BIČIULIS

Ona PETRAVIČIENĖ

Pirmą kartą šiais metais į bendrą vakaronę susirinkę Vaiguvos bendruomenės žmonės turėjo galimybę ne tik pasilinksminti, bet ir susipažinti su nepaprastu svečiu – keleivinio lainerio „Boeing 737-800“ kapitonu instruktoriumi Vytautu Radavičiumi. Svečias vakaronės dalyviams ne tik papasakojo apie pasirinktą specialybę, draugystės kelius, atvedusius į Vaiguvą, bet ir atskleidė kitus savo talentus.

Susitiko prie Ančios

Penkiasdešimt dvejų metų Vytauto Radavičiaus gimtinė Tauragės rajono Lauksargių seniūnijos Kreivėnų kaimas. Berniukui buvo penkiolika metų, kai jo tėvai atsikėlė gyventi į tuometinį Stulgių kolūkį. Vytauto tėtis dirbo pienovežio vairuotoju, o paauglys laisvalaikį leisdavo prie Ančios upelio. Ta pati upė traukė ir septintos klasės mokinį Juozą Kvietkų. Kadangi Juozas už Vytautą buvo tik metais jaunesnis, paaugliai greitai surado bendrą kalbą. Kartu statydami namus prie upės, Juozas su Vytautu dažnai pasikalbėdavo apie ateitį, būsimas profesijas. Kai Juozas pasirinko veterinarijos gydytojo studijas, o Vytautas užsibrėžė tikslą tapti lakūnu, skirtingos profesijos tik dar daugiau sustiprino vaikinų draugystę, kuri tęsiasi jau kelis dešimtmečius. Ir sausio dvidešimt trečiosios vakarą V. Radavičius kreipdamasis į vaiguviškius pabrėžė, kad, gavęs porą mėnesių atostogų, nusprendė aplankyti seną bičiulį Juozą ir jo šeimą, o kartu ir išpildyti savo aštuoniasdešimt trejų metų mamos prašymą pamatyti kraštą, kuriame gyvena jos sūnaus jaunystės draugas.

Tarp brolio ir sesers augusiam Vytautui meilė aviacijai kilo po to, kai techniko-mechaniko specialybės mokslus Smalininkų technikume antrus metus krimtęs vaikinas vieną dieną aplankė Šilutėje gyvenantį brolį. Po susitikimo su juo Vytautas nuėjo į vietos autobusų stotį, virš kurios netrukus praskrido sklandytuvas. V. Radavičius prisimena, kad pamatęs jį nesusilaikė ir puolė bėgti paskui… Nors tuokart sklandytuvas pasirodė greitesnis, tačiau vaikinas netrukus atsidūrė Šilutės aeroklube, kur pradėjo mokytis skraidyti. Technika kaimo vaiką domino nuo mažumės. Vytautas, su pagyrimu baigęs mokslus Smalininkuose, 1983 metais Ukrainos Sumų aviaciniame centre tapo „Mi-2“ sraigtasparnio lakūnu vadu. Po penkerių metų su pagyrimu baigė Aktiubinsko aukštąją civilinės aviacijos mokyklą ir įgijo civilinės aviacijos inžinieriaus-piloto kvalifikaciją. Tapęs keleivinių lainerių pilotu ir lakūnu konstruktoriumi, Vytautas šešiolika metų skraidė „Lietuvos avialinijose“ „Tu-134“ ir „Boeing 737“ markės lėktuvais. Po pastarosios bendrovės žlugimo V. Radavičius nuo 2008 metų dirba kapitonu vienoje iš Turkijos oro bendrovių.

Kada Lietuva prilygsta Šveicarijai?

Vytautui teko skraidyti į visas Europos Sąjungos šalis, o dabar jų bazė yra įsikūrusi Pakistane. Lėktuvo įgula gyvena daugiamilijoniniame Karačio mieste. Nors jo „Boingas“ dažniausiai skrenda maršrutu Pakistanas-Vokietija, tačiau keleivius dažnai tenka skraidinti ir į Afganistano oro uostus. Vytautas neslėpė, kad kelionė į šią šalį rizikinga, nes šalia civilinės aviacijos lėktuvų į orą kyla ir leidžiasi naikintuvai. Kalbėdamas apie Pakistaną, lėktuvo vadas pirmiausiai pastebi šios šalies paprastų žmonių nuoširdumą ir sako, kad tarp aukštų kalnų įsikūrusiame mieste nėra vėjo ir debesų. Per metus net 300 dienų šviečia saulė ir nebūna lietaus, tad miestas nuolat skendi dulkėse.

– Tik pagyvenęs Pakistane, supratau, kad mūsų Lietuva tikra Šveicarija. Kokie man dabar yra gražūs mūsų miškai, ežerai, kokia nuostabi mūsų šalies gamta! Šiandien dar kartą su Juozu grožėjomės Vaiguvos apylinkėmis. Saugokit ir branginkit tai, ką turite, kaip tą daro Skandinavijos šalys,– ragino svečias.

Vytautas – ne tik keleivinio lėktuvo vadas. Armijoje susižavėjęs sraigtasparniais, nagingas vyras per daugelį metų sukonstravo penkiavietį sraigtasparnį „Sidabrinis titanas“. Kol laisvu nuo skrydžių metu vyras darė brėžinius, gamino detales ir mazgus, jis net buvo pamiršęs namų jaukumą, nes dirbo ir miegojo Kauno aviacijos angare. Bandomuosius skrydžius sraigtasparniu atliko pats lakūnas konstruktorius Vytautas Radavičius. Tiktai 2004 metų liepos 25 dieną maršrutiniame skrydyje esant nepalankioms oro sąlygoms galingą sraigtasparnį sumaniusį į viršų pakelti kitą pilotą ištiko nelaimė, kurios metu sraigtasparnis buvo pažeistas. Dėl šios avarijos labiausiai pergyveno jo konstruktorius. Dabar V. Radavičiaus mintys sukasi apie tai, kaip savo kūrinį greičiau suremontuoti ir padovanoti jį Lietuvos miškų ir gamtos apsaugai.

Vytauto svajonės pavilioti

Nors į pirmąją vakaronę susirinko tik patys aktyviausi Vaiguvos kaimo bendruomenės nariai, tačiau jiems šis susitikimas buvo smagus ir įdomus. Kartu su vyru Juozu savo namuose V. Radavičių su mama priėmusi Užvenčio kultūros centro Vaiguvos skyriaus renginių organizatorė Roma Kvietkuvienė vakaronės dalyviams pasiūlė „steigti“ vietoje oro linijų bendrovę ir sulaukus pavasario skristi į kitus kraštus. Stiuardesė Roma (vaidino R. Kvietkuvienė), pilotas Valdas (V. Lukoševičius) savo kraštiečius pakvietė pirmajam skrydžiui, o „lėktuvo įgulai“ vadovavo Vytautas Radavičius. Improvizuotos kelionės metu vaiguviškiai iš patyrusio lakūno sužinojo, kad jo „Boingas“ skraido 12,5 km aukštyje, kur už lango spaudžia 50 laipsnių šaltis. Tarp įsimintinų pokalbių ir klausimų svečiui vakaronės dalyviai klausėsi ne tik meno kolektyvų vadovės Jurgitos Mickevičienės dainininkų atliekamų melodijų. Susitikime V. Radavičius atskleidė ir dar vieną savo – muzikanto ir dainininko – talentą.

Vakaronės metu vaiguviškiai netruko pastebėti, kad šitokių aukštumų ir pripažinimo pasiekęs buvęs mūsų kraštietis Vytautas labai paprastas ir nuoširdus. Gaila, kad šiame susitikime nebuvo nė vieno mūsų politiko, kuriems šio didžiavyrio bendravimo pamokos tikrai praverstų…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
UAB ROSEBA