BIČIULIS

  • Šiandienos vardadieniai:

Iš atminties archyvų

Nepelnytai primirštas

2018-06-08
Iš atminties archyvų

Rita ŠČIGLINSKIENĖ Birželio pradžioje Kelmės krašto muziejus kvietė paminėti 1863 m. sukilimo 155-ąsias metines ir šio sukilimo vieno iš vadų kunigo Antano Mackevičiaus 190-ąsias gimimo metines. Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė sako, jog Pakražančio seniūnijoje buvusiame Morkių kaime gimusio … skaityti toliau >

Kai už tvarto staugė vilkai…

2018-03-06
Iš atminties archyvų

Bronislavas KLIMAŠAUSKAS Internetas skelbia, kad dabar Lietuvos giriose žiemoja 292 vilkai. Tai beveik šešis kartus mažiau negu jų buvo mūsų kartos vaikystėje. Pavyzdžiui, 1948 metais Lietuvoje priskaičiuoti 1723 miško pilkiai, todėl su jais susidurdavome ir žiemą, ir vasarą. Ėriuko vis … skaityti toliau >

Trispalvė bažnyčios bokšte

Trispalvė bažnyčios bokšte
2018-03-03
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas Šioje nuotraukoje, darytoje apie 1930 metus, užfiksuota grupė kelmiškių, įsiamžinusių Kelmės katalikų bažnyčios fone. Vaizdas neabejotinai turėjo būti įspūdingas. Nežinia, ar tarpukariu Kelmės bažnyčios bokšte Trispalvė buvo iškeliama visada švenčiant valstybines … skaityti toliau >

Jūros partizanų srities štabo sunaikinimas

Jūros partizanų srities štabo sunaikinimas
2018-01-13
Iš atminties archyvų

Rimantas SERVA Kelmės krašto muziejaus vyriausiasis muziejininkas 2018 m. sausio 17 d. sukanka 65-eri metai, kai Pužukų kaime buvo sunaikintas Jūros partizanų srities štabas. Trumpai prisiminkime tų dienų įvykius. 1952 m. pabaigoje Jūros srities ir Vyčių Sąjungos štabas buvo įsikūręs … skaityti toliau >

Kražių grafystė ir jos valdytojai

Kražių grafystė ir jos valdytojai
2017-07-12
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas Nuo XV a. pradžios Lietuvos didžiojo kunigaikščio vietininkais Žemaitijoje tapo didikų Kęsgailų giminės atstovai. Iš valdovo skiriamų vietininkų jie palaipsniui perėmė Žemaitijos seniūno pareigas, taip įgydami šiame krašte didžiulę politinę galią. … skaityti toliau >

Jurgis Talmantas – nenuilstantis gimtosios kalbos riteris

Jurgis Talmantas – nenuilstantis gimtosios kalbos riteris
2017-02-17
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos istorijos vyresnysis mokytojas 1999 metais Jungtinės tautos vasario 21 d. yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Mažai rasi pasaulyje tautų, kurių gimtoji kalba patyrė tiek daug sukrėtimų, kaip lietuvių. XIX a. antroje pusėje, carinei … skaityti toliau >

Pamirštas Žemaitijos šviesuolis

Pamirštas Žemaitijos šviesuolis
2017-01-06
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos istorijos vyresnysis mokytojas Šiemet Lietuvoje bus minimas Vilniaus konferencijos šimto metų jubiliejus. Be šios konferencijos, kuri vyko 1917 metų rugsėjo 18-23 dienomis, būtų neįmanomas ir Vasario 16-sios Nepriklausomybės akto paskelbimas. Būtent konferencija išrinko Lietuvos … skaityti toliau >

Gaštynų dvaras

Gaštynų dvaras
2016-06-10
Iš atminties archyvų

Laima ŠIMKUTĖ Kelmės krašto muziejaus muziejininkė Gaštynų dvaro, esančio 6,5 km. į vakarus nuo Kelmės, pirmuoju savininku archyviniuose dokumentuose minimas Jokūbas Jurgis Kaffemanas (1813-1877). Po to dvarą iki pat sovietinės okupacijos pradžios paveldėdavo jo palikuonys: Tadas Povilas Kaffemanas (1853-1928), Bogdanas … skaityti toliau >

Kražių bažnyčios varpai

Kražių bažnyčios varpai
2016-05-24
Iš atminties archyvų

Povilas ŠVEREBAS Vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius (1801–1875), dirbęs ir garsiojoje Kražių gimnazijoje (1834–1840), yra pastebėjęs, kad savo balsingumu visoje Žemaičių vyskupijoje išsiskyrė Kretingos vargonai, Kražių davatkos ir Beržoro ubagai. Garbės kanauninką kunigą Vincentą Juzumą (1819–1901) daugiau žavėjo ne davatkų balsai, … skaityti toliau >

Maža upė – didelių įvykių liudininkė

Maža upė – didelių įvykių liudininkė
2016-04-20
Iš atminties archyvų

Ko neišplovė iš atminties Kelmės ir Raseinių rajonus jungiančios Žalpės tėkmė Bronislavas KLIMAŠAUSKAS Jos vardas kilęs iš žodžių: žalioji upė. Prasidėjusi Gyniočių pelkėse netoli Pakražančio ir ties Piktkalniu dar pamaitinta nuo Elenavos atitekančios Žalpikės srove, Žalpė į Šešuvies glėbį įkrenta … skaityti toliau >

Prisimenant kunigą prof. dr. Konstantiną Kurnatauską

Prisimenant kunigą prof. dr. Konstantiną Kurnatauską
2016-02-02
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos istorijos vyr. mokytojas Vasario 3 d. sukanka 50 metų, kai Rastede prie Oldenburgo (Vokietija) mirė kunigas prof. dr. Konstantinas Kurnatauskas (1878-1966), vienas žymiausių visuomenės, kultūros ir religijos veikėjų tarpukario Lietuvoje, savo gyvenimu ir veikla … skaityti toliau >

Už ką komunistai iš kunigo atėmė radiją

2015-11-10
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas 1982 metais Sovietų Sąjungoje ėjo į pabaigą L. Brežnevo valdymo laikotarpis. „Didysis stagnatorius“ mirė 1982 metų lapkričio 10 dieną. Tai, kad skaitote šį straipsnį šiomis lapkričio dienomis, yra tik sutapimas. Tuo … skaityti toliau >

Kas Tytuvėnuose nudaužė sovietinio paminklo galvą?

2015-10-19
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas 1967 metais prie KGB vairo stojo Jurijus Andropovas, kuris buvo totalitarinės sistemos sugrąžinimo šalininkas. Per penkiolika jo vadovavimo metų KGB ženkliai išplėtė ir sustiprino visuomenės kontrolę beveik visose gyvenimo srityse, ypač … skaityti toliau >

„Alio! Centrinė klauso!“

2015-07-24
Iš atminties archyvų

Baigia pasimiršti laikai, kai tokiais žodžiais prasidėdavo pokalbiai telefonu Bronislavas KLIMAŠAUSKAS Pasukus ant stalo stovinčio ar ant sienos kabančio telefono aparato rankenėlę ir pakėlus ragelį, išgirsdavai Kelmės centrinio komutatoriaus telefonininkės balsą: „Centrinė klauso“. Tada prašydavai: „Duokit man Kražius“. Atsiliepus Kražių … skaityti toliau >

Apie tremtį – Steigiamojo Seimo nario sūnus

2014-06-17
Iš atminties archyvų

Bronislavas KLIMAŠAUSKAS Per masiškiausią – 1948 metų gegužės 22-23 dienų tremtį sovietų valdžia iš Žalpių apylinkių – iš Uvainiškių, Orkių, Kalniškių, Kerkasių, Lendrikių kaimų į atšiauriąją Igarką netoli Jenisėjaus žiočių išvežė septynias šeimas. Dalis ūkininkų – Bronius Vičiūnas, Liudvikas Ralys, … skaityti toliau >






UAB ROSEBA