BIČIULIS

Ona PETRAVIČIENĖ

Sausio dvidešimt penktąją vykusio Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komiteto posėdžio darbotvarkė sudomino ne tik politikus, bet ir Kelmės miesto gyventoją Loretą Černik. Sužinojusi, kad šio komiteto nariai aptars ir Kelmės ligoninėje 2015 metų sausio-balandžio mėnesiais vykdytų medicininių auditų išvadas, vietos verslininkė panoro išgirsti tiesą apie kelmiškių gydytojų darbą, su kuriuo Loretos mama ir jos artimieji susidūrė praėjusių metų pavasarį.

…Į posėdį atvyko Kelmės ligoninės direktorė Benina Petrošiutė ir einanti direktorės pavaduotojos pareigas Romalda Ramonienė. Pastaroji trumpai ir pristatė medicininių auditų išvadas:

– Iš septynių pernai Kelmės ligoninėje atliktų auditų keturi buvo planiniai, keturi – neplaniniai. Planiniai auditai atlikti ligoninės Maisto tvarkymo, Vidaus ligų, Slaugos ir palaikomojo gydymo bei Priėmimo-skubios pagalbos skyriuose. Neplaniniai auditai buvo atlikti ligoninės direktorės įsakymu, atsižvelgiant į gyventojų žodinius nusiskundimus ir spaudoje pasirodžiusius straipsnius. Tokie auditai buvo atlikti Chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos bei Vidaus ligų skyriuose ir Ligonių konsultacinėje poliklinikoje, o išvados pateiktos ligoninės direktorei ir skyrių vedėjams. Audito tikslas – užtikrinti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Apklausus asmenis, paaiškėjo, kad 95 proc. pacientų liko patenkinti jiems suteiktų paslaugų kokybe,– pasigyrė R. Ramonienė.

Kadangi audito išvados buvo suplaktos į krūvą, be datų ir konkrečių įvykių, o auditorė R. Ramonienė paminėjo tik nežymius pažeidimus, kai kurie Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komiteto nariai neskubėjo gydytojų greitai palesti iš posėdžių salės. Tarybos narys Vincas Metrikis stebėjosi, kodėl, įvykus bet kokiam ginčui tarp gydytojų ir paciento, iš karto susiduriama su informacijos konfidencialumu. Laikydamas rankoje vieno neplaninio kokybės vidaus audito ataskaitą, kurį atliko auditorės Romalda Ramonienė ir Virginija Juškienė, Vincas sakė nematantis jokių išvadų. Tai sukėlė R. Ramonienės neigiamą reakciją, gydytoja garsiai pasipiktino, kaip šis raštas galėjo atsidurti politiko rankose…

Tuo tarpu kitas politikas – gydytojas S. Lekšas pasiūlė posėdžio dalyviams išklausyti ir L. Černik pasisakymo, nes vienas iš neplaninių auditų Kelmės ligoninėje ir buvo atliktas pagal 2015 metų balandžio 22 d. „Bičiulio“ straipsnį „Vidaus ligų skyriuje gydytą moterį išgelbėjo Šiaulių medikai“. Trumpai prisiminusi beveik prieš metus įvykusią šeimos nelaimę, kuomet susirgusią mamą Zofiją Genovaitę Markevičienę aplaidžiai gydė Vidaus ligų skyriaus personalas ir tik artimųjų budrumo dėka vėliau šios moters gyvybę pavyko išgelbėti Šiaulių medikams, Loreta Kelmės ligoninės direktorei ir jos pavaduotojai bandė paaiškinti, su kokiu abejingumu tenka susidurti pacientui susirgus savaitgalį.

– Nors mama duso, o mes siūlėme sumokėti už visus reikalingus tyrimus, niekas mūsų nesiklausė. Kai rizikuodami mamos gyvybe ligonę su broliu į Šiaulių ligoninę išvežėme savo transportu, dar kartą buvome nemaloniai nustebinti skirtingų Kelmės ir Šiaulių medikų išvadų, nors jos buvo išrašytos gal pusvalandžio skirtumu. Šitą problemą vėliau išsakiau ligoninės direktorei B. Petrošiutei ir ji manęs kelis kartus atsiprašė, todėl ligoninei ir neturime pretenzijų. Tačiau argi galima gultis į gydymo įstaigą, kurios Vidaus ligų skyriuje iki šiol gydytoja tebedirba Laima Stonkienė, kurios atsiprašymo mama iki šiolei nesulaukė?– sakė L. Černik.

Nors Loreta apie mamos Kelmės ligoninėje išgyventą abejingumą ir nejautrą pasakojo ramiai ir kultūringai, tačiau tiesos paviešinimas nepatiko R. Ramonienei:

– Audito metu buvo rastos nedidelės neatitiktys vidaus tvarkos dokumentuose, o ligos istorijos duomenys tikrai neatitinka to, kas buvo išsakyta. Nenorėčiau sutikti, kad nebuvo gydytojo priežiūros. Juk ligos apraše yra kraujo matavimo įrašai, skirtas gydymas. Man susidarė vaizdas, kad tai užsakomasis purvo pylimas mūsų ligoninei.

– Kodėl jūs drįstate kalbėti apie purvo pylimą, kai aš su jumis tikrai nekalbėjau? Argi Šiaulių ligoninės išrašas yra neoficialus dokumentas? Jeigu mamai buvo matuojamas kraujo spaudimas, tai kodėl aš spaudimo matuoklį savaitgalį vežiau iš namų? Yra ir liudininkų. Jūs negarantuokit už kitus darbuotojus,– nesutiko Loreta.

Netikėtai į dviejų moterų pokalbį įsikišusi Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė O. Granickienė savo klausimą adresavo Kelmės ligoninės direktorei B. Petrošiutei:

– Jeigu nieko nebuvo, tai kodėl direktorė šios ponios atsiprašė?

Tačiau B. Petrošiutė, kaip ir jos pavaldinė, nenorėjo prisiminti blogų atsiliepimų apie kai kuriuos ligoninės darbuotojus. Ligoninės direktorė komiteto narius bandė įtikinti, kad politikams kištis į gydymo įstaigos darbą yra negalima:

– Šitą atvejį nagrinėjome konkrečiai. Kalbėjome su gydytoja, slaugytojomis. Bet šioje auditorijoje negali būti nagrinėjami išsamūs atvejai. Suskaičiuokim kiek čia yra medikų… Paprašyčiau žinoti savo reglamentą: ką jūs galite ir ko ne? Manau, kad šito jūs negalite. Dėl kitų skundų yra skirta nuobaudų, bet ne dėl šios ligonės. Artimieji žalos atlyginimo neprašė, o jų atsiprašėme.

Tačiau rajono tarybos narys V. Metrikis grįžo prie gydytojos R. Ramonienės kalbos ir teigė, kad gydytojai auditorei nedera sakyti, kad žmogus į komiteto posėdį atėjo tik juodinti sveikatos įstaigos darbo:

– Tai yra tikrai negražu. Tai gydytojai tikrai reikėtų susipažinti su etikos normomis. Ir šis atvejis Kelmės ligoninėje nėra išskirtinis. Ar iš tikrųjų mūsų gydytojai turi labai gerą kompetenciją, kad išgydytų vieną ar kitą ligą?

Kai Loreta Černik visą mamos išgyventą istoriją pavadino žmoniškumo klausimu, jos mintims pritarė ir komiteto pirmininkė Ona Granickienė, sakydama, kad darbo broko pasitaiko visur. Trūksta ir paprasčiausio žmoniškumo:

– Gydymo įstaiga yra kažkokia uždara slapta organizacija. Ar mūsų kompetencija ten prasibrauti ir sužinoti, kaip su paprastu žmoniškumu galėtume viską išspręsti?..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA