BIČIULIS

<Loreta DIRBANAUSKAITĖ>

Spalio 15 dieną dėl folkloro ansamblio „Ramočia“ padėties į Kelmės rajono savivaldybės merą V. Andrulį su oficialiu raštu kreipėsi LASS Kelmės rajono filialo pirmininkė J. Samušienė. Rašte teigiama, kad ansamblis „Ramočia“ gyvuoja 29 metus ir jam nuo pradžios iki šiol vadovauja Valdas Rutkūnas. Įvardijami ansamblio nuopelnai Kelmės rajono visuomenei, rašoma, kad jo veikla įvertinta 1 kategorija ir „Aukso paukšte“. Toliau rašte teigiama: „Tačiau ansamblio reikšmingumui tautinės kultūros išsaugojime neatitinka ansamblio finansavimas, todėl prašome išspręsti ilgamečio ansamblio vadovo Valdo Rutkūno atlyginimo klausimą, nes jis neadekvatus susidariusiai padėčiai. Kelmės rajonas galėtų pasekti Šiaulių pavyzdžiu, kur LASS Šiaulių skyriaus folkloro ansamblio vadovo atlyginimo klausimą perėmė miesto kultūros centras ir dabar šis ansamblis vadinasi: Šiaulių kultūros centro aklųjų skyriaus folkloro ansamblis „Sedula“, kurio vadovė turi pilno etato atlyginimą. Kol nebus išspręstas šis socialinio teisingumo klausimas, tol Kelmės rajone tautinės kultūros ugdyme tvyros nusivylimo, nepasitikėjimo ir neteisingumo nuotaikos, kurios trukdo Kelmės rajono visuomenės savivertės ir tautinės kultūros kilimui“ (kalba netaisyta – aut. pastaba).

Spalio 28 dieną Kelmės rajono meras ir administracijos direktorė stebuklingu būdu gavo jau Valdo Rutkūno prašymą (prašyme nurodyta 2013 metų lapkričio 28 dienos data!). „Nuo 1982 metų Kelmės rajone vykdau intensyvią tautinės kultūros rinkimo, kaupimo, išsaugojimo, mokymo ir perdavimo Kelmės rajono žmonėms veiklą. Vadovauju trims folkloro kolektyvams: pagyvenusių, suaugusių ir moksleivių, sudarančiais visų amžiaus grupių žmonėms aktyviai įsitraukti į tautinės kultūros mokymosi ir sklaidos veiklą. Su moksleivių ir suaugusių ansambliais daugiausia užsiimame gyvosios kultūros renginiais: kalendorinėmis, bendruomenių šventėmis, vakaronėmis, susitikimais, šokių vakarais, Kelmo šokių naktimi, stovyklomis, kurių surengiam daugiau kaip 30 į metus. Juose dalyvauja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų žmonių. Jie labai populiarūs jaunimo tarpe, aktyviai įtraukiami sugrįžtantys studentai, dėl jų į Kelmės rajoną atvyksta žmonės iš viso Lietuvos. Veiklos tikslas: gražinti žmonėms geriausias tautines vertybes, išmokyti sveikai bendrauti ir bendradarbiauti, leisti laisvalaikį, atstatyti jėgas geriausiais per šimtmečius tautos sukauptais būdais, mokyti žmones pamilti gimtąjį kraštą, kad galėtų jame sėkmingai gyventi, dirbti, kurti šeimas ir auginti vaikus. Tai yra pati svarbiausia veikla, kurios be galo trūksta Kelmės rajono švietimo ir kultūros institucijų, bendruomenių, įstaigų, šeimų ir kiekvieno žmogaus gyvenime. Dešimtmečiais sukauptas žinias ir patirtį skleidžiu mokydamas gyvai žmones, konsultuodamas ir rašydamas straipsnius. Dėl to, kad ši veikla nėra nė kaip nefinansuojama, nėra galimybės ją išplėsti ir patenkinti žymiai platesnius rajono gyventojų ir organizacijų poreikius. Realiai mano veikla savo platumu ir reikšme atitinka rimto tautinės kultūros sklaidos centro modelį, tačiau dėl nefinansavimo rajono žmonės netenka didelių galimybių geriausių tautos kultūros savybių įsisavinimui. Prašau atrasti galimybių mano vykdomos veiklos finansavimui, kadangi tai liečia tūkstančius rajono žmonių“ (kalba netaisyta – aut. pastaba).

Šiuos du prašymus svarstė mero sudaryta darbo grupė, į kurią įėjo ir tarybos nariai, ir administracijos vadovai, ir kultūros centrų direktoriai. Darbo grupės protokole rašoma: „Svarstant klausimą dėl folkloro ansamblio „Ramočia“ padėties, Irena Sirusienė pritarė J. Samušienės nuomonei, kad ansamblis „Ramočia“ dirba aktyviai ir yra vertas dėmesio. Pranešėja pažymėjo, kad kolektyvo vadovas Valdas Rutkūnas yra entuziastingas ir veiklus žmogus, turintis įvairių idėjų, kad į jo organizuojamus renginius susirenka nemažai dalyvių, ypač jaunimo, todėl siūlė ansamblį „Ramočia“ priskirti Kelmės kultūros centrui, o vadovui mokėti 0,5 etato atlyginimą.

Arnas Arlauskas su I. Sirusienės nuomone nesutiko. Jis teigė, kad Kelmės kultūros centre yra 2 folkloro kolektyvai, kurie tenkina poreikius. Taip pat teigė, kad Valdas Rutkūnas neturi atitinkamo išsilavinimo dirbti ansamblio, kuriame dalyvauja vaikai ir jaunimas, vadovu, be to, yra konfliktinis žmogus, turintis išskirtinių įsitikinimų ir, atėjęs dirbti į Kelmės kultūros centrą, gali sudaryti problemų.

Algis Krutkevičius pažymėjo, kad ansamblis „Ramočia“ yra pasiekęs gerų rezultatų ir samprotavo, kad „Ramočios“ ansamblio vadovas galėtų parengti edukacinę programą ir ją vykdyti Kelmės krašto muziejuje arba rašyti projektą ir gauti finansavimą iš Kultūros rėmimo programos. Jo nuomone, vis dėlto reikėtų rasti išeitį, kaip apmokėti Valdui Rutkūnui už vadovavimą „Ramočios“ ansambliui.

Vaclovas Andrulis pritarė I. Sirusienės išsakytai nuomonei ir manė, kad savivaldybė turėtų rasti galimybių apmokėti Valdui Rutkūnui už darbą. Jis retoriškai paklausė, ar čia nėra asmeniškumai ir siūlė draugiškai susitarti.

Diskutuojant buvo pažymėta, kad rajone yra žinomas ir kitas Valdo Rutkūno vadovaujamas folkloro kolektyvas – „Knituva“.

Po diskusijų darbo grupė nutarė „Įsteigti 0,5 etnografo etato Kelmės krašto muziejuje. Priimti į šias pareigas specialistą, pateikusį parengtą programą „Etninės kultūros sklaida per muziejaus edukacinę veiklą“.

Šie du prašymai bei darbo grupės nutarimas buvo pateikti Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto nariams.

Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto pirmininkės pavaduotojas E. Ūksas pirmiausia kreipėsi į administracijos direktorę I. Sirusienę su klausimu, ar etiška ant V. Rukūno prašymo jos parašyta viza Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjui „S. Michailovui spręsti dėl V. Rutkūno darbo Kultūros centre“. Direktorė pripažino, kad galbūt neetiška, tačiau paklausė, negi Kelmei nereikia gabių žmonių. E. Ūksą sudomino ir sudarytos darbo grupės nutarimas įsteigti 0,5 etnografo etato Kelmės krašto muziejuje. Jis paklausė, ar muziejaus direktorė kreipėsi su prašymu dėl šio etato? Muziejus, ir neturėdamas šio etato, puikiai vykdo muziejuje etninės kultūros sklaidą – vyksta Užgavėnių, Velykų, Kalėdų šventės ir kiti etninės kultūros renginiai. E. Ūksas klausė administracijos direktorės:

– Ar dabar darbą įmanoma gauti, jei turi politinį užnugarį, nereikia nei išsilavinimo, nei kvalifikacijos?

Administracijos direktorė I. Sirusienė prieštaravo ir sakė, kad tai ne politinis užnugaris, o tik gabaus žmogaus palaikymas:

– Jam siūlo darbą Vilniuje, Šiauliuose. Ar mums toks žmogus nereikalingas? Jo vadovaujamas kolektyvas tapo „Aukso paukštės“ laureatu. Ar daug tokių kolektyvų Kelmėje? Be to, ir Kultūros ministerijoje dažnai paklausiama, kada mes tokį žmogų įdarbinsime?

– Nieko prieš Rutkūną neturiu. Tačiau ne tokiais metodais reikia ieškoti darbo žmonėms,- replikavo E. Ūksas.

Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto nariai susilaikė balsuodami dėl tokio etato reikalingumo muziejuje, „už“ balsavo tik pirmininkė D. Ivanauskienė.

Išklausius visas puses, norisi administracijos direktorės paklausti, kodėl, kai kalba eina apie V. Rutkūno įdarbinimą, ji įrodinėja, kad gabūs žmonės reikalingi Kelmei, tačiau, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl pradinių klasių mokytojos metodininkės, turinčios tarptautinį „Geros pradžios“ sertifikatą, darbo, tada niekas negynė gabaus žmogaus, turinčio ir išsilavinimą, ir kvalifikaciją. Ar tai neprimena politinio užnugario išskirtiniam žmogui.

Be to, ir „Aukso paukštės“ laureatais kolektyvas tapo 2006 metais. Kodėl tik dabar nutarta, kad reikia kažkur įdarbinti V. Rutkūną? Kelmėje yra ir daugiau žmonių, kurie dirba puikiai ir be atlygio. Gal ir juos įdarbinkime.

Dar įdomiau pasidaro, kai ant V. Rutkūno prašymo pamatai dvi skirtingas vizas. Ką tai turėtų reikšti? Dokumentas tas pats, o vizos skirtingos. Gal tai rodo, kad administracijos direktorė I. Sirusienė suprato, jog nusižengė etikai, proteguodama įdarbinti konkretų žmogų. Be to, abiem atvejais raštas buvo nukreiptas Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjui S. Michailovui. Tačiau komiteto posėdyje taip ir neteko išgirsti jo nuomonės.

O apie raštų keliavimo po savivaldybės kabinetus greitį jau sklando anekdotai. Pasirodo V. Rutkūno prašymas nuo administracijos direktorės iki Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo kabineto keliavo dvi dienas. Turbūt laišką iš Vilniaus įmanoma gauti greičiau.

Ir kam reikalingas etatas, jei V. Rutkūnas prašo finansavimo. Tik neaišku kam! Renginiui, kolektyvui, sau?

2013-11-22-a2013-11-22-b

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA