BIČIULIS

Iš atminties archyvų

Kas Tytuvėnuose nudaužė sovietinio paminklo galvą?

2015-10-19
Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas 1967 metais prie KGB vairo stojo Jurijus Andropovas, kuris buvo totalitarinės sistemos sugrąžinimo šalininkas. Per penkiolika jo vadovavimo metų KGB ženkliai išplėtė ir sustiprino visuomenės kontrolę beveik visose gyvenimo srityse, ypač buvo persekiojami disidentai ir žmogaus teisių gynėjai, kitaminčiai. 1974 metų balandžio mėn. Sovietų sąjungos KGB priėmė nutarimą „Dėl kai kurių čekistinės veiklos klausimų stiprinant teritorinius KGB organus“, kurį vykdant Lietuvoje buvo naujai suformuota 15 rajono KGB poskyrių. 1974 metais naujai … skaityti toliau >

„Alio! Centrinė klauso!“

2015-07-24
Iš atminties archyvų

Baigia pasimiršti laikai, kai tokiais žodžiais prasidėdavo pokalbiai telefonu Bronislavas KLIMAŠAUSKAS Pasukus ant stalo stovinčio ar ant sienos kabančio telefono aparato rankenėlę ir pakėlus ragelį, išgirsdavai Kelmės centrinio komutatoriaus telefonininkės balsą: „Centrinė klauso“. Tada prašydavai: „Duokit man Kražius“. Atsiliepus Kražių paštininkei, vėl pageidaudavai: „Noriu kalbėti su Kasčiukų brigada“. Taip per tris tarpininkus „nusibelsdavai“ į vieną atokiausių rajono kolūkių brigadų. Pasitaikydavo, kad norimas pakalbinti adresatas kalbėdavo su kitu žmogumi – tada tekdavo palaukti „laide“ pokalbio pabaigos. Apybraiža apie darbštuolį – telefonu … skaityti toliau >

Apie tremtį – Steigiamojo Seimo nario sūnus

2014-06-17
Iš atminties archyvų

Bronislavas KLIMAŠAUSKAS Per masiškiausią – 1948 metų gegužės 22-23 dienų tremtį sovietų valdžia iš Žalpių apylinkių – iš Uvainiškių, Orkių, Kalniškių, Kerkasių, Lendrikių kaimų į atšiauriąją Igarką netoli Jenisėjaus žiočių išvežė septynias šeimas. Dalis ūkininkų – Bronius Vičiūnas, Liudvikas Ralys, Juozas Spraunius, Stosius bei kiti nuo represijų gelbėjosi, pasitraukę iš savo ūkių. O 1951-ųjų spalio 2-ąją į Krasnojarsko kraštą gyvuliniais vagonais dar ištremtos tuometinio „Pionieriaus“ kolūkio Uvainiškiuose pirmininko Antano Petrausko ir Žalpiuose sukurto „Teisingo kelio“ kolūkio sąskaitininko, 1920 metų Steigiamojo … skaityti toliau >

Kaip visagalį KGB išgąsdino Kelmės penktokas ir septintokai

Kaip visagalį KGB išgąsdino Kelmės penktokas ir septintokai
2014-03-07
Iš atminties archyvų

Alvydas GEŠTAUTAS Šios istorijos pradžia tokia. Berods prieš aštuonerius metus, eidamas į darbą, sutikau bendramokslį iš paralelinės klasės, dabar jau a.a. Joną Vaigauską. Užsimezgė pokalbis. – Viršininke (taip Jonas dažniausia kreipdavosi į beveik kiekvieną sutiktąjį – aut. pastaba), pasakyk, kada mane reabilituos už tai, kad „žydų“ mokykloje (dabartinėje „Kražantės“ progimnazijoje) su draugais paskelbėme Lietuvos nepriklausomybę ir iškėlėme trispalvę? Tada mus tardė ir tie partiniai, kurie po 17 metų tapo vos ne pagrindiniais Sąjūdžio veikėjais (redakcijai pavardės žinomos – aut. pastaba)… … skaityti toliau >

Nelengvos „piršlybos“

2014-03-04
Iš atminties archyvų

<Bronislavas KLIMAŠAUSKAS> Norim to ar nenorim, bet turim pripažinti, kad 40 metų Lietuvos kaimas gyveno kolūkių sąlygomis. Tiesa, greta egzistavo ir valstybiniai, vadinamieji tarybiniai ūkiai, bet kolūkis, kaip teigė sovietiniai įstatymai, buvusi demokratiškesnė ūkininkavimo forma. Kolūkiečiai turėjo teisę patys rinkti ir brigadininką, ir pirmininką. Vos suvarius ūkininkus į kolūkius, pirmininkais dirbo vietiniai, mažiau raštingi, bet gerai visiems pažįstami kaimynai, o vėliau jau dominavo „importiniai“ kadrai, kuriuos parinkdavo rajono valdžia ir bet kuria kaina stengdavosi „įpiršti“ kolūkiečiams. Tos „piršlybos“ toli gražu … skaityti toliau >

Kunigo posmai išgąsdino valdžią

Kunigo posmai išgąsdino valdžią
2014-01-31
Iš atminties archyvų

<Bronislavas KLIMAŠAUSKAS> 1980 metų gegužės pradžioje Tytuvėnų miesto bibliotekininkė Alfonsė Mačiulevičienė į rajono laikraščio redakciją atnešė savo meniška ranka apipavidalintą, gražia kaligrafiška rašysena išrašytą kvietimą Tytuvėnų kultūros namuose susitikti su poetu ir prozininku Jonu Mačiukevičiumi. Jis buvo pažadėjęs parecenzuoti rajono literatų kūrybą, kurios pluoštas jau anksčiau jam buvo išsiųstas. Saulėtą gegužės 17-osios popietę į kultūros namų fojė atėjo būrelis tytuvėniškių, suvažiavo rajono literatai, kurie, svečiui pakalbėjus, skaitė savo eilėraščius ir prozos kūrinėlius. Fojė sėdėjo, visų įdėmiai klausėsi ir Tytuvėnų parapijos … skaityti toliau >

Pirmoji knyga – lyg pirmoji meilė…

2014-01-28
Iš atminties archyvų

<Bronislavas KLIMAŠAUSKAS> 1957 metais tuometinė valstybinė Grožinės literatūros leidykla išleido pirmąjį prozininko Vytauto Rimkevičiaus romaną „Studentai“, kuriame atvirai, tiesiai buvo parodytas studentiškas gyvenimas, meilė, konfliktai ir nusivylimai. Rašytoją greit užsipuolė kritika, jog jis neva pasidavęs miesčioniškoms nuotaikoms, neparodęs komjaunimo vaidmens auklėjant akademinį jaunimą. Romanu susidomėjome ir mes, būrelis Pakražančio vidurinės mokyklos moksleivių, todėl, sukrapštę iš tėvelių už turguje parduotus kiaušinius ar sviestą gautus rublius bei kapeikas, dviračiais atmynėme į Kelmę pirkti „Studentų“. Knygynas tuo metu buvo įsikūręs priešais dabartinį prekybos … skaityti toliau >

Lyg keptuvė, kuriai negali pritrūkti tešlos…

2013-12-03
Iš atminties archyvų

<Bronislavas KLIMAŠAUSKAS> Redaktoriai ir jų akcentai 1959-ųjų rugsėjį nedidelę, vos 4 kūrybinių darbuotojų Kelmės rajono laikraščio redakciją paliko redaktorius Alfonsas Šveikauskas ir literatūrinis darbuotojas Vladas Sidaras – jie išvažiavo mokytis į Vilnių. Redaktoriumi paskirtas Petras Sargautas iš Anykščių kartu su laikraščio atsakinguoju sekretoriumi Vytautu Pikturna ieškoti naujo literatūrinio darbuotojo atvažiavo į Žalpius, kuriuose po nesėkmingų stojamųjų egzaminų į Vilniaus universitetą jau buvau įsidarbinęs kolūkio sąskaitininku, o laikraščiui anksčiau rašinėjau ir eilėraštukų, ir žinučių. „Atlyginimas – 880 rublių (po 1961 m. … skaityti toliau >

VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS SPRENDIMAS DĖL RAIMONDOS PARNARAUSKIENĖS

2013-02-28
Iš atminties archyvų

VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS S P R E N D I M A S DĖL RAIMONDOS PARNARAUSKIENĖS (sutrumpintas variantas) 2008 m. gruodžio 11 d. Nr. KS-107 Vilnius Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): pirmininkė Jolanta Petkevičienė, nariai Vytautas Andriulis, Rytis Juozapavičius, Antanas Marcijonas, gavusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos persiųstą informaciją dėl galimų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimų Kelmės rajono žemėtvarkos skyriuje n u s t a t ė: Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų … skaityti toliau >

Sėja su pagaliukais rankose

2012-11-09
Iš atminties archyvų

<Bronislavas KLIMAŠAUSKAS> Mokiausi dešimtoje Pakražančio vidurinės mokyklos klasėje, kai mus, vyresniųjų klasių moksleivius, vieną saulėtą gegužės dieną pakvietė patalkininkauti kolūkiui sėjant kukurūzus. Prie panašių talkų buvome įpratę: nuo mažens rudenį rankomis raudavome ir statydavome į gubas linus, kasdavome bulves, net esame Trakšelių atkalnėje pjovę vandenyje mirkstančias avižas, o pavasarį rinkdavome nuo dirvų akmenis, pievose lygindavome kurmiarausius. Už tai kolūkis pavasarį ar vasarą atsilygindavo, duodamas mums brezentu dengtą arba visai nedengtą sunkvežimį ekskursijai į Palangą, Trakus, Vilnių ar prie Stelmužės ąžuolo. … skaityti toliau >

Sušaudytas toli nuo namų…

2012-05-15
Iš atminties archyvų

<Antanas GIRČYS> Sausio 2–ąją sukako 100 metų nuo Kražių vikaro Stanislovo Rimkaus gimimo, o gegužės 20 d. – 70 metų nuo jo mirties. Per savo neilgą, vos 30 metų, gyvenimo kelią jis parodė visišką atsidavimą bažnyčiai ir tėvynei. S. Rimkus buvo kilęs iš Kvėdarnos parapijos Pašlynio vienkiemio. Septynerių neteko tėvo, motina su penkiais vaikais sunkiai vertėsi. Viena viltis buvo motinos brolis, ketinęs paremti vaikus, sieksiančius mokslo. Pirmiausia mokėsi Kvėdarnos pradinėje mokykloje, kuri nuo namų buvo už 12 kilometrų. Vėliau motina … skaityti toliau >

Kryžiai ir koplytėlės

Kryžiai ir koplytėlės
2012-03-20
Iš atminties archyvų

<Laima ŠIMKUTĖ Kelmės krašto muziejaus muziejininkė> Mūsų kraštietis kunigas ir etnografas Liudvikas Adomas Jucevičius (1813 m. Pakėvio dvare – 1846 m. Lepelyje, dabartinė Baltarusija) buvo vienas iš anksčiausiai rašiusių apie kryžių statymo paprotį Lietuvoje (Žemaitijoje). Jis dar XIX a. pirmoje pusėje (1840 m.), gražiais žodžiais pasveikinęs žemaičius – kiemionis (kaimiečius), trumpai aprašė jų gyvenamąsias trobas, pilnas grūdų ir linų klėtis bei toliau rašė: „Visa Žemaičių žemė, iš pažiūros imant, keleivio akiai teikia kuo gražiausių vaizdų: visur pakelėj dideli, gražiai išstatyti … skaityti toliau >

UAB ROSEBA