BIČIULIS

Alvydas GEŠTAUTAS

Po ką tik praūžusių savivaldos rinkimų batalijų Lietuvos politinė kultūra žengė ryškų žingsnį pirmyn. Kai konservatoriai-krikščionys demokratai, lyginant su ankstesniais rinkimais, progreso nepasiekė, netgi prarado kelis merų postus, o Darbo partija gerokai kluptelėjo, jų lyderiai – dukart premjeras Andrius Kubilius ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė – pareiškė, kad toliau savoms politinėms organizacijoms nevadovaus. Iki šiol naujausioje Lietuvos politinėje istorijoje tokių dalykų nebuvo. Tai liudija, kad mes sunkiai vadavomės iš rytietiškos politinės kultūros. Pastaroji pripažįsta vieną vadą, jo vieną tiesą ir neklystamumą. Dabar A. Kubiliaus ir L. Graužinienės žodžiai paliudijo, kad mes, nors ir lėtokai, bet žingsnis po žingsnio, atsigręžiame į krikščioniškąją Vakarų civilizaciją, kuri seniai remiasi tolerancija ir savų klaidų pripažinimu.

O mūsų rajono politikai ar paseks nacionalinių politikos šulų pavyzdžiu? Juk rinkimuose į mero postą varžėsi šeši kandidatai. Suprantu, visi tikėjosi laimėti. Priešingu atveju – dalyvauti rinkimuose tik dėl dalyvavimo, o ne pergalės, yra idiotizmas, plikbajoriška užgaida. Jei nežadi laimėti, kam tuomet taškyti pinigus, gaišti laiką pačiam ir gaišinti partijos bendražygius? Jei rinkimus pralaimėjai, o tuo pačiu partija rajono taryboje smuktelėjo ir pagal mandatų skaičių žemyn arba nepadarė pažangos, turėk valios, orumo, ir atsistatydink. Na, bent jau pasitikrink pasitikėjimą. Paprašyk bendražygių slapto balsavimo ir išsiaiškink, ar kolegos dar pasitiki tavimi.

Ši taisyklė pirmiausia galioja nors ir neseniai dirbantiems „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ lyderiams Algirdui Sakalauskui ir Vincui Metrikiui. Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijos kadenciją bebaigiančioje rajono taryboje turi po du atstovus, o į būsimąją „išstenėjo“ vos po vieną mandatą. Be to, A. Sakalauskas – „darbiečių“ sąrašo lyderis – po reitingavimo atsidūrė antroje vietoje ir net į rajono tarybą nepateko. Šių partijų populiarumas rajone nuo gegužės mėnesio pabaigos, kai vyko Europarlamento rinkimai, sumažėjo trigubai. Niekaip daugiau kaip trijų mandatų rajono taryboje jau kelias kadencijas iškovoti nesugeba konservatoriai-krikščionys demokratai. O buvo laikai, kai konservatoriai ir krikščionys demokratai gyvavo kaip savarankiškos partijos, sugebėjo net valdyti rajoną, savivaldos rinkimuose pelnyti bendrai sudėjus 12 mandatų. Konservatorių aukso amžius buvo, kai rajono skyriui vadovavo Ildefonsas Radavičius. Negi per 15 metų, kai rajono valdžioje dominuoja socdemai, konservatorių elektoratas iškeliavo Amžinybėn ar masiškai išvyko iš rajono? Žinoma, rajone konservatoriams padėjo išlikti pastebimiems ir Kovo 11-osios akto signataro a.a. Antano Račo veikla. Jam gyvam esant netgi sklandė toks teiginys: rajone konservatyvizmo yra tiek, kiek yra A. Račo veiklos. Vėliau rajono taryboje vietą jis užleido dabartiniam dešiniųjų lyderiui Egidijui Ūksui. Jis drąsus, siekia viešumo. Bet kodėl nuo 2008 m., kai į Seimą buvo išrinktas iš Kelmės kilęs konservatorius profesorius Kęstutis Masiulis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pergalių laikai baigėsi? Tą mūsų konservatoriai-krikdemai turi kuo greičiau tarpusavyje išsiaiškinti. Matyt, kad satelitinio Sąjūdžio Seimelio sueigų ir piligrimų eisenų iš Tytuvėnų į Šiluvą nebeužtenka.

Apie ateitį rimtai susimąstyti turi ir mūsų liberalsąjūdininkai. Jie su keturiais mandatais lieka valdančiojoje daugumoje, bet ryškesnio rinkėjų palaikymo nesulaukė. O jų bendraminčiai Lietuvoje – labiausiai progresuojanti partija. Paprastai į merus kandidatuoja lyderiai. Bet mūsiškis Petras Račkauskas kandidatuoti į šį postą atsisakė. Liberalai kandidatu iškėlė buvusį liberalcentristų lyderį Kęstutį Bilių. Sunkiai paaiškinamas žingsnis. Juk dabartinis vicemeras rinkimuose vienmandatėje apygardoje dalyvavo tris kartus ir visus pralaimėjo. Dabar buvo ketvirtasis pralaimėjimas. Negi liberalsąjūdininkai poną Kęstutį kankins dar kartą – kitąmet vyksiančiose Seimo rinkimuose? Taigi, liberalsąjūdininkai privalo apsispręsti dėl lyderio, kuris jiems atstovautų Seimo rinkimuose.

Kitokia situacija yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kelmės skyriuje. Ši politinė organizacija sustiprėjo prieš ketverius metus, kai vadovauti jai pradėjo Juozas Rimkus. 2011 m. savivaldos rinkimuose jie iškovojo penkis, šiemet – septynis mandatus. Jų atstovas Izidorius Šimkus 2012 m. pateko į Seimo rinkimų antrąjį turą, kur pralaimėjo socialdemokratei Almai Monkauskaitei. Dabar pats J. Rimkus pateko į mero rinkimų antrąjį turą. Bet jame pralaimėjo kairiųjų lyderiui Vaclovui Andruliui. Vis tik „valstiečiai“ turi diskutuoti, ar jie su dabartiniu lyderiu yra pajėgūs pakilti iš tradicine tampančios antrosios vietos? Sporte ji garbinga. Politikoje – tolygi pralaimėjimui. Tuo labiau, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, atrodo, jau antrą kadenciją tenkinsis vieta opozicijoje.

Nors ne viena politinė organizacija ir džiaugiasi savivaldos rinkimų rezultatais, tačiau realiai jais patenkinti gali būti tik socialdemokratai. Jie kitoje kadencijoje turės didžiausią devynių narių frakciją, jų lyderis V. Andrulis toliau liks rajono lyderis. Tiesa, jį kelerius metus opozicija aktyviai kritikavo. Bet nauda – nulinė. Priežastys – dvi: arba rinkėjai nepaiso kritikos, arba ji nėra efektyvi. O tokios buvo. Kartais socdemų oponentai sutelkdavo dėmesį į rajono tarybos vidaus, o ne į rajono problemas.

Be to, kai prieš ketverius metus kairiųjų lyderiu tapo V. Andrulis, socdemai pirmą kartą Seimo rinkimuose įveikė antrojo turo „sindromą“: iki šiol vykusiuose parlamento rinkimuose mūsų socdemų patriarchas Z. Mačernius net keturis kartus pateko į Seimo rinkimų antrąjį turą ir visada pralaimėdavo. 2012 m. A. Monkauskaitė pirmoji įveikė šį „sindromą“, o dabar tą patį pakartojo V. Andrulis.

Žinoma, patiems mūsų politikams teks spręsti, ar toliau turkštis rytietiškoje politikos tradicijos, ar palaipsniui tapti vakarietiškais ir savikritiškais.

Bet naujosios rajono tarybos nariai, norėdami sulaukti rinkėjų pritarimo, privalo suprasti, kad ne jiems priklauso rajono žmonės, o pastariesiems politikai turi tarnauti, kad demokratijoje visi turi lygias teises, bet nevienodus įsipareigojimus, jog gyvenimas vykti turi ne pagal merą, tarybą, bet ir krašto bendruomenę, t. y. politikams privalu sutramdyti biurokratiją, kad žmogui nereiktų apeiti devynis stalus, kol gaus vieną atsakymą. Rajono žmonių gyvenimo kokybė priklausys nuo savivaldybės įmonių veiklos. Jei kadrų atsinaujinimas jose vyks, paisant kompetencijos, pozityvo tikėtis galima. Jei įmonės taps partinėmis darbo biržomis, mūsų krašto bendruomenei bus liūdna.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA