BIČIULIS

Alvydas GEŠTAUTAS

Su rudens pradžia startavo ir įvairių progų, švenčių maratonas. Šiemet visokių minėjimų ypač laukia vietinės reikšmės politikai bei aukštus postus užimantys administratoriai, nes kiekviena diena mus artina prie Lietuvos istorijoje pirmųjų tiesioginių merų rinkimų ir nuo 1990 metų – aštuntųjų savivaldybės tarybos rinkimų. Šis vis intensyvėjantis šurmulys jaučiamas šventėse, jubiliejuose, netgi – darbiniuose renginiuose. Pirmiausia – besaikia politikų ir politinio pasitikėjimo veikėjų elgsena, kurios prioritetas – bet kokia kaina veržtis į tribūną ir rėžti kalbas. Kitam karto neužtenka,- per renginį scenoje pasirodo net du kartus. Kitų noras taukšti, atsistojus ant pakylos, toks nenugalimas, kad užmiršta ir protokolo abėcėlę.

Kelmės kultūros centre vyko Tarptautinės mokytojų dienos minėjimas. Rajono meras Vaclovas Andrulis ir savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė įteikė mokytojams padėkos raštus. Bet kodėl mokytojams šventę gadinti nieko nesakančiomis kalbomis turėjo vicemeras Kęstutis Bilius ir vicedirektorius Vincas Metrikis? Suprantu jokio reikšmingo posto rajono taryboje neužimančio Algimanto Prokopavičiaus trumpą kalbą, nuotaikingą sveikinimą Liberalų sąjūdžio vardu. O kieno vardu sveikino jo bendrapartietis, kandidatas į merus K. Bilius, ar jo būsimasis konkurentas rajono vadovo rinkimuose, vietinių „tvarkiečių“ lyderis V. Metrikis? Pastarasis savosios politinės organizacijos vardu pedagogų nesveikino.

Tokių renginių, netgi valstybinių švenčių protokolų taisyklės sako: per iškilmes kalba tik vienas šalies ar savivaldybės vadovas. Šiuo atveju užteko V. Andrulio kalbos ir I. Sirusienės pasirašytų padėkos raštų. Stebino ir tai, kad visų oratorių kalbose mokytojai buvo iškelti vos ne iki padebesių. Vadinasi, šventė ypatinga, prilygstanti liaudies meno, Kelmės, Šaukėnų jubiliejams ir t.t. Bet pagal tokių progų protokolą bei elgseną normaliai atrodė tik Seimo narės Almos Monkauskaitės visuomeninė padėjėja Lina Balčiūnienė. Jei savivaldybė nusprendė, kad Mokytojų diena, valdžios minimų švenčių, atmintinų dienų sąraše yra prioritetinė, tai rajono vadovas turėjo Metų mokytojo nominaciją teikti, vilkėdamas juodu kostiumu ir užsidėjęs mero regalijas. Keista, kai su pastarosiomis per valstybės šventes rajono vadovas pagerbia Metų abiturientą, Geriausio rašinio konkurso nugalėtoją ir prizininkus, o juos ruošusius pedagogus, liaudiškai kalbant, pagerbia „bet kaip“.

Dar keisčiau, kai įvairių iškilmių proga scenoje pamatome solidžius „antpečius“ turintį rajono veikėją su juodu kostiumu, juodais batais ir… baltomis kojinėmis. O vieną veikėją ne kartą teko matyti scenoje teikiantį apdovanojimus su rožiniais marškiniais ir atsegta saga. Šiemet vienas politikas davė rajono tarybos nario priesaiką, vilkėdamas striuke, saulės akinius pakėlęs ant kaktos. Netrukus jam buvo patikėtos ir tarybos komiteto pirmininko pareigos.

Pasigedau „protokoliško“ mero, t.y. su regalijomis, ir Vietos savivaldos dienos minėjime Kelmėje. Mero regalijos nebūtų sugadinusios šventės nuotaikos, jei geriausius rajono tarybos narius, aktyviausius seniūnaičius savivaldybės vadovas būtų apdovanojęs jomis pasidabinęs. Juk tai – svarbiausia savivaldybininkų šventė. Tiesa, kai kurių politikų išskyrimas ne vienam sukėlė prieštaringų minčių. Pavyzdžiui, buvo pagerbta komiteto pirmininkė, pernai nepateikusi nė vieno sprendimo projekto, nepaprieštaravusi (o tai priklauso politikams) jokiam savivaldybės administracijos sprendimo projektui ir per rajono tarybos posėdžius netarusi nė vieno žodžio. Taigi, moteris gavo apdovanojimą už… nulius. Kai kam iš šalia sėdėjusiųjų kilo mintis – ar toks įvertinimas nėra rinkimų kampanijos akcija? Tuo labiau – moteris yra valdančiosios daugumos atstovė. O jos partijos kolega Kęstutis Bilius į sceną kopė du kartus. Pirmąjį po mero – sakyti kalbos, antrąjį padėkoti svečiams, kurie taures atvežė Lietuvos seniūnijų žaidynių nugalėtojams ir prizininkams. Tie „pasivaikščiojimai“ į sceną irgi suprantami. Matyt, politikas renka rinkimų ir į merą, ir į rajono tarybą balus.

Tokiais atvejais labiausiai gaila auditorijos. Jie laukia ir paprastai pirmiausia ateina pasiklausyti profesionalių artistų pasirodymo. O valandą ar dvi prieš tai turi klausytis besikartojančių kalbų…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA