Vaclovas LIUBINAS – Eilėraščiai
Rytas
Seniai nebandau jau
pabėgt nuo savęs.
Kas galėjo būti geriausio –
jau buvo.
Išeina tie, kurių
galėčiau nekęst,
ir mylėti su jais
pražūva.
Ten, kur buvo įdurta,
įsikirsta – randai
negražūs – tik
jautrūs.
Ledukai širdy
ištirpsta,
ir mažai kas begali
įaudrint.
Kas ten žino
kiek liko to laiko…
Jis teka ramiai,
lyg poteriai…
…šviesu taip ir gera…
Mano mylimas vaikas
pažadina mane
mylinčią moterį…
* * *
Išskaidrėjusi rudenio ašara
Pavirsta tyliu ledokšniu.
Nušuoliavę pavasaris, vasara
Atrodo nevykusiu pokštu,
Kurį iškrečia mums kas metai
Begėdiškas mūsų laikas.
Todėl ir ašara nekrenta,
Ant šakos ir blakstienos laikosi.
* * *
Pakelė. Dulkini dobilai.
Išraudusi saulė virš tvarto.
Amsi per dieną kaltai
nelakintas šuo prie vartų.
Troba. Įsisiurbę sienose metai.
Mintis kažkur toly paklys…
Prieš mirtį senolis mato,
Kaip nuleidžia galvą arklys.
Atsisveikinimas
Stanislovui Jakui
Viskas ligi skausmo aišku:
Dar savaitė 0150 ir Tavęs nebus.
Negausius vartau aš laiškus,
lyg prabėgusius metus.
Gomury įstringą žodis,
nori vietą ašarai užleist.
Geria akys šviesą godžiai.
Nebereikia nei atleist, nei teist.
Ir iš ko Tau metų išprašyti?
Atiduočiau likusius savus
– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Miestas neužmiega… Švyti…
Tas Neries tekėjimas ramus…
Aktorė
Kiekvieną vakarą, visą gyvenimą
Keičiasi rampos. Keičias likimai.
Nėra nė vieno – visiškai svetimo,
Visi kartojasi – lyg užkeikimai.
Kiekvieną vakarą – gėlės ir prakaitas.
Darbas ir nuovargis. Ir daug šviesos.
Visą gyvenimą – nuoga iš prarajos,
gal jau šį kartą – pastums nuo uolos.
Dar – ne dabar. Dar išgyventas
vienas gyvenimas – savas ir tolimas.
Sutryptas. Ir nuo to purvo – toks šventas,
lyg iš vaikystės atbėgusios tolumos.
Lakštingalų choras
Jų melodijos – tokios nuoširdžios,
šitam chore – visos solistės.
Ir visos taip ryškiai girdisi,
ir nesiruošia niekur išskristi.
Klausytumeis valandom – ne minutėm,
gera taip – lyg varvėtų medus.
– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Ir prie jų prisijungus gegutė
žada man dar kelis metus.