Kelmė iš toli
Milda NEKRAŠĖ
Vyresnioji bibliotekininkė
Kelmė – senas, savitą istoriją turintis miestas. Šiemet oficialiai minimas 530-asis Kelmės jubiliejus, skaičiuojamas nuo 1484 metų, kuomet čia buvo pastatyta pirmoji bažnyčia.
Bėgantys šimtmečiai keitė miesto veidą. Jei XVI a. pabaigoje Kelmę sudarė vos 54 šiaudais dengtos medinės trobos, bažnyčia ir turgavietė, tai XX a. pradžioje Kelmėje jau gyveno apie 4500 gyventojų. Augdama, plėsdamasi Kelmė ne kartą atsidūrė ano meto politinių įvykių sūkuryje. XVII a. viduryje – XVIII a. pradžioje miestelį keletą kartų nusiaubė ir sudegino švedų kariuomenė. Būtent Kelmėje buvo iškelta pirmoji 1831 m. sukilimo vėliava. Per miestelį nuvilnijo 1863 m. sukilimo aidai. Anksti Kelmėje ir jos apylinkėse pradėjo reikštis lietuvių tautinis atgimimas. Per Kelmę ėjo knygnešių keliai, platinta lietuviška spauda. Deja, miestelio neaplenkė Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai. 1941 m. birželio 24 d. Kelmė buvo vokiečių subombarduota. Didžiąją dalį miestelio pastatų pasiglemžė ugnis.
Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje pristatyta 530-ajam Kelmės miesto jubiliejui skirta kelmiškio Ramūno Maziliausko fotografijų paroda „Kelmė iš toli“. Joje eksponuojama 15 Kelmės miesto fotografijų, kuriose miestas įamžintas netikėtais ir neįprastais rakursais. Fotografijose išnyksta, susitraukia miesto objektus skiriančios distancijos. Atmintyje susikurtas miesto žemėlapis įgauna kitas tieses ir kontūrus.
Pristatydamas parodą R. Maziliauskas sakė, kad visos fotografijos darytos video kamera. Autoriui jau senokai buvo kilusi mintis įamžinti ir parodyti kitokią Kelmę, tačiau idėjai įgyvendinti vis pristigdavo laiko. Galiausiai pasiryžo ir fotografijas padarė per dvi dienas. Pirmąją dieną R. Maziliauskas Kelmę fotografavo, užlipęs į vandentiekio bokštą, antrąją – aplink miestą važiuodamas dviračiu.