BIČIULIS

Alvydas GEŠTAUTAS

Prabėgo pusantro dešimtmečio, kai rajono taryba įteisino gražią tradiciją – prisidėjusiems prie rajono gerovės, jo visapusiškos pažangos teikti rajono Garbės piliečio vardus ir garbės ženklus „Už nuopelnus Kelmės rajonui“.

Iš karto pastebėsiu, kad, dalyvaujant pretendentų atrankos komisijos darbe, akivaizdu, jog kandidatai, vėliau tampantys pagerbtaisiais, pagal nuopelnus yra gerokai skirtingų „svorio kategorijų“, o kiti gal ir neverti tokio pagerbimo.

Manau, kad rajono politikai teisingai pasielgė, suteikę pirmąjį rajono Garbės piliečio vardą mūsų partnerių Švedijos Ostra Goinge komunos vadovui Gunvaldui Karlsonui. Savo gera valia mūsų bičiulis pasirūpino, kad Kelmės miestas veltui gautų geležies pašalinimo iš vandens įrengimus, pasiūlė konsultantus. Jo dėka grupė Kelmės specialiosios mokyklos pedagogų stažavosi šioje Skandinavijos šalyje. Be to, G. Karlsono dėka švedų medikai buvo atvykę į mūsų rajoną ir lankė šeimas, kuriose auga vaikai, sergantys cerebriniu paralyžiumi. Tokioms šeimoms buvo suteikta galimybė nuvykti į Švediją ir susipažinti, kaip ten ligos liekamuosius reiškinius turintys vaikai integruojami į visuomenę. Netgi švedų pavyzdžiu nutarta Liolių ambulatorijoje steigti vaikų ankstyvosios korekcijos centrą. Buvo suremontuotos patalpos. Bet merą, pediatrą Stasį Lekšą pakeitęs šiame poste inžinierius mechanikas Jurgis Staševičius atsisakė šios idėjos. G. Karlsonas siekė bendradarbiavimo ir kultūros, sporto, kitose srityse. Buvo pasirašyta ir bendradarbiavimo sutartis su Ostra Goinge komuna. Po šiuo dokumentu yra G. Karlsono parašas. Beje, ši komuna su Kelme ryšius užmezgė dar tuomet, kai Lietuva nebuvo pripažinta tarptautiniu mastu. Čia svarų indėlį įdėjo tuometinis Kelmės meras Algirdas Kazlauskas ir miesto tarybos narys, Kultūros skyriaus vedėjas a.a. Algis Petras Krutkevičius. Paprastai tarptautinės sutartys pasirašomos tam, kad keičiantis valdžioms bendradarbiavimas išliktų. Deja, šiuo metu bendradarbiavimas su Ostra Goinge komuna liko tik popieriuje. Jei prašnekome apie tarptautinį bendradarbiavimą, tai reikia apgailestauti, kad merdi ir buvęs bendradarbiavimas su Norvegijos Floro komuna. Pastarosios iniciatyva Kelmėje pavyko įgyvendinti tarptautinį tuberkuliozės prevencijos projektą, kurio vertė 125 tūkst. Lt, o jį koordinavo dabartinė Seimo narė Alma Monkauskaitė. Floro rotariečių dėka dar iki renovacijos Vijurkų vaikų globos namuose buvo pakeisti langai, nupirktos lovos, įrengta žaidimų aikštelė. Su kitais užsienio partneriais, išskyrus tik draugus iš Vokietijos, kurios piliečiui Wolfgangui von Stettenui irgi suteiktas rajono Garbės piliečio vardas, bendradarbiavimas neracionalus, vieni pas kitus važiuojame tik šokti, dainuoti, pauliavoti. Beje, iš Lenkijos ir už tokias linksmybes kai kas pelnė apdovanojimus.

Vertas rajono Garbės piliečio vardo ir mūsų kraštietis archeologas, dabar jau profesorius emeritas Mykolas Michelbertas. Jis pusę savo archeologinių ekspedicijų, o atkurtos Lietuvos metais – visas, paskyrė gimtajam rajonui, gimtiesiems Kražiams. Dalis ekspedicijų metu rastų radinių praturtino Kelmės krašto muziejų, jo archeologinė veikla įamžinta keturiose mūsų rajonui skirtose monografijose, keliose dešimtyse publikacijų, spausdintų „Bičiulyje“, šalies spaudoje.

Bet kyla abejonių, kai rajono Garbės piliečiu tampa žmogus, užsiėmęs vien labdaros gabenimu. O pastaroji tik skatina tinginystę, sukelia nesveikas jos dalybų emocijas. Įsivaizduoju, tokius apdovanojimus gaunantieji turi būti ir nepriekaištingos reputacijos. Kai kurie minėtos atrankos komisijos nariai teigia, jog į politines pažiūras, netgi kaip uždirbti pinigai, žiūrėti neverta. Vadinasi, yra niekis, jei žmogus partijas keičia kaip kojines. Ir tai daro su vieninteliu tikslu – ne dėl pažiūrų evoliucijos, o noro išlikti valdžioje ir, naudojantis ja, gausinti savo turtus. Pavyzdžiui, vienas atrankos komisijos „perliukas“ buvęs politikas, 1990-1991 m. svyravo tarp neseniai mirusio Mykolo Burokevičiaus, 1991 m. su savo banditėliais, kurie žudė žmones, bandė įvykdyti valstybės perversmą, ir nepriklausomos Lietuvos šalininkų. Akivaizdu, kad jo parama rajonui buvo ne tiek iš širdies, kiek lydima politinių tikslų. Kažin, ar verti apdovanojimų buvo politikai, turėję dėl nešvarių darbų apleisti net aukščiausius šalies postus? O gal nešvariais būdais per bankų griūtis išsaugoti pinigai ir pasiekė mūsų rajoną?

Pavyzdžiui, kitas pretendentas buvo siūlomas už tai, kad, neva, jo dėka nederlingų žemių ūkininkai gauna didesnes išmokas. Bet jo balsas buvo vienas. Vadinasi, teikime Garbės piliečio vardus visiems balsavusiems už šį ir kitus mūsų rajono žmonėms palankius sprendimus. Tuomet rajono taryba garbingus vardus galėtų suteikti ir V. Landsbergiui, kitiems buvusiems Lietuvos vadovams, netgi ir R. Paksui, taip pat dukart iš premjero posto išverstam G. Vagnoriui…

Šių nominacijų suteikimo nuostatai skelbia, kad apdovanojimai suteikiami už konkrečius nuopelnus. Teikėjai kartais parašo, kad pretendentas visokeriopai remia švietimą, kultūrą, jautrus žmonėms, kiekvieną atidžiai išklauso. Tačiau rajono taryba laimino ne kartą ir tokius. Sutikite, tokių frazių nusipelno jei ne pusė, tai bent trečdalis rajono gyventojų. Kažin, ar daug mokytojų, mokinių tėvų nėra parėmę mokyklas? Ar didelis nuopelnas, jei koks turtingas veikėjas keliomis dešimtimis eurų parėmė vieną ar kitą kultūros renginį? Pensininkai katalikai, eidami į bažnyčią kiekvieną sekmadienį, užsakantys Mišias, kur kas labiau paremia Dievo namus. Bet jie nė nesvajoja ir negeidžia apdovanojimų.

Rajono Garbės piliečio vardas, ženklas „Už nuopelnus Kelmės rajonui“ nėra kalėdinė, velykinė, gimtadienio, kita proga skirta dovana. Kiti, pristatydami kandidatus, vertina netgi jų sąžiningą darbą. Koks čia nuopelnas? Visi privalo dirbti sąžiningai. O tinginius, darbo drausmės pažeidėjus privalu atleisti.

Nedevalvuokime garbių rajono apdovanojimų. Juk tuo pačiu devalvuojame ir rajono garbę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA