BIČIULIS

<Loreta DIRBANAUSKAITĖ>

Praėjusiame Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto posėdyje buvo nagrinėjami ne tik tarybos posėdžio darbotvarkės klausimų sprendimų projektai. Komiteto nariai kalbėjo apie turizmo padėtį rajone, apie žaidimų aikšteles, apie jaunimo užimtumą vasaros atostogų metu bei išklausė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Danguolės Teišerskienės informaciją apie šio skyriaus veiklą. Buvo aptartas ir išvažiuojamasis komiteto posėdis į rajono daugiafunkcius centrus.

Ar paseno turizmo plėtros planas?

Klausimą apie turizmo padėtį rajone pristatė komiteto pirmininkės pavaduotojas Egidijus Ūksas:

– Turizmo plėtrai rajone 2006 metais buvo priimtas „Kelmės rajono turizmo plėtros strateginis planas 2006-2016 metams“. Pradėjus rengti savivaldybės ilgalaikius ir trumpalaikius strateginius planus, nemažai turizmo plėtrai aktualių priemonių buvo įtraukta į rajono vystymo strategiją. 2013 metais rajoną aplankė 46 tūkst. turistų. Kasmet fiksuojama, kad turistų skaičius auga 5 proc. Visi žinome, kad savivaldybė įdeda lėšų į turizmo infrastruktūrą. Tačiau, ar kas žino, kokia turizmo įtaka rajono ekonomikai? Niekas nežino, kokios pajamos gaunamos iš turizmo, kokią grąžą gauname per surenkamus mokesčius. Galima teigti, kad turizmo paslaugų sektoriuje egzistuoja šešėlinė rinka. Rajono plėtros strategijos vizijoje teigiama, kad turizmas yra vienas prioritetų. Tačiau mūsų rajono „Turizmo plėtros strateginis planas 2006-2016 metams“ yra morališkai pasenęs, kai kas iš šio plano jau įgyvendinta. Manau, kad reikia peržiūrėti ir iš naujo patvirtinti Kelmės rajono turizmo strateginį planą, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes – veiklos prioritetus, visuomenės poreikius ir ekonominę situaciją. Be to, reikėtų skirti žymiai didesnį finansavimą turizmo informacijai. 2014 metų biudžete skirta tik 30000 Lt. Norint rajoną padaryti patrauklesnį platesniam ratui turistų, reikia įvertinti, ar yra galimybių pasitelkti verslo bendruomenę, amatų centrus, vietos bendruomenes, ieškoti galimybių rengti bendrus projektus, įrengiant stovyklavietes, kempingus, organizuojant maitinimo, nakvynės suteikimo paslaugas. Neužmirškime ir tautinio paveldo. Didesnį dėmesį reikia skirti produktų sertifikavimui. Keista dar ir tai, kad verslininkų asociacijoje tėra tik 4 verslininkai, kurie plėtoja su turizmu susijusį verslą. Vien savivaldybės pastangų neužtenka.

Ruošiant naują Kelmės rajono turizmo plėtros priemonių planą Egidijus Ūksas siūlė atkreipti dėmesį į grėsmes, t.y. numatyti kaip šalinsime silpnąsias vietas. O jų turizmo sektoriuje, pasak pranešėjo – nemažai, tai ir neišvystytas paslaugų sektorius, dauguma turizmo paslaugų pritraukia tik vienadienius turistus, trūksta efektyvios informacinės sklaidos, nėra bendradarbiavimo tarp ūkininkų ir maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų, vyrauja turizmo paslaugų sezoniškumas, kaina neatitinka kokybės ir t.t.

Savivaldybės Kraštotvarkos, paveldosaugos ir statybos skyriaus vyriausiasis specialistas V. Kizis sutiko, kad jau daug kas įgyvendinta iš strateginio plano:

– Rajone neturime didelių turizmo verslu užsiimančių įmonių. Sunku būtų įvertinti jų indėlį. Šiemet kursime naują svetainę Turizmo ir verslo informacijos centrui lietuvių ir užsienio kalbomis. Silpna infrastruktūra, t.y. neturi kur turistų vaikai pažaisti, neįrengta vaikų žaidimų aikštelių prie turizmui patrauklių objektų. Daug turistų tuo skundžiasi. Būtų puiku, jei atsirastų galimybė įrengti nors po vieną žaidimų aikštelę per metus.

Vicemeras K. Bilius sutiko, kad turi atsirasti konkretus planas. Būtų puiku, jei Kelmėje atsirastų ir šventė, pvz., kaip Žagarės Vyšnių festivalis, kuri pritrauktų turistų į rajoną.

Meras V. Andrulis sakė, kad daug yra daroma, bendradarbiaujama su kitais rajonais, rengiamos naujos dviračių trasos, kuriamos poilsiavietės turistams, plaukiantiems baidarėmis. Pasak mero, reikėtų priemonių plano trejiems metams.

E. Ūksas sakė, kad reikėtų, jog daugiau ūkininkų teiktų maitinimo paslaugas. Tačiau šie bijo vadinamų „sanapideminių“ patikrinimų.

– Neklaidinkite žmonių ir žurnalistų. Seniai nebėra „sanapideminės“, dabar tai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (įdomu, negi meras žurnalistus laiko tokiais bukais, jog šie nežino tarnybų pavadinimų – aut. pastaba),- kalbėjo meras. – Seniai jau reikalavimai maisto gamybai palengvinti, tačiau visi šnekame, kad sunku, o į reikalavimus nepasigiliname.

Po ilgų svarstymų komiteto nariai nusprendė, kad Kelmės rajono turizmo plėtros priemonių planas turėtų būti sukurtas iki rugsėjo 1 dienos ir pateiktas rajono tarybai svarstyti.

Kur žaisti miesto vaikams?

Komiteto pirmininkės pavaduotojas E. Ūksas sakė, kad į jį kreipėsi pagyvenę žmonės, kurie skundėsi, kad jų su anūkais darbo metu neįleidžia į darželių teritoriją. Jis klausė, kodėl mokyklų aikštynai yra prieinami visuomenei, o darželių ne.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas S. Michailovas sakė:

– Visiškai suprantamas darželių administracijos noras, kad aikštelėse nesirinktų paaugliai ir jų nelaužytų. Todėl nakčiai darželio teritorija užrakinama. O dieną, jei nevyksta užsiėmimai, tikrai, manau, niekas jų nevaro.

Egidijus Ūksas tada paklausė, kaip yra su žaidimo aikštelėmis, kurios turėjo būti įrengtos po Mackevičiaus kvartalo sutvarkymo darbų.

– Dėl lėšų stygiaus atsisakėme šių aikštelių,- pareiškė administracijos direktorės pavaduotojas V. Metrikis.

– Palaukite, kaip čia dabar yra,- nustebo E. Ūksas. – Kraštotvarkos, paveldosaugos ir statybos skyriuje man sakė, kad jos yra įrengtos?

Meras V. Andrulis atsakė, jog V. Metrikis neteisingai suformulavo atsakymą:

– Jos yra įrengtos, tik trūksta įrangos.

Tada E. Ūksas pasiūlė, kad įranga toms aikštelėms būtų nupirkta iš soc. pašalpų sutaupytų lėšų, nes jaunoms šeimoms nėra kur išvesti pažaisti savo atžalų.

Čia ir užvirė tikra kova. Meras V. Andrulis sakė, jog jau nuspręsta, kad seniūnai teiks pasiūlymus, kam skirti sutaupytas lėšas. E. Ūksas nesutiko. Jis tvirtino, kad ir tarybos narys turi teisę pasiūlyti, kur tokias lėšas galima panaudoti.

Tačiau Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto nariai nepritarė E. Ūkso nuomonei, jog gyventojai neturi kur išvesti vaikų pažaisti ir reikia įrangos tokioms aikštelėms. Tiesa, prieš E. Ūkso siūlymą nebalsavo nė vienas, tačiau trys susilaikė ir nutarimas nebuvo priimtas. Taigi, ir toliau miestiečių vaikai puikiai gali žaisti gatvėje. Keista, kad deklaruojame, jog vaikai mūsų ateitis, bet pirmiausia juos ir skriaudžiame. Negi būtina buvo taupyti vaikų žaidimo aikštelių įrangos sąskaita!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
Sekantis įrašas
»
UAB ROSEBA