Nei Biliaus, nei Kubiliaus…
<Ona JAUTAKIENĖ>
Spalio 1-ąją, Pasaulinę muzikos dieną, prie Kelmės kultūros centro pakvietė akcija „Tylusis koncertas: būti ar nebūti?“.
Kultūros darbuotojai, bibliotekininkės, Kelmės mažojo teatro aktoriai, baltais raiščiais užsirišę burnas, chorvedės Dalios Miklovienės diriguojami, atliko kūrinį chorui „4.33“, o Svajūnas Klimas pučiamiesiems padirigavo „Polką linksmuolę“. Kaip jau sakiau, atlikėjų burnos buvo užrištos, todėl nieko ir negirdėjome…
Kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas, matyt, ironiškai dėkojo kultūrininkus palaikantiems mokytojams ir kitiems inteligentams. Nes „palaikyti“ atėjo vos keli smalsuoliai, išėję iš fojė vykusių pagyvenusių žmonių vakaronės, ir mes, savo darbą dirbusios trys žurnalistės… „Nei Biliaus, nei Kubiliaus“,- paleido sparnuotą frazę kažkas iš protestuotojų.
Žinoma, nė vieno valdžiažmogio protestas nesudomino. Nei K. Biliaus, nei V. Andrulio, nei A. Krutkevičiaus… Turbūt buvo užsiėmę svarbesniais reikalais. O ir kam ta kultūra svarbi? Juk mūsų valdžiūnai taip retai lanko renginius, kad dėl jų galėtų tų renginių nė nebūti. Na, nebent kokiam atvykusiam klasikui prireikia gėlytę įteikti ar prieš rinkimus kalbelę pasakyti…
„Tyliųjų koncertų“ protestai buvo surengti visoje Lietuvoje. Jų esmę ir prasmę savo kreipimesi į spaudą išsakė Romas Matulis, Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas. Manau, verta jo laišką perskaityti ir „Bičiulio“ skaitytojams:
„Spalio 1 d. 18 val. šalies kultūros centrai organizuoja pilietinę akciją „Tylusis koncertas“. Akcijos metu bus įspėjama, kad taip tylomis gali praeiti ir 2014 m. Lietuvos Dainų šventė.
Šiuo metu Lietuvoje tebesitęsiant socialinėms ir ekonominėms reformoms, kultūros centrai yra reikšmingi savivaldybių ir regionų kultūros politikos vystymo ir įgyvendinimo instrumentai, tenkinantys bendruomenės kultūrinius poreikius ir vykdantys kūrybinių industrijų plėtrą įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir kultūrinių poreikių žmonių grupėms.
Nors visi šalies aukščiausi politikai ir valdžios atstovai tikina, kad kultūra yra prioritetinė šalies sritis, tačiau vis nesiryžta vykdyti savo įsipareigojimų ir pažadų bent iš dalies padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus. Per visą nepriklausomybės laikotarpį kultūros centrų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis pakilo tik 3,5 procento, kai tuo tarpu švietimo sistemoje augimo pokytis sudaro net 90 procentų. Nesikeičiant situacijai, kultūros darbuotojo vieta tampa nekonkurencinga, praktiškai į šią sistemą nebeateina jauni žmonės, tad jau greitai gali Lietuvoje nutilti ir chorai, ir orkestrai… Ši mūsų akcija – perspėjimas valdžiai, kuri negirdi mandagių ir nerėksmingų mūsų kalbų ir rezoliucijų.
Šiandien galime drąsiai teigti, kad kultūros centrai yra viena pagrindinių ir didžiausių šalies kultūros bendruomenių, netiesiogiai sukuriančių iki 5 procentų bendrojo šalies vidaus produkto, todėl atsigaunant Lietuvos ekonomikai yra pats laikas ir realus pagrindas užtikrinti padorius kultūros darbuotojų atlyginimus.
Tai trečioji akcija, kuri klausia, ar tikrai kitais metais per Dainų šventę Lietuvos kultūros kūrėjai irgi tylės…
Kviečiame visuomenę solidarizuotis su kultūros darbuotojais, vykdančiais ne tik kultūrinę, bet ir edukacinę bei socialinę misijas“.