Merą vėl apgavo?..
<Alvydas GEŠTAUTAS>
Nuo 1990-ųjų naujametiniams numeriams ruošiu besibaigiančių metų rajono gyvenimo apžvalgas, tad atidžiai peržiūriu visus „Bičiulio“ laikraščio numerius, kuriuose stengiamės atspindėti svarbiausius rajono gyvenimo įvykius, parašyti apie mus aplankiusius svečius. Nelieka nepastebėtas ir mūsų krašto sporto gyvenimas. Jį laikraštyje buhalteriniu tikslumu nušviečia mūsų talkininkas, vienintelis rajone kaupiantis sporto istorijos faktus, jo statistiką, Kęstutis Lukošius. Žinodami, kad tos apžvalgos yra ir rajono gyvenimo santrauka, galinti pasitarnauti kraštotyrininkams, istorikams, stengiamės kuo tiksliau pateikti faktus. Tad daug ką tiksliname internete, kituose šaltiniuose.
Kiekvienų metų pradžioje meras pateikia politikams rajono tarybos bei savo veiklos ataskaitą. Bet akis bado informacija apie sportą. Neaišku, kas ir iš kur ją pateikia. Pastaraisiais metais valdininkai klaidindavo buvusį merą Kostą Arvasevičių, šiemet, atrodo, suklaidino ir jo įpėdinį Vaclovą Andrulį. Anksčiau savivaldybės administracijoje geriausiu sporto žinovu buvo laikomas vyr. specialistas Povilas Sabaitis. Dabar pajėgos sustiprėjo, juk vicemeru dirba geografijos ir kūno kultūros specialistas Kęstutis Bilius, kurio entuziazmo dėka rajoną garsinti pradėjo žolės riedulininkės, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju – tuometinio Kūno kultūros instituto absolventas Saulius Michailovas.
V. Andrulio ataskaitoje teigiama, kad pernai įvairiose amžiaus grupėse rajono sportininkai iškovojo 99 Lietuvos čempionatų aukso, sidabro ir bronzos medalius. Bet, palyginę „Bičiulio“ informacijas su atskirų sporto šakų federacijos duomenimis, „suradome“ tik 66 atstovus, tapusius šalies čempionatų nugalėtojais bei prizininkais. Taip ir neaišku, iš kur atsirado dar 33 čempionai ir prizininkai? Mero ataskaitoje teigiama, kad mūsų jaunieji lengvaatlečiai įvairiose amžiaus grupėse iškovojo net 26 medalius, iš kurių net devyni šalies čempionų. Bet „įlendi“ į interneto Lengvosios atletikos federacijos tinklalapį ir vietoje 26 čempionų bei prizininkų nerandi nė vieno nugalėtojo, ir vos du jaunimo atstovus, laimėjusius bronzos medalius.
V. Andrulio ataskaitoje yra kitas iškalbingas skaičius – rajono laisvųjų imtynių entuziastai šalies pirmenybėse iškovojo net 37 medalius, iš jų dvylika aukso. Bet „laisvūnų“ sporto federacija skelbia, kad tik devyni mūsų imtynininkai pelnė aukso medalius.
Pagal mero pasirašytą ataskaitą skelbiama: pernai rajono žolės riedulininkės pelnė devynis medalius. Bet mūsų sukaupti faktai liudija, kad šios sporto šakos entuziastes sėkmė lydėjo tik keturis kartus. Dar įdomiau, kad merui pateiktoje informacijoje nurodoma, kad suaugusios žolės riedulininkės (jos dalyvauja dviejuose čempionatuose – salės ir atviroje aikštėje) kartą iškovojo čempionių auksą bei pelnė bronzą. Deja, oficialiuose šaltiniuose tokių džiugių faktų nė su žiburiu nerasi. Tai natūralu. Mes galime medalių tikėtis tik iš moksleiviško amžiaus riedulininkių, nes merginos, baigusios gimnaziją ar vidurinę mokyklą, išvažiuoja studijuoti į didmiesčius ir sustiprina ten esančias suaugusiųjų komandas. Beje, kad pernai mūsų moterys suaugusiųjų čempionatuose liko be medalių, patvirtino ir šios sporto šakos patriarchas, vicemeras Kęstutis Bilius. Kodėl pastarasis tokios grubokos klaidos nepastebėjo? Gal mero, rajono tarybos ataskaitos neskaitė?
Rajono vadovo pateiktoje ataskaitoje minimos devynios tinklininkų sėkmės. Bet šios sporto šakos federacijos duomenimis, mūsiškiai nugalėtojų bei prizininkų sėkme džiaugėsi tik tris kartus. O mero „metų apžvalgoje“ (taip V. Andrulio ataskaitą apibūdino opozicionierius Gipoldas Karklelis) badmintono entuziastus nuskriausti. Pagal rajono vadovą (tiksliau, pagal jam pateiktą informaciją), badmintonininkai triumfavo Lietuvos čempionatuose septynis kartus. Bet badmintono federacijos duomenimis mūsiškius sėkmė lydėjo devynis kartus.
Tytuvėniškė, paplūdimio tinklininkė Monika Povilaitytė su klaipėdiške Ieva Dumbauskaite triumfavo net Europos ir pasaulio čempionatuose. Vasarą Moniką pagerbė rajono vadovai. Bet ataskaitoje apie jos sėkmę nė žodžiu neužsiminta. Tiesa, ji dabar kartu su partnere mokosi Vilniaus Ozo gimnazijoje. Ne dėl savo noro pasirinko tokį kelią. Sakykite, ar galima normaliai treniruotis ir siekti solidžių rezultatų (o gimnazistės tinklininkės yra jau pasaulio suaugusiųjų grupėje dvidešimtpenketuko viduryje), jei viena mergina gyventų Tytuvėnuose, o kita – Klaipėdoje? Nuostabą kelia ir dar vienas faktas – kodėl M. Povilaitytė, 2011-ųjų metų geriausia rajono sportininkė, pernai tokiuose rinkimuose dalyvauti negalėjo? Tuo tarpu, kai kurie šiauliškiai, kitose sporto šakose atstovavę mūsų rajoną, netgi atsidūrė 2012-ųjų sporto laureatų gretose.
Mero ataskaitoje nė žodžiu neužsimenama apie svarmens kilnotoją, šaukėniškį Nerijų Lesauską. O jis šalies čempionatuose ant garbės pakylos lipo ne kartą. O iš viso mūsų rajono šios sporto šakos atstovai laimėjo pernai tris visų spalvų medalius. Įdomu, kodėl olimpinę čempionę, plaukikę Rūtą Meilutytę, besitreniruojančią Anglijoje, laikome sava? O sovietmečiu žiemos olimpinių žaidynių čempionų Vidos Vencienės, Algimanto Šalnos irgi neatsisakome. Juk jie pasiekė puikių rezultatų besitreniruodami ne Lietuvos sniego ir vandens pliurzėje, o ant normalaus rusiško sniego.
Tokių prieštaringų faktų galime pateikti ne vieną.
Ataskaitoje minima, kad pernai sportui buvo skirta 130,5 tūkst. litų. Iš šios sumos 15 tūkst. Lt skirta mokesčiui 5-osioms TAFISA pasaulio sporto visiems (mėgėjams) žaidynėms „Šiauliai 2012“. Bet šio fakto konstatavimu viskas ir baigėsi. Ataskaitoje nė žodžiu neužsimenama, kad šios žaidynės, labiau primenančios atrakcionus, iki šiol skendi skolose, organizatorių veiklos skaidrumu domisi teisėsauga. Juk TAFISOS organizacinis komitetas liko skolingas 10 tūkst. Lt ir Tytuvėnų kultūros centrui. Dabar šią sumą savivaldybė turės Tytuvėnų kultūrininkams grąžinti iš šių metų biudžeto. Be to, ir mes, žiniasklaidininkai, iki šiol nesulaukėme pinigų už renginio viešinimą. TAFISOS žaidynių globėja buvo prezidentė Dalia Grybauskaitė, taip ir nepasirodžiusi šiame tarptautiniame renginyje.
Gal atėjo laikas rajono sporto gyvenimą pavaizduoti ne vien šviesiomis spalvomis? Ir imti ir tikrai suskaičiuoti, kiek medalių esame gavę. O jei šiai elementariai aritmetikai trukdo žvejyba ir grybavimas, pagalvoti, kas svarbiau: darbas ar hobis.