BIČIULIS

Alvydas GEŠTAUTAS

Praėjusį penktadienį vykusiame rajono tarybos Kontrolės komiteto posėdyje, jos narys konservatorius-krikščionis demokratas Vytautas Šimkūnas pristatė klausimą dėl darbo apmokėjimo tvarkos Kelmės ligoninėje ir Kelmės rajono bendrosios praktikos gydytojų centre (kelmiškių vadinamame „centriuke“), įsikūrusiame A. Mackevičiaus gatvėje.

Posėdžio pradžioje V. Šimkūnas pagal iš anksto paruoštą informacijos tekstą kalbėjo:

– Nieko nenorime nei pulti, nei ginti, tik išsiaiškinti kai kuriuos momentus, susijusius su darbo užmokesčio tvarka.

Vėliau pranešėjas tęsė:

– Darbuotojų darbo užmokesčio tvarka turėtų būti aprašyta detaliau, apimant visas dirbančiųjų įstaigoje grupes. Kelmės ligoninėje labiau akcentuojama gydytojų ir slaugytojų apmokėjimo tvarka, bet nėra aprašytos kitų darbuotojų apmokėjimo tvarkos. Neaišku, kaip apmokama slaugytojams prilygintiems specialistams? Neapibrėžta apmokėjimo tvarka administracijos – ūkio darbuotojams. Ar apmokėjimas turi pastoviąją ir kintamąją atlyginimo dalį ir kaip tos dalys formuojamos? Neaišku, kokiais atvejais mokamas arba nemokamas priedas prie atlyginimo, nes nepatvirtinti kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Nustatytas apmokėjimo minimumas gydytojams ir slaugytojams, tačiau nėra maksimumo. Čia, mano supratimu, reikėtų „žirklių“ principo.

Apraše nėra priedų mokėjimo tvarkos už papildomą darbą. Tik nurodyta, kad mokama direktoriaus įsakymu. Stebina tai, kad pagal galiojančią apmokėjimo tvarką darbuotojui draudžiama kam nors be direktorės leidimo paviešinti atlyginimo dydį. Įdomu, kuo vadovaujantis taip daroma ir kokiu tikslu? Suprasčiau, jei tai būtų privati įmonė. O jei paaiškėtų, kad vienas iš ligoninės darbuotojų atskleidė paslaptį ir papasakojo Šimkūnui, kiek gauna už savo darbą? Kokios sankcijos jam gresia? Neradau informacijos, kaip Kelmės ligoninės direktorė nustato sau atlyginimą už darbą antraeilėse pareigose Nervų ligų skyriuje ir konsultacinėje poliklinikoje bei priedą už papildomą darbą. Ar pildomi teisingi darbo grafikai, neviršijantys 12 darbo valandų per dieną? Jei papildomiems darbams apmokėti nereikia derinimo su taryba ar administracija, tai ar nebus taip, kad papildomų darbų apmokėjimas gerokai viršys pagrindinį atlyginimą? Ar visi darbuotojai supažindinti su apmokėjimo tvarka? Kaip tai galima sužinoti ir pamatyti? Krizės metu darbuotojams buvo sumažinti atlyginimai. Pažadėta sugrąžinti. Automobilį administracija nori pirkti, o apie darbuotojų atlyginimo atstatymą į prieškrizinę būklę – nė žodžio. Noriu tikėti, kad atlyginimų grąžinimo ir automobilio pirkimo tema aptarta su ligoninės personalu. Taip pat norėtųsi aiškumo ar nėra mokamas skirtingas atlyginimas vienodos kvalifikacijos ir išsilavinimo darbuotojams už tą patį darbą? Taip pat nėra aišku, kaip apmokamos kelionės išlaidos atvykstantiems gydytojams, kaip apskaičiuojamos, kokius dokumentus specialistai privalo pateikti. Kontrolierė ir Kontrolės komitetas rekomendavo įsteigti auditoriaus etatą. Ar jis įsteigtas? Būtų šaunu, jei stebėtojų tarybos, tvirtindamos apmokėjimo tvarkas, kruopščiau ir atsakingiau tai darytų. Paskaitytų, kas ten ir kodėl parašyta ir tik po to tvirtintų. Be to, apmokėjimo tvarka nesuderinta su profsąjunga arba jai prilyginta įstaigų struktūra.

– Tarybos nario Vytauto Šimkūno pasisakyme pastebėjau kelis netikslumus,- sakė Kelmės ligoninės direktorė Benina Petrošiūtė. – Gerbiamas rajono tarybos nary, Jūs nesilankėte ligoninėje, nesusipažinote su dokumentais.

– Aš kalbu tik apie darbo apmokėjimo tvarką. Susipažinau su kitų ligoninių patirtimi, o Kelmės ligoninės dokumentus gavau elektroniniu paštu iš rajono savivaldybės,– atsakė V. Šimkūnas.

– Mes vadovaujamės praėjusiųjų metų rugpjūčio 28-ąją rajono tarybos patvirtintais Kelmės ligoninės įstatais (jiems politikai pritarė vienbalsiai, iš jų ir V. Šimkūnas – aut. pastaba),– sakė Kelmės ligoninės vyr. ekonomistė Kristina Mockutė. – Pagal šį dokumentą darbo apmokėjimo tvarką nustato ligoninės direktorius bei turi suderinti su Stebėtojų taryba. Mes dar materialinio atlygio klausimus deriname su Gydytojų ir slaugos taryba, kad informacija pasklistų labiau. Kita vertus, ji pateikta ir mūsų ligoninės interneto tinklaklapyje. Žinoma, darbo apmokėjimo tvarka buvo supainiota jau anksčiau ir tai susiję su Sveikatos ministerijos teisės aktais. Buvusi mūsų ministerijos vadovybė panaikino kvalifikacines kategorijas, nuo kurių, pavyzdžiui, kaip ir mokyklose priklauso specialisto atlyginimas. Dabar Sveikatos ministerija turi per keletą mėnesių pateikti darbo užmokesčio skyrimo tvarką. Reikalingos ir algų „žirklės“, t.y. atlyginimo minimumas ir didžiausias maksimumas. Iki 2009 metų, kai prasidėjo finansinė krizė, gydytojams atlygis už etatą sumažėjo nuo 2100 iki 1900 litų. Dabar jis siekia vėl prieškrizinį lygį. Slaugytojos gauna už etatą 1500, o jų pagalbininkės, kurių tėra dvi – keliais šimtais litų mažiau. Kita vertus, ligoninė neturi juristo…

Gydytojas pediatras, buvęs rajono meras, o vėliau – Šaukėnų psichiatrijos ligoninės direktorius, rajono tarybos narys Stasys Lekšas sakė, kad pats dirbdamas gydymo įstaigos vadovu susidūrė su faktu, kai darbo apmokėjimo tvarka turi būti derinama su profsąjunga.

– Mes neturime apie tai jokio teisės akto. Daktare, jei jūs tokį dokumentą matėte, dirbote pagal jį, argi sunku buvo jį parodyti?– klausė K. Mockutė.

Dar redakcijoje išgirdome netikėtą dalyką, kad nuo praėjusių metų vasaros Kelmės ligoninei vadovaujanti B. Petrošiūtė gauna kiek didesnį nei keturis tūkstančius litų mėnesio atlygį už direktorės pareigas ir net 7 tūkst. litų už neurologės darbą, Šį faktą išgirdome ir Kontrolės komiteto posėdyje.

– Aš gavau pirmiausia savivaldybės administracijos direktorės Irenos Sirusienės leidimą dirbti už etatą direktore ir pusę jo turėti gydytojos neurologės,– aiškino B. Petrošiūtė. – Kai dirbau Nervų ligų skyriaus vedėja, turėjau pusantro etato. Dar baigdamas savo kadenciją buvęs direktorius Rimtautas Kavaliauskas parašė įsakymą, kuriuo man suteikė teisę dirbti pagal gydytojos neurologės specialybę.

Buvo dar viena diskusija dėl medikų, atvažiuojančių iš Raseinių, Kauno, kitų miestų, budėti į ligoninę. Pasak kai kurių Kelmės ligoninės medikų, yra nelygybė, kai atvykusieji uždirba daugiau.

Jau po posėdžio „Bičiuliui“ K. Mockutė sakė, jog skriaudos nėra.

– Pavyzdžiui, joks gydytojas nevažiuos iš kitur dėl aštuonių darbo valandų. Jis važiuoja budėti visą parą, t.y. iš karto dirba 24 valandas. Natūralu, kad jo uždarbis prilygsta trims aštuonias valandas trunkančioms darbo dienoms,- sakė ligoninės vyr. ekonomistė. – Taigi už tris iš karto dirbtas darbo dienas gydytojas gauna apie 500 litų. Kai kurie mūsų medikai nenori dirbti ir budėti visą parą. Todėl jų aštuonių valandų darbo diena įvertinta daugiau kaip160 litų. Susumuokime viską ir tą patį gausime. Mes pagal „Kelmės autobusų parko“ kilometro kainą atvykstančiam medikui mokame 41 ct už nuvažiuotą kilometrą. Kai atskaitomi mokesčiai, jis į rankas gauna 31 centą.

Kai kurie kitų medicinos įstaigų kalbinti vadovai, gydytojai sakė, kad didžiausią prestižą turintys gydytojai gauna darbo tame pačiame mieste arba suderina su darbdaviu darbo laiką taip, jog kelioms dienoms gali išvykti į Airiją ar Norvegiją ir ten uždirbti už budėtą parą kelis kartus daugiau nei Lietuvoje.

– Kai buvo Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, kurioje Sveikatos apsaugos ministerijai pasikeisdami vadovavo liberalcentristai, atsisakyta kvalifikacinių kategorijų. Užteko gauti tik licenciją. Be to, neliko ir atlyginimų „žirklių“. Paliko tik minimalus užmokestis už etatą. Viršutinės ribos neliko,- taip šios Seimo kadencijos paveldėtą darbo apmokėjimo tvarką apibūdino mūsų Seimo narė Alma Monkauskaitė. – Mūsų medikų atlyginimai nėra tokie kontrastingi kaip Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio teigimu, Lietuvoje gydytojo darbo užmokesčio rekordas yra 44 tūkst. litų. Todėl ministras nori didesnio socialinio teisingumo ir siūlo įteisinti darbo atlygio „žirkles“.

Pasak A. Monkauskaitės, gydytojų kelionės iš vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos į kitą, kaip ir algų sureguliavimas, yra ne mūsų rajono, o Lietuvos problema. Politikės teigimu, visos medicinos įstaigos turi būti licencijuotos ir yra suinteresuotos, kad rajono gyventojai gautų vietoje kuo daugiau paslaugų, todėl ir ieško medikų, sutinkančių atvažiuoti ir padirbėti į provinciją. Kita vertus, gydytojas nevažiuos į provinciją, jei jam bus siūlomas toks pat atlygis kaip ir didmiesčio klinikoje.

Kontrolės komiteto pirmininkas Gipoldas Karklelis, beje, pats dirbantis Kelmės ligoninės stebėtojų taryboje, priminė, kad yra neįvykdytas savivaldybės auditorių pasiūlymas šioje gydymo įstaigoje įsteigti vidaus auditoriaus etatą. Ligoninės atstovės sakė, kad tos ir kitų pakeistų pareigybių sąrašas bus pateiktas tvirtinti rajono tarybai. Beje, kai kurie sveikatos politikos žinovai teigė, kad kažin, ar tai bus žmogus, turintis nuolatinio darbo. Pasak jų, Kelmės ligoninė nėra klinikos ir vidaus auditorius gali priminti labiau išlaikytinį nei specialistą.

S. Lekšui kilo abejonių dėl automobilio pirkimo Kelmės ligoninei. B. Petrošiūtė ir K. Mockutė paaiškino, kad automobilis perkamas ne iš uždirbtų lėšų, kurias gauna iš Ligonių kasos, bet iš komercinės veiklos, t.y. paslaugų už kurias pacientai moka patys. Šios lėšos nesusijusios su darbo užmokesčio fondu.

– Su pastabomis sutinkame,- jas ištaisysime,- sakė Kelmės rajono bendrosios praktikos gydytojų centro direktorė Vilchelmena Andrulienė. – Pas mus yra trys šeimos gydytojai ir pas visus prisirašė panašus gyventojų skaičius. Tad ir atlyginimai už gydytojo darbą panašūs.

– Daugiausia diskusijų kilo dėl Kelmės ligoninės,- sakė G. Karklelis. – Tai vidutiniškai dirbanti, nuostolius mažinanti viešoji įstaiga. Nieko blogo nematau, jei žmonės iš šalies pasižiūri į įstaigos darbą. Žvilgčiojimas į vieną ar kitą veiklą iš šalies naudingas. Paaiškėjo, kad visų problemų pati ligoninė, kitos rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigos neišspręs, tam būtini centrinės valdžios sprendimai.

– Gal kas šioje diskusijoje įžvelgė kriminalo ieškojimą. To mes nesiekiame. Tiesiog norėjome išsiaiškinti, kas iki šiol buvo nevisiškai aišku,– po posėdžio „Bičiuliui“ sakė V. Šimkūnas.

O kito šio komiteto nario Stanislovo Baltrušaičio pasiūlymu buvo nutarta informaciją apie permainas išklausyti ne po kelių mėnesių, o kitų metų pradžioje, nes, politiko nuomone, direktorė nepasakys nieko naujo, nes nei Seimas, nei Vyriausybė nebus dar priėmę naujų darbo apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų. Kita vertus, reikia medikams skirti laiko centrinės valdžios sprendimams įvykdyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA