BIČIULIS

Ona PETRAVIČIENĖ

Paskutinįjį vasario šeštadienį Kelmės ūkininkų turguje pieno produktų pardavėjai buvo sunerimę. Kad šių prekių pardavėjų išgąstis – ne iš piršto laužtas, patvirtina ir ant turgaus prekystalių pritvirtinti skelbimai, kuriuose parašyta: „Neturintiems veterinarijos leidimo turgavietėje griežtai draudžiama prekiauti pieno produktais“.

Biurokratų sukurptos taisyklės erzina turgaus prekeivius

…Nuo pusės septintos ryto ant prekystalio pieną, grietinę, sūrius ir sviestą išsidėliojusios dvi moterys – Vida iš Kelmės apylinkių bei Agnė iš Užvenčio seniūnijų – vos spėjo suktis.

Vida sakė, kad, būdama vyresnio amžiaus ir gyvendama kaime, pardavusi pieno produktus, šiek tiek prisiduria prie senatvės pensijos. Moteris neslėpė žinanti, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra patvirtinusi prekybos maisto produktais turguose taisykles, tačiau pati spėjo tik sveikatos pažymėjimą susitvarkyti.

– Jei visus prekybai turguje reikalingus dokumentus galėčiau gauti Kelmėje, būčiau juos susitvarkiusi. Dabar vandens ir pieno produktų pavyzdžius reikia vežti į nežinia kur Šiauliuose esančią laboratoriją, nes Kelmės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jos neturi. Niekaip nesuprantu, kodėl reikia šitaip varginti ir taip sunkiai dirbantį kaimo žmogų, kai geriausiai jo prekės kokybę įvertina pirkėjas? Kam reikėjo keisti anksčiau galiojusias taisykles, kuomet pieno produktų patikrą prieš pardavimą atlikdavo turgų kontroliuojantis valstybinis maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas? Juk karvių sveikata nuolat rūpinasi privatus veterinarijos gydytojas, o kitas šios tarnybos darbuotojas ir dabar kiekvieną šeštadienį budi turguje,– sakė Vida, sutinkanti mokėti net didesnį turgaus mokestį, kad tik galėtų toliau ramiai pardavinėti pačios suslėgtus sūrius, natūralų pieną ir grietinę.

Tris karves laikanti Agnė iš Užvenčio seniūnijos irgi pradėjo tvarkytis reikalingus dokumentus. Tačiau griežti veterinariniai reikalavimai daugiausiai pykčio kelia ūkininkei ir keturių vaikų mamai iš Liolių miestelio. Darbšti moteris laiko daugiau karvių. Dalį pieno parduoda pieninei, kuri dabar už litrą pieno moka vos po 11 euro centų. Kad išlaikytų gausią šeimą, kuri iš valstybės neprašo pašalpų, o mokyklą lankantys keturi vaikai negauna nemokamų pietų, šeštadieniais ūkininkė sūrius, varškę ir pieną parduoda Kelmės turgaus pirkėjams. Tačiau ūkininkei sunku suprasti, kodėl ir jai reikia susitvarkyti daugybę popierių, nors karvių banda yra ištirta ir supirkėjai kasdien ima pieno pavyzdžius.

– Dabar į Šiaulius reiks vežti ne tik pieno produktų, bet ir Liolių vandentiekio vandens pavyzdžius, nors jį naudoja viso miestelio gyventojai ir Socialinės globos namai. Ir niekam tai nerūpi,– piktinosi pardavėja.

Smulkiuosius ūkininkus palaikantys kaimiškų pieno produktų pirkėjai irgi teigė nesuprantą absurdiškų Veterinarijos tarnybos sukurtų taisyklių, pagal kurias karvių laikytojas, norintis prekiauti turguje, pirmiausia privalo turėti atskirą patalpą. Pirkėjams, kaip ir pieno produktų gamintojams atrodo, kad ir paprastoje virtuvėje būtų galima išpilstyti pieną ir grietinę, padaryti sviestą ar sūrius. Svarbu, kad būtų švaru. Kokią naudą duoda pieno produktų tyrimas laboratorijoje, jei jis atliekamas tik kartą per metus, o prekyba vyksta kiekvieną šeštadienį?

– Gal šito reikia Europos Sąjungai? Bet kodėl dėl to turi vargti smulkūs galvijų laikytojai, taupantys kiekvieną centą? Jei iš Kelmės ūkininkų turgaus bus išvaikyti pieno, kiaušinių, daržovių ir vaisių pardavėjai, kuriems irgi reikia atitinkamų dokumentų, tai ir turgavietė praras savo vardą, nes dauguma pirkėjų šeštadieniais čia ateina turėdami tikslą įsigyti natūralių maisto produktų,– sakė kiaušinius, obuolius ir įvairias džiovintas žoleles turguje pardavinėjanti Birutė iš Kelmės.

Už stumdymąsi purvyne – penki eurai

Anksčiau kalbintos pieno produktų pardavėjos, neturinčios reikalingų veterinarijos leidimų prekiauti turguje, teigė sutinkančios mokėti brangiau už vietą, kad tik būtų greičiau ir vietoje išspręsta jų problema, o šį leidimą turinti Rita iš Verpenos tam nepritaria. Verpeniškė prisiminė, kad ir ji pradžioje nemažai vargo, kol neturėjo leidimo prekiauti pieno produktais, todėl neapsikentusi nuolatinių turgaus prižiūrėtojų reikalavimų prieš penketą metų susitvarkė reikalingus dokumentus. Rita neslėpė, kad jai tai padaryti buvo lengviau, nes gyvena arti Kelmės. Tačiau prakalbus apie turgaus mokestį, verpeniškė pastebėjo:

– Iki 2014 metų pabaigos už vietą Kelmės ūkininkų turguje mokėjau po 5 Lt arba 1,45 Eur, o po Naujųjų turgavietę administruojanti „Kelmės prekyba“ mokestį netikėtai suapvalino savo naudai. Todėl dabar už vietą tenka mokėti 1,5 Eur. Tik nuo to prekybos sąlygos nė kiek nepasikeitė: anksčiau teko pardavinėti prietemoje, ir dabar tenka, nes po stoginėmis nėra elektros.

Dar daugiau priekaištų dėl pabranginto turgaus mokesčio „Kelmės prekybos“ vadovo Rimanto Giržado adresu išsakė smulkūs vietos verslininkai. Visame rajone naujais drabužiais prekiaujantys kelmiškiai pastebėjo, kad Tytuvėnų, Užvenčio turguose šie mokesčiai buvo sumažinti, o Kelmėje – padidinti.

– Jei bent žiema būtų buvusi gili, gal dar ir būtų galima tai paaiškinti. Šiemet sniego stumdyti nereikėjo, turgavietės teritorija kaip buvo netvarkinga, purvina, taip ir liko, o mokestis pabrango. Pernai už vietą mokėjome 15 Lt arba 4,34 Eur, o dabar mokame po 5 Eur arba 17,26 Lt,– piktinosi prekybininkai.

Verslininkai pritarė maisto pardavėjų mintims, kad Kelmės ūkininkų turgaus administracija verčia pardavėjus laikytis įvairių taisyklių ir reikalavimų, tačiau pati jau daugelį metų netvarko apleistos turgavietės. Kiekvieną šeštadienį duobėtoje purvinoje turgavietėje prekeiviai turi sukti galvą kur surasti sausesnę vietą ir išsidėlioti savo prekes. Pardavėjai sakė, kad turgavietėje pirmiausiai reikėjo įrengti ir sužymėti prekybos vietas, o ne pakelti mokesčius.

Kai Vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ vadovui Rimantui Giržadui išsakiau turgaus prekeivių priekaištus dėl padidinto mokesčio, šis aiškino, kad jų įmonės vadybininkė sausio mėnesį apie tai diskutavo su pardavėjais ir buvo sutarta nuo vasario mėnesio atsisakyti smulkių (4,34 Eur – aut. pastaba) ir šį mokestį suapvalinti iki 5 Eurų. Vadovas teigė, kad, pakėlus mokestį, pramoninių prekių pardavėjams buvo padidintas prekybos vietos plotas. R. Giržadas aiškino, kad su tuo nesutiko tik Kelmės ūkininkų turguje prekiaujantys Šiaulių verslininkai, nors man dėl to skundėsi ne tik atvykėliai, bet ir vietiniai prekeiviai.

Giržadas sakė, kad turgaus mokestį šiemet padidinti reikėjo dėl to, kad lyginant su 2013 metais pernai surinkta 7492 Lt arba 2169,83 Eur mažiau. Taip atsitiko todėl, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dėl afrikinio kiaulių maro uždraudė pardavinėti paršelius, o griežtinant pieno produktų ir kiaušinių prekybos turguje reikalavimus, mažėja ir šių maisto prekių pardavėjų. „Kelmės prekybos“ vadovas sakė, kad už šiuos pažeidimus Kelmės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jiems skyrė baudą.

Kalbėdamas dėl pavasarį ir rudenį šlapios turgaus aikštės, R. Giržadas sakė, kad prekeiviams yra siūloma prekiauti ne aikštės pakraščiuose, o viduryje. Tačiau kaip be aulinių pereiti duobėtą, purviną turgavietę, nesušlapus kojų, Kelmės ūkininkų turgų administruojančios įmonės vadovas nutylėjo…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA