BIČIULIS

<Loreta DIRBANAUSKAITĖ>

Praėjusį penktadienį Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto posėdis vyko netradicinėje vietoje – Kelmės seniūnijos salėje.

Kultūros centrų veikla

Į posėdį atvyko visų kultūros centrų direktoriai, kurie komiteto nariams pristatė 2013 metų veiklą. Kelmės kultūros centro direktorius A. Arlauskas sakė, kad 2013 metai buvo sudėtingi, tačiau buvo ir blogesnių laikų. Labiausiai direktorius džiaugėsi, kad po rekonstrukcijos kultūros centre padaugės pagrindinio ploto (iki rekonstrukcijos 1772 kv. m, po – 3478 kv. m), o žymiai sumažės pagalbinės patalpos (iki rekonstrukcijos 1858 kv. m, po – 746 kv. m). Be to, atsiras 365 kv. m dailės galerija ir 100 vietų teatro salė. Direktorius pristatė vykusius kultūros centre renginius ir t.t. Tytuvėnų kultūros centro direktorė A. Šlivinskienė pristatė ne tik centro, bet ir jo skyrių veiklą. Apie vykdomus projektus, renginius, kurie žinomi respublikoje kalbėjo Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė L. Mikalajūnaitė. Apie Užvenčio kutūros centro veiklą, ten vykusius renginius kalbėjo I. Vaupšienė. Pakražančio kultūros centro veiklą pristatė dar tik mėnesį jam vadovaujanti L. Lapinskienė. Šaukėnų kultūros centro tradicinius renginius bei renginius, garsinančius Šaukėnus, pristatė direktorė S. Blažienė.

E. Ūksas, išklausęs pristatymų, klausė, ar per metus pagerėjo kultūros centrų materialinė padėtis. Kelmės kultūros centro direktorius A. Arlauskas sakė, kad labiausiai pagerės padėtis tuomet, kai bus baigta pastato rekonstrukcija. Tuomet ir bus sutaupyta didžioji dalis lėšų, kuri reikalinga pastato išlaikymui. Tytuvėnų kultūros centro direktorė sakė, kad, kaip ir pernai, trūksta lėšų kurui. M. K. Sarbievijaus centro direktorė sakė, kad didžiąją dalį lėšų suvalgo šildymas elektra, tačiau didžiausia blogybė – centro kiauras stogas ir pamatai. I. Vaupšienė sakė, kad reikia lėšų rūbams įsigyti. O šie labai brangūs. Beje, turi didelių problemų su Vaiguvos kultūros namų šildymu. Čia reikėtų drėgmės surinktuvo bei šildytuvų, nes įrengta krosnelė netinkama apšildymui.

Z. Mačernius, komentuodamas kultūros centrų veiklą, pastebėjo, kad nevienodas centrų darbo apkrovimas. Vienuose dirba daug darbuotojų, kituose jų trūksta.

Viešosios tvarkos situacija

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininkas A. Vaičiulis komiteto nariams pristatė viešosios tvarkos padėtį ir situaciją Kelmės rajone. Jis pastebėjo, kad Kelmės mieste akivaizdus nusikaltimų augimas. Dažniausiai nusikalstama savaitgalį ir antradienį. Sparčiai daugėja girtų pasirodymas viešose vietose (2012 m. – 422, per 2013 m. 11 mėn – 445, iš jų nepilnamečių 2012 m. – 17, 2013 m. – 19).

E. Ūksas domėjosi, ar užsiima pareigūnai „taškų“ išaiškinimu. A. Vaičiulis atsakė, kad tai ne viešosios tvarkos pažeidimas, nes prekyba vyksta iš namų. Tuo užsiima kito skyriaus pareigūnai. Be to, A. Vaičiulis sakė, kad nusikaltimų augimas susijęs su socialine rajono gyventojų padėtimi. Gaila, tačiau rajone gyventojų skaičius mažėja, o nusikaltimų skaičius auga. Viešosios tvarkos padėtimi rajone domėjosi komiteto nariai S. Baltrušaitis, Z. Mačernius, kurie apsilankė visose, išskyrus Kražių, seniūnijose. S. Baltrušaitis sakė, kad seniūnai gyrė ir dėkojo policijos pareigūnams už jų pagalbą socialiniams darbuotojams. Apgailestavo, kad dar nebaudžiami šunų šeimininkai už jų augintinių paliekamas „bombas“. Seniūnai skundėsi sunkiasvorių mašinų išgadintais keliais. Siūlė, išduodant leidimą kirtimams, informuoti seniūnus apie kirtimų savininkus. Gyventojai skundžiasi medžiotojais, su kuriais nesusitaria dėl žalos atlyginimo už miško žvėrių sunaikintus pasėlius. Ne ką mažesnė bėda – ir palaidi šunys, valkataujančios katės. Turėtų būti Kelmėje tarnyba, besirūpinanti beglobiais gyvūnais. Daug priekaištų išsakyta ir dėl VĮ „Šiaulių regiono keliai“ neprižiūrimų kelių.

Tytuvėnų kultūros centro ir bibliotekos galimybių studija

Darbo grupė siūlo 2014 metų biudžete numatyti lėšų galimybių studijai. Tai, pasak vicemero K. Biliaus, kainuotų apie 20000 litų. Manoma, daryti galimybių studiją visus tris sklypus (bibliotekos, pašto ir laisvą sklypą) apjungus į vieną. „Lietuvos paštas“ sutiko, kad jų sklypas būtų prijungtas, jeigu jie naujame pastate gaus 40 kv. m plotą. K. Bilius pastebėjo, kad tikrai nėra ko laukti valstybinių lėšų, nes kol nebaigtas Kelmės kultūros centras, tol antram objektui nebus skirta lėšų. Tačiau, pasak vicemero K. Biliaus, turime ieškoti lėšų savo savivaldybėje.

E. Ūksas pasidžiaugė, kad Tytuvėnų kultūros centro ir bibliotekos likimas sprendžiamas jau 20 metų ir tik per pastaruosius 1,5 metų reikalai pajudėjo.

Daugiafunkcis sporto kompleksas

Vicemeras K. Bilius komiteto narius informavo, kad Kelmės daugiafunkcio sporto komplekso projektas buvo per brangus, todėl buvo pirkti papildomi darbai. Dabar projektas atiduotas vertinti ekspertams. Kai įvertins ekspertai, tuomet savivaldybė gaus darbų sąmatą. Pavasarį, pasak vicemero, jau turėtų būti aiškūs rangovai.

Apie bendravimą su žiniasklaida

Didelio susidomėjimo ne tik žiniasklaidos atstovų, bet ir tarybos narių sulaukė savivaldybės administracijos direktorės I. Sirusienės įsakymas „Dėl Kelmės rajono savivaldybės informacijos teikimo žiniasklaidos atstovams ir spaudai tvarkos aprašo patvirtinimo“.

E. Ūksas administracijos direktorės klausė, kaip ši suprantanti, kas yra teisinga informacija, ką reiškia „kurti objektyvų Kelmės rajono savivaldybės įvaizdį“? Jis domėjosi, su kokiomis problemomis susidūrė Kelmės rajono savivaldybės administracija, kad prireikė šio įsakymo. Z. Mačernius pastebėjo, kad net perestroikos laikais nebuvo reikalingas toks įsakymas.

Administracijos direktorė I. Sirusienė pripažino, kad aklai nusirašė nuo kažkurios savivaldybės panašaus pobūdžio raštą ir neatkreipė dėmesio, kad tai rajono tarybos sprendimas. Todėl tuos punktus, kurie skirti merui ir vicemerui, taisys. Be to, žadėjo ir trumpinti informacijos pateikimo laiką. Tačiau paaiškinti E. Ūksui to įsakymo reikalingumo nesugebėjo.

Ar vežimas važiuos pirma arklio?

Lapkričio 23 dienos laikraštyje „Bičiulis“ rašėme apie tai, kad ir savivaldybės administracijos direktorė  protegavo V. Rutkūną, ieškojo galimybės jį įdarbinti. Tačiau tuomet Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komitete priimant sprendimą dėl pusės etato reikalingumo Kelmės krašto muziejuje „už“ balsavo tik komiteto pirmininkė D. Ivanauskienė. E. Ūksas dar stebėjosi, kad muziejaus direktorė šio etato neprašo, o jį norima įsteigti.

Šį kartą buvo pasinaudota E. Ūkso pastaba. Susidarė įspūdis, kad jei E. Ūksui reikia direktorės D. Žalpienės prašymo, tai jį ir gavo. Gruodžio mėnesio rajono tarybos darbotvarkėje atsirado muziejaus direktorės prašymas įsteigti 0,5 etnografo etato muziejuje.

Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komitete kalbėjusi direktorė D. Žalpienė sakė, kad ji niekada nieko tarybos neprašė, o jei ir prašė, tai nieko negavo, todėl dabar tikisi, kad bus išgirsta ir muziejus turės 0,5 etnografo etato.

E. Ūksą nustebino ir papiktino, kaip, beje, nustebintų ir papiktintų ūkišką šeimininką, kad muziejaus – valstybės saugomam kultūros paveldo objekto draudimui nerandama 4 tūkst. litų, o pusės etato steigimui prašoma 12 tūkst. litų. Pasak E. Ūkso, nereikia „vežimo statyti pirma arklio“, tegul pirma pats muziejus paruošia programą, o tada prašo etato tai programai įgyvendinti. Muziejaus direktorė D. Žalpienė atsakė, kad ji – ne specialistė ir šios programos parengimui sugaištų daug laiko. Tai turėtų parengti atėjęs specialistas. Ji ir pageidauja, kad atėjęs specialistas vestų jau esamas edukacines programas ir paruoštų 1 programą iš etninės kultūros. Įdomu, ar ne per didelė prabanga už 1 programos paruošimą mokėti 12 tūkst. litų.

Z. Mačernius stebėjosi, kam dar reikia specialisto, jei turime 3 specialistus, dirbančius su etnine kultūra, kuriuos muziejus kuo puikiausiai galėtų pasitelkti, tereikia tik suderinti amatų centro ir muziejaus veiklą. Dar didesnį komiteto narių nepasitikėjimą sukėlė tai, ar nebus šios pareigos pritaikytos būtent prieš mėnesį direktorės proteguotam V. Rutkūnui.

Šis klausimas bus svarstomas rajono tarybos posėdyje. Įdomu, ar tarybos nariai pasiduos administracijos direktorės I. Sirusienės įtikinėjimams, koks tai reikalingas etatas Kelmės rajonui, nes, pasak jos, tokio etato įsteigimas Užvenčio kultūros centre atnešė daug naudos (iš Užvenčio kultūros centro veiklos pristatymo posėdyje, tokios naudos neteko pastebėti, nesužibo etnokultūros žiburys per pusmetį Užventyje – aut. pastaba). O gal pagaliau atėjo laikas, kaip ūkiškiems šeimininkams, ieškoti lėšų kultūros paveldo objektų draudimui. Jei neliks kur dirbti, tai kam ir tie etatai reikalingi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
UAB ROSEBA