BIČIULIS

Ona PETRAVIČIENĖ

– Nors to, kas vasario pirmosios vakarą vyko mūsų namuose, nelinkėčiau patirti nė didžiausiam priešui, tačiau ši gana laimingai pasibaigusi nelaimė parodė, kiek daug gerų žmonių gyvena nedideliame kaime. Neturiu žodžių, kurie išreikštų padėką kaimynams už tai, kad šie sugebėjo išsaugoti medinį namą ir nelaimės valandą nepaliko manęs vienos,– sakė Pakražančio seniūnijos Stulgių kaimo gyventoja Gintarė Mickuvienė.

Laukia antras remontas

Gintarė tauragiškė. Moteris su savo draugu Valdu Terepu dirba Tauragėje įsikūrusioje danų bendrovėje „Netmark“. Kai Stulgiuose gyvenanti Valdo mama prieš kelis metus išgirdo apie šiame kaime parduodamą seną Skinderienės sodybą ir ją nupirko, pora iš karto persikėlė čia gyventi. Darbštūs jauni žmonės prieš porą metų ėmėsi tvarkyti seną nedidelį namą – pasistatė naują mūrinį priestatą, pakeitė stogą. Pernai ėmėsi namo vidaus remonto darbų. Pakeitė lubas, grindis, pradėjo sienų apdailos darbus, kurių daugumą atliko pats Valdas. Nei Gintarės, nei jos draugo nevargina kasdienės kelionės į Tauragę, nes be jų žvejybos tinklus gaminančioje įmonėje, dirba dar penki stulgiškiai. Tiesa, Gintarė ne visada į darbą vyksta kartu su Valdu. Jos draugas bendrovėje dirba gamybos meistru, todėl vyrui kartais tenka vykti į komandiruotes. Taip buvo ir vasario pirmosios išvakarėse. Grįžusi viena po darbo į namus, Gintarė virtuvėje pakūrė židinį, o kai pamatė, kad ugnis baigia degti, išėjo į prieškambarį atsigerti kavos. Gurkšnodama kavą, moteris internetu susisiekė su Valdu, pasakojo tos dienos naujienas.

– Kai baigusi pokalbį pravėriau virtuvės duris ir patalpose pamačiau dūmus, mane ištiko šokas. Laimė, susizgribau pagalbon pakviesti kaimynystėje gyvenantį Remigijų Danių. Šis atbėgęs užlipo ant aukšto ir ėmė šaukti, kad greitai gesinčiau židinį ir kviesčiau ugniagesius. Labai persigandusi ėmiau rinkti ne tuos numerius. Kai pagaliau truputį apsiraminau ir paskambinau 112, elektriko specialybę turintis R. Danius jau buvo pradėjęs atjungti namo elektrą,– drebančiu balsu apie įvykusią nelaimę kalbėjo Gintarė.

Lydima Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko Stasio Kvietkaus, Stulgiuose apsilankiau praėjus savaitei po gaisro. Pamačiusi pareigūną, moteris su juo šiltai pasisveikino:

– Iki šios nelaimės nei mano draugas, nei aš Stasio nepažinojom, nes jis gyvena už pusantro kilometro nuo Stulgių. Tačiau mačiau, kaip jis kartu su kitais stulgiškiais gesino ugnį,– sakė Gintarė.

Moteris iš karto grįžo prie vasario pirmosios įvykių… Nors tuokart už lango buvo tamsu, o laikrodžio rodyklė rodė septintą vakaro, Gintarės pagalbos šauksmą išgirdo ne tik Jurga ir Remigijus Daniai. Žinodamas, kad Ridas Urbutis turi didesnį ugnies gesintuvą, Remigijus liepė Gintarei pranešti apie kilusį gaisrą. O Ridas paskambino Stasiui Kvietkui, kuris skubėdamas į gaisravietę pakeliui pasiėmė ir Tomą Venckų. Nuo šių metų sausio Kelmės rajono savanorių ugniagesių rinktinės savanoriui tapęs S. Kvietkus gaisro metu turėjo ne tik šešių litrų ugnies gesintuvą, bet ir vienintelis iš visų stulgiškių vilkėjo specialią aprangą, su kuria galėjo patekti arčiau liepsnos židinio. Gaisro metu išdegė dalis medinės namo perdangos, tačiau Gintarė su Valdu sako, kad tik dėka kaimynų jie šiandien turi stogą virš galvos. Mat, kol gaisravietėje pirmoji pasirodė Skaudvilės ugniagesių komanda, Stulgių vyrai jau buvo spėję prigesinti ugnį.

– Nežinome, kaip atsidėkoti stulgiškiams už jų parodytą žmoniškumą. Tokių kaimynų, kaip jau anksčiau paminėti geradariai ar jiems talkinusi Dockevičių šeima, Artūras Gedvilas, mes dar nebuvome sutikę. O kaip nepaminėti Vaidoto Arlausko, kuris kiekvieną vakarą, pasišėręs gyvulius ir dabar dar atskuba talkon. Ir neįsivaizduojame, kas būtų buvę, jei ugnis mus būtų užklupusi ne Stulgiuose, o kokiame nuošaliame vienkiemyje,– vienas kitą papildydami kalbėjo Gintarė ir Valdas.

Kai brangi kiekviena minutė

Grįždama iš Stulgių į Kelmę, užsukau pas Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininką Virginijų Ramanauskį. Šį vyrą pagrįstai galima vadinti rajono savanorių ugniagesių rinktinės „krikštatėviu“. Ne vienerius metus jis bendrauja su savanoriais ugniagesiais iš Vokietijos bei Olandijos. Prieš keletą metų atvykę ugniagesiai iš Olandijos klausinėjo, kodėl pas mus nėra savanorių ugniagesių. Nuvykę į Kelmės rajono kaimo ugniagesių komandas stebėjosi, kaip gali budėti vienas ar du ugniagesiai. Vienam kaimo ugniagesiui sudėtinga gesinti gaisrą, todėl problemą išsispręstų, jeigu jiems padėtų savanoriai ugniagesiai. Kadangi ilgametis ugniagesys supranta, kad gesinant gaisrą brangi kiekviena minutė, Virginijus įsitikinęs, jog šio darbo sėkmė nemažai priklauso nuo to, kokiu atstumu gaisravietė yra nuo ugniagesių punkto.

– Kilus gaisrui, iš ugniagesių reikalaujama operatyvumo ir kuo geresnių rezultatų. Tačiau ne visada mums tai pavyksta padaryti. Kol pasiekiame gaisravietę dažnai praeina nemažai laiko, o ugnis tuo tarpu netrukdoma daro savo juodą darbą… Nuo šių metų sausio 1 dienos Priešgaisrinės saugos įstatymu buvo įteisinta savanorių ugniagesių veikla. Kelmės rajono teritorijoje numatyta, kad savanorių ugniagesių veiklą organizuoja Kelmės rajono savivaldybės priešgaisrinė saugos tarnyba. Rajono gyventojai norintys tapti ugniagesiais savanoriais, pasitikrinę sveikatą, fizinį pasirengimą bei išlaikę savanorių ugniagesių įvadinio mokymo programą ir sudarę savanoriškos veiklos sutartį su šios veiklos organizatoriumi, galės padėti gesinti gaisrus profesionaliems ugniagesiams. 2012 metais Kelmės rajone mes įkūrėme „Kelmės rajono savanorių ugniagesių rinktinę“. Tai asociacija vienijanti ugniagesius gelbėtojus bei šiai profesijai prijaučiančius žmones. Asociacijoje yra 34 nariai. Šiuo metu visi asociacijos nariai, kolegų iš užsienio pagalba, yra aprūpinti ugniagesio apsaugine uniforma, šalmais, kuriuos laiko namuose ir gali suteikti pagalbą. 13 asociacijos narių, kurie gyvena rajono kaimuose yra jau parašę prašymus Kelmės rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovui Artūrui Kairiui tapti savanoriais ugniagesiais. Tarp šių savanorių yra ir mano kolega S. Kvietkus, kuriam pirmajam teko dalyvauti gesinant Stulgiuose kilusį gaisrą,– sakė V. Ramanauskis. – Pirmieji žingsniai ugniagesių savanorių veikloje nėra lengvi, todėl norėdami padėti rajono savanorių ugniagesių organizatoriui planuojame pasirašyti tarp asociacijos ir Kelmės rajono priešgaisrinės saugos tarnybos bendradarbiavimo sutartį.

Nors Kelmės rajono savanorių ugniagesių rinktinė dar tebėra kūrimosi stadijoje ir ne visi rūpesčiai išspręsti, tačiau Virginijus mano, kad tik bendromis pastangomis ugnies šėlsmą būtų lengviau sutramdyti. Nežinia, kokius nuostolius viską naikinanti liepsna galėjo padaryti ir Stulgiuose gyvenantiems Valdui ir Gintarei, jei moters pagalbos šauksmo nebūtų išgirdę kaimynai ir būtų laukiama atvykstančių ugniagesių?..

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
Sekantis įrašas
»
UAB ROSEBA