BIČIULIS

Ona PETRAVIČIENĖ

Dažnai girdime apie liūdną gyvenimą kaime. Beveik dvidešimt Kražių seniūnijos Petrališkės kaimo senjorų jau keletą metų bando įrodyti, kad ir nuošaliame kaime galima susikurti įdomų gyvenimą. Ir nesvarbu amžius, profesija. Visas moteris draugėn jungia viena mintis – nelikti užsidarius tarp keturių namo sienų.

… 1962 metais su paskyrimu į Petrališkę atvykusi Genovaitė Šaltienė net keturiasdešimt dvejus metus šio kaimo pradinukus mokė skaityti ir rašyti. Genovaitė pasakojo, kad uždarius mokyklą kaimo gyvenimas visai apmirė, nes jų gyvenvietė tolokai nuo rajono centro. Buvusi mokytoja džiaugiasi, kad apie įdomesnį laiko praleidimą galvojo ne tik ji, bet ir kitos šio kaimo senjoros. Nors dalis moterų daug metų sunkiai dirbo kolūkyje, tačiau, išėjusios užtarnauto poilsio, nenorėjo atsiskirti nuo buvusių bendradarbių, kaimynų. Vietinėms pasisekė, kad į Petrališkę grįžo veikli ir energinga buvusi mokytoja, o dabar ūkininkė Jadvyga Zibartaitė-Mickienė. Kai vietos senjoroms pavyko įtikinti rajono savivaldybę, kad ši uždarytos mokyklos patalpas išnuomotų jų veiklai, Jadvyga tapo Petrališkės senjorų seklyčios siela. Savomis jėgomis pasitvarkiusios patalpas, senjoros ėmėsi aktyvios veiklos. Seklyčios durys plačiai atsivėrė ne tik dviem anksčiau paminėtoms mokytojoms, bet ir buvusioms fermų darbuotojoms – Jadvygai Augustienei, Eugenijai Grubliauskienei, Jadvygai Mickūnienei, fermos vedėjai Danutei Dauskurdienei, felčerei Bronei Lukošienei, agronomei Jadvygai Janavičienei, buhalterei Lenai Martutaitienei, įvairius darbus kolūkyje dirbusioms Birutėms – Urbutienei ir Kalpokienei, draudimo agentei Liudmilai Rimkus, vietos senjoroms – Teresei Rimkevičienei, Onai Rukšėnienei, Irenai Zbarauskienei, Aldonai Stasevičienei ir Zolei Švanienei. Bendravimą mylinčios moterys kiekvieną savaitę atėjusios seklyčion pasikalba, pasipasakoja apie savo darbus, pomėgius. Dainavimą mylinčios seklyčios narės išmoksta ne vieną patikusią melodiją.

Petrališkės senjorų seklyčios moterys Advento ir Gavėnios laikotarpiu, gegužės ir birželio mėnesiais, dainas pakeičia maldomis ir giesmėmis. Taip yra ir dabar. Kiekvieną ketvirtadienį susirinkusios draugėn, moterys sėda prie stalo, ant kurio padėtas kryželis, ir prie uždegtos žvakės gieda „Kalnus“. Kiekviena giedotoja giesmėse prisimena net tik Anapilin išėjusius artimuosius, bet ir buvusius Petrališkės kaimo gyventojus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA