BIČIULIS

         Rytas

Seniai nebandau jau

pabėgt nuo savęs.

Kas galėjo būti geriausio –

jau buvo.

Išeina tie, kurių

galėčiau nekęst,

ir mylėti su jais

pražūva.

Ten, kur buvo įdurta,

įsikirsta – randai

negražūs – tik

jautrūs.

Ledukai širdy

ištirpsta,

ir mažai kas begali

įaudrint.

Kas ten žino

kiek liko to laiko…

Jis teka ramiai,

lyg poteriai…

…šviesu taip ir gera…

Mano mylimas vaikas

pažadina mane

mylinčią moterį…

         * * *

Išskaidrėjusi rudenio ašara

Pavirsta tyliu ledokšniu.

Nušuoliavę pavasaris, vasara

Atrodo nevykusiu pokštu,

 

Kurį iškrečia mums kas metai

Begėdiškas mūsų laikas.

Todėl ir ašara nekrenta,

Ant šakos ir blakstienos laikosi.

                 * * *

Pakelė. Dulkini dobilai.

Išraudusi saulė virš tvarto.

Amsi per dieną kaltai

nelakintas šuo prie vartų.

 

Troba. Įsisiurbę sienose metai.

Mintis kažkur toly paklys…

Prieš mirtį senolis mato,

Kaip nuleidžia galvą arklys.

 

Atsisveikinimas

Stanislovui Jakui

Viskas ligi skausmo aišku:

Dar savaitė 0150 ir Tavęs nebus.

Negausius vartau aš laiškus,

lyg prabėgusius metus.

 

Gomury įstringą žodis,

nori vietą ašarai užleist.

Geria akys šviesą godžiai.

Nebereikia nei atleist, nei teist.

 

Ir iš ko Tau metų išprašyti?

Atiduočiau likusius savus

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –

Miestas neužmiega… Švyti…

Tas Neries tekėjimas ramus…

 

               Aktorė

Kiekvieną vakarą, visą gyvenimą

Keičiasi rampos. Keičias likimai.

Nėra nė vieno – visiškai svetimo,

Visi kartojasi – lyg užkeikimai.

 

Kiekvieną vakarą – gėlės ir prakaitas.

Darbas ir nuovargis. Ir daug šviesos.

Visą gyvenimą – nuoga iš prarajos,

gal jau šį kartą – pastums nuo uolos.

 

Dar – ne dabar. Dar išgyventas

vienas gyvenimas – savas ir tolimas.

Sutryptas. Ir nuo to purvo – toks šventas,

lyg iš vaikystės atbėgusios tolumos.

 

Lakštingalų choras

Jų melodijos – tokios nuoširdžios,

šitam chore – visos solistės.

Ir visos taip ryškiai girdisi,

ir nesiruošia niekur išskristi.

 

Klausytumeis valandom – ne minutėm,

gera taip – lyg varvėtų medus.

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –

Ir prie jų prisijungus gegutė

žada man dar kelis metus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
Sekantis įrašas
»
UAB ROSEBA