Kas Tytuvėnuose nudaužė sovietinio paminklo galvą?

Egidijus ŪKSAS

Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas

1967 metais prie KGB vairo stojo Jurijus Andropovas, kuris buvo totalitarinės sistemos sugrąžinimo šalininkas. Per penkiolika jo vadovavimo metų KGB ženkliai išplėtė ir sustiprino visuomenės kontrolę beveik visose gyvenimo srityse, ypač buvo persekiojami disidentai ir žmogaus teisių gynėjai, kitaminčiai. 1974 metų balandžio mėn. Sovietų sąjungos KGB priėmė nutarimą „Dėl kai kurių čekistinės veiklos klausimų stiprinant teritorinius KGB organus“, kurį vykdant Lietuvoje buvo naujai suformuota 15 rajono KGB poskyrių.

1974 metais naujai sukurto Kelmės KGB poskyrio viršininku buvo paskirtas majoras Petras Vytautas Brauka, vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu – vyr. leitenantas Povilas Andrijauskas, operatyviniu įgaliotiniu – jaunesnysis leitenantas Petras Tefelis. KGB rajonų poskyriams buvo suteikti didžiuliai įgaliojimai kontroliuoti ir sekti visas veikiančias įstaigas, įmones ir organizacijas. KGB kadriniams darbuotojams buvo suteikta nemažai privilegijų, kurių neturėjo kitų jėgos struktūrų darbuotojai. Pagal 1976 m. kovo 15 d. potvarkį kiekvienam Kelmės KGB poskyrio darbuotojui buvo patikėta tam tikra veiklos sritis. Poskyrio vadas P.V.Brauka buvo atsakingas už vadovavimą ir poskyrio darbo planavimą, kontržvalgybinės veiklos organizavimą „kovojant su priešiška ir reakcingai nusiteikusia dvasininkija“. P.Andrijauskas turėjo organizuoti „kontržvalgybinę veiklą užtikrinant valstybės saugumą Kelmės, Tytuvėnų miestuose ir rajono apylinkėse“, tirti ir analizuoti gaunamą medžiagą apie „priešo vykdomą ardomąją ir žvalgybinę veiklą“, P.Tefelis – vykdyti kontržvalgybines priemones Užvenčio miesto ir jo apylinkėse, tirti ir analizuoti gaunamą informaciją apie „lietuvių buržuazinių nacionalistų veiklą“. Lietuvos ypatingasis archyvas paskelbė slaptą Kelmės KGB poskyrio 1980 metų veiklos ataskaitą. Joje užfiksuota, kad Kelmės saugumiečiams talkino 39 agentai, 75 proc. agentų su KGB bendradarbiavo daugiau kaip 5 metus. Pažymėta, kad (cituoju)„daugiau kaip 80 proc. agentūros turi aukštąjį ar vidurinįjį išsilavinimą, todėl agentai yra pajėgūs analizuoti ir teisingai įvertinti įvykius, faktus, procesus ir tinkamai paveikti asmenis, kurie domino KGB organus. Dauguma agentų buvo užverbuoti miestų ir kaimo inteligentijos tarpe ir turi plačias galimybes bendrauti su plačiu ratu žmonių, t.y. turi realų pagrindą atlikti mūsų užduotis“. 1980 metais buvo užverbuoti du nauji agentai – „Inžinierius“, turintis aukštąjį išsilavinimą ir palaikęs ryšius su katalikų dvasininkais, ir agentas „Jonas“, gimęs 1962 metais, turėjęs ryšių tarp „dalies neorganizuoto jaunimo“. Dar 7 kandidatai į agentus buvo tikrinami, iš jų – 2 kandidatai į agentus iš parapijų komitetų ir 5 kandidatai iš jaunimo. Tai buvo daroma, norint sustiprinti žvalgybinę veiklą tarp „klerikalinio-nacionalistinio elemento ir jaunimo tarpe“. Agentų pagalba Kelmės kagėbistai gavo 10 pranešimų – šešis apie „ideologiškai“ kenksmingus pasisakymus, vieną – apie ideologiškai kenksmingą užrašą; du – apie nelegalių sektų ir grupių egzistavimą, vieną „ideologiškai kenksmingo turinio“ dokumentą.

Iš KGB ataskaitos matyti, kad 1980 metais saugumiečiai didžiausią dėmesį skyrė taip vadinamų „buržuazinių nacionalistų ir reakcinių klerikalų (dvasininkijos)“ veiklai, siekė išsiaiškinti ne tik „Kronikos“ („Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“), bet ir kitų pogrindžio leidinių platintojus ir leidėjus, užtikrinti „valstybės saugumą valstybinių švenčių ir masinių politinių renginių metu“, užkardyti „galimus masinius neramumus, kuriuos išprovokuotų antivisuomeniniai elementai“, tikrinti „asmenis, turinčius priėjimą prie slaptų dokumentų, asmenis, ketinančius išvyktį į užsienį“, bei vykdyti „įspėjamąją ir auklėjamąją veiklą jaunimo tarpe, ypač tarp asmenų, kurie dėl savo politinio nesubrendimo yra linkę į politiškai kenksmingus veiksmus“. Kagėbistams didžiulį nerimą kėlė dalies aktyvios dvasininkijos ir vienuolijos veikla. 1980 m. rugpjūčio 24 d. buvo organizuota eisena iš Tytuvėnų į Šiluvą, kurioje dalyvavo apie 1200 žmonių iš visos Lietuvos. Saugumiečiai pažymėjo, kad eisenoje dalyvavo ir keletas dvasininkų, tarp kurių buvo Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjas kunigas Juozas Zdebskis. Kunigas J. Zdebskis buvo vienas žymiausių Lietuvos disidentų, 1986 metais neaiškiomis aplinkybėmis žuvęs ar buvęs nužudytas. Tais pačiais metais, lapkričio 1 d., per Vėlines Stulgių ir Žalpių parapijų klebonai Bučinskas ir J. Razmantas be valdžios leidimo suorganizavo procesiją iš bažnyčios į kapines. Už tai abu klebonai buvo nubausti 50 rublių baudomis. Buvo ir kitokių antisovietinio pobūdžio akcijų, kurias, saugumiečių nuomone, sukėlė „užsienio priešo radijo stočių ideologinės diversijos“. Taip 1980 metų liepos 21 d. naktį Užventyje ant namo Višinskio gatvėje 7 atsirado užrašas „Laisvę Lietuvai“. KGB su agentais susekė, kad „ideologiškai kenksmingo turinio užrašą iš chuliganiškų paskatų“ užrašė devyniolikmečiai Artūras Stankaitis ir Romas Lukauskas. KGB A. Stankaitį „profilaktavo“, o R. Lukausko bylą tirti perdavė Kauno KGB skyriui.

Saugumiečiai turėjo informacijos apie V. Rakauskaitės dalyvavimą leidžiant ir platinant antisovietinius nelegalius leidinius, bet jai išvykus gyventi į Šiaulius byla buvo perduota Šiaulių miesto KGB skyriui.

Kelmės saugumiečiai įtemptai ieškojo vieno „antiosvietinio nusikaltimo“ dalyvių, kuris plačiau aprašytas slaptame dokumente. Leiskite pacituoti visą ištrauką: „1977 metais, naktį iš kovo 6 į 7 d., nežinomi asmenys Tytuvėnų kapinėse nudaužė paiminklo-skulptūros sovietinam kariui galvą. Skulptūros galvą nusikaltėliai nuvilko iki ežero ir įmetė į eketę. Pagal šį faktą Kelmės vidaus reikalų skyrius (milicija) iškėlė baudžiamąją bylą pagal Lietuvos SSR baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Nusikaltėlių paieška buvo vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su vidaus reikalų skyriumi (milicija). Per metus buvo tikrinamos kelios versijos, bet nežiūrint atlikto darbo, nustatyti asmenis, padariusį šį nusikaltimą, kol kas nepavyko. Nusikaltėlių paieška tęsiama“. Vėlesnėse Kelmės KGB veiklos ataskaitose apie ši įvykį daugiau neužsimenama, matyt, saugumiečiams taip ir nepavyko išsiaiškinti paminklo sovietiniams okupantams griovėjų.