokytojas 1999 metais Jungtinės tautos vasario 21 d. yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Mažai rasi pasaulyje tautų, kurių gimtoji kalba patyrė tiek daug sukrėtimų, kaip lietuvių. XIX a. antroje pusėje, carinei valdžiai įvedus lietuviškos spaudos draudimą, lietuvių kalba ir raštija tapo pasipriešinimo rusifikacijai simboliu. Būtent tada lietuvių kalba iš baudžiauninkų lūpų prasiskverbė į lenkiškai kalbėjusius aukštesniuosius visuomenės sluoksnius, mokslo ir kultūros elitą. XX a. pradžioje situacija jau buvo pasikeitusi – lietuvių … skaityti toliau >

Pamirštas Žemaitijos šviesuolis

Pamirštas Žemaitijos šviesuolis
2017-01-06
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos istorijos vyresnysis mokytojas Šiemet Lietuvoje bus minimas Vilniaus konferencijos šimto metų jubiliejus. Be šios konferencijos, kuri vyko 1917 metų rugsėjo 18-23 dienomis, būtų neįmanomas ir Vasario 16-sios Nepriklausomybės akto paskelbimas. Būtent konferencija išrinko Lietuvos Tarybą ir suteikė jai įgaliojimus skelbti nepriklausomos valstybės atstatymą, taip pat padaryti kitus politinius žingsnius jos įtvirtinimui. Būsimos konferencijos organizacinis komitetas, apdairiai palaikydama tam tikrus santykius su okupacinės Vokietijos valdžia, parengė rezoliucijų tekstus bei sudarė dalyvių sąrašus. Buvo nutarta kviesti … skaityti toliau >

Gaštynų dvaras

Gaštynų dvaras
2016-06-10
Iš atminties archyvų

Laima ŠIMKUTĖ Kelmės krašto muziejaus muziejininkė Gaštynų dvaro, esančio 6,5 km. į vakarus nuo Kelmės, pirmuoju savininku archyviniuose dokumentuose minimas Jokūbas Jurgis Kaffemanas (1813-1877). Po to dvarą iki pat sovietinės okupacijos pradžios paveldėdavo jo palikuonys: Tadas Povilas Kaffemanas (1853-1928), Bogdanas Kaffemanas (1881-1969), Boleslovas Kaffemanas (1914-1986). Iš pradžių, Gaštynų dvaro pastatai buvo mediniai. Didieji pasikeitimai dvare įvyko pradėjus jame šeimininkauti energingam ir apsukriam Bogdanui. XX a. I-oje pusėje buvo pastatyta nemažai mūrinių (iš plytų, akmenų) bei medinių pastatų. 1939 m. dvaro … skaityti toliau >

Kražių bažnyčios varpai

Kražių bažnyčios varpai
2016-05-24
Iš atminties archyvų

Povilas ŠVEREBAS Vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius (1801–1875), dirbęs ir garsiojoje Kražių gimnazijoje (1834–1840), yra pastebėjęs, kad savo balsingumu visoje Žemaičių vyskupijoje išsiskyrė Kretingos vargonai, Kražių davatkos ir Beržoro ubagai. Garbės kanauninką kunigą Vincentą Juzumą (1819–1901) daugiau žavėjo ne davatkų balsai, o Kražių parapijinės bažnyčios senieji varpai, kurie buvo žinomi, kaip didžiausi visoje vyskupijoje. Varpus parapijinei bažnyčiai buvo parūpinęs tuometinis klebonas dekanas kunigas Mykolas Mazalevičius-Barkauskas. Jie buvo išlieti 1639 m. Didžiausias iš jų svėręs 6 800 svarų (apie 2 720 kg). … skaityti toliau >

Maža upė – didelių įvykių liudininkė

Maža upė – didelių įvykių liudininkė
2016-04-20
Iš atminties archyvų

Ko neišplovė iš atminties Kelmės ir Raseinių rajonus jungiančios Žalpės tėkmė Bronislavas KLIMAŠAUSKAS Jos vardas kilęs iš žodžių: žalioji upė. Prasidėjusi Gyniočių pelkėse netoli Pakražančio ir ties Piktkalniu dar pamaitinta nuo Elenavos atitekančios Žalpikės srove, Žalpė į Šešuvies glėbį įkrenta jau Raseinių rajone, netoli Nemakščių. Jos ilgis – tik 19 kilometrų, tačiau vaizdingomis daubomis, vagos vingiais, daugiažiedėmis pievomis ji nenusileidžia Kražantei ar Dubysai. Taip drįstu tvirtinti, gimęs ir užaugęs ant Žalpės kranto, vos vienas kilometras nuo Žalpių bažnytkaimio. Vaikams – … skaityti toliau >

Prisimenant kunigą prof. dr. Konstantiną Kurnatauską

Prisimenant kunigą prof. dr. Konstantiną Kurnatauską
2016-02-02
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos istorijos vyr. mokytojas Vasario 3 d. sukanka 50 metų, kai Rastede prie Oldenburgo (Vokietija) mirė kunigas prof. dr. Konstantinas Kurnatauskas (1878-1966), vienas žymiausių visuomenės, kultūros ir religijos veikėjų tarpukario Lietuvoje, savo gyvenimu ir veikla padaręs žymią įtaką Kelmės kraštui. Prof. dr. Konstantinas Kurnatauskas buvo kilęs iš senos kunigų šeimos, kurios pirmtakas Andriejus Kurnatovskis atvyko į Lietuvą iš Poznanės 1676 m. ir tarnavo Slucko kunigaikštijos pastarosta. Net devyni Kurnatauskų giminės atstovai kunigai tarnavo Lietuvos reformatų … skaityti toliau >

Už ką komunistai iš kunigo atėmė radiją

2015-11-10
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas 1982 metais Sovietų Sąjungoje ėjo į pabaigą L. Brežnevo valdymo laikotarpis. „Didysis stagnatorius“ mirė 1982 metų lapkričio 10 dieną. Tai, kad skaitote šį straipsnį šiomis lapkričio dienomis, yra tik sutapimas. Tuo metu komunistų veikėjų kalbose ir suvažiavimuose vis dar vegetavo rožinė sovietinių gyventojų viltis – komunizmas, tačiau tikrovėje ji buvo seniai palaidota. Režimas naikino tradicines vertybes, bet vietoj jų peršama komunizmo ideologija nekeitė visuomenės taip, kaip to siekė komunistai. Vietoj siekto … skaityti toliau >

Kas Tytuvėnuose nudaužė sovietinio paminklo galvą?

2015-10-19
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas 1967 metais prie KGB vairo stojo Jurijus Andropovas, kuris buvo totalitarinės sistemos sugrąžinimo šalininkas. Per penkiolika jo vadovavimo metų KGB ženkliai išplėtė ir sustiprino visuomenės kontrolę beveik visose gyvenimo srityse, ypač buvo persekiojami disidentai ir žmogaus teisių gynėjai, kitaminčiai. 1974 metų balandžio mėn. Sovietų sąjungos KGB priėmė nutarimą „Dėl kai kurių čekistinės veiklos klausimų stiprinant teritorinius KGB organus“, kurį vykdant Lietuvoje buvo naujai suformuota 15 rajono KGB poskyrių. 1974 metais naujai … skaityti toliau >

„Alio! Centrinė klauso!“

2015-07-24
Iš atminties archyvų

Baigia pasimiršti laikai, kai tokiais žodžiais prasidėdavo pokalbiai telefonu Bronislavas KLIMAŠAUSKAS Pasukus ant stalo stovinčio ar ant sienos kabančio telefono aparato rankenėlę ir pakėlus ragelį, išgirsdavai Kelmės centrinio komutatoriaus telefonininkės balsą: „Centrinė klauso“. Tada prašydavai: „Duokit man Kražius“. Atsiliepus Kražių paštininkei, vėl pageidaudavai: „Noriu kalbėti su Kasčiukų brigada“. Taip per tris tarpininkus „nusibelsdavai“ į vieną atokiausių rajono kolūkių brigadų. Pasitaikydavo, kad norimas pakalbinti adresatas kalbėdavo su kitu žmogumi – tada tekdavo palaukti „laide“ pokalbio pabaigos. Apybraiža apie darbštuolį – telefonu … skaityti toliau >

Apie tremtį – Steigiamojo Seimo nario sūnus

2014-06-17
Iš atminties archyvų

Bronislavas KLIMAŠAUSKAS Per masiškiausią – 1948 metų gegužės 22-23 dienų tremtį sovietų valdžia iš Žalpių apylinkių – iš Uvainiškių, Orkių, Kalniškių, Kerkasių, Lendrikių kaimų į atšiauriąją Igarką netoli Jenisėjaus žiočių išvežė septynias šeimas. Dalis ūkininkų – Bronius Vičiūnas, Liudvikas Ralys, Juozas Spraunius, Stosius bei kiti nuo represijų gelbėjosi, pasitraukę iš savo ūkių. O 1951-ųjų spalio 2-ąją į Krasnojarsko kraštą gyvuliniais vagonais dar ištremtos tuometinio „Pionieriaus“ kolūkio Uvainiškiuose pirmininko Antano Petrausko ir Žalpiuose sukurto „Teisingo kelio“ kolūkio sąskaitininko, 1920 metų Steigiamojo … skaityti toliau >






UAB ROSEBA