2015-ųjų literatūros, susijusios su Kelmės kraštu, panorama
Rita GRIŠIENĖ
Mūsų rajono literatūrinis gyvenimas niekada nebuvo nuobodus. Čia formavosi įvairios literatūrinių skaitymų, kūrybos konkursų ir kitokios tradicijos. Kai kurios jų, tokios kaip varžymasis dėl dviejų – Žemaitės ir R. Biržinytės literatūrinių premijų – egzistuoja dešimtmečius ir yra tapusios neatsiejamu mūsų krašto kultūriniu reiškiniu.
Šiemet šios premijos vėl lauks savo nominantų. Kai tik Kelmės rajono savivaldybės administracija paskelbs konkursą, juos iki balandžio 1 d. galės siūlyti kūrybinės, visuomeninės organizacijos, kultūros įstaigos bei patys autoriai, o Žemaitės literatūrinei premijai – ir leidyklos.
Kasmet jau pripažinti ir pirmuosius kūrybinius žingsnius žengiantys ar vis ieškantys įdomesnės kūrybinės minties išraiškos kūrėjai skaitytojų dėmesiui pateikia savosios kūrybos, savo darbų, kurie susilaukia įvairių vertinimų. Išties, dažniausiai literatūra būna labai nevienodo meninio lygio, apimties, tačiau tai neturėtų stebinti. Juk niekada nebuvo tiek laisvės reikšti savo mintis ir pateikti jas visuomenei įvairiausiomis formomis, kaip dabar. Nors ir vedami nevienodų tikslų bei įkvėpti skirtingų paskatų, autoriai atranda didesnį ar mažesnį būrį savo skaitytojų. Koks gi 2015-ųjų literatūrinis derlius?
2015-ais metais sulaukta dar vienos Lietuvos rašytojų sąjungos nario, rašytojo, ką tik pelniusio Vyriausybės kultūros ir meno premiją, V. Kalvaičio knygos – novelių rinkinio „Balandis ir bandonija“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2015), kurios pristatymas planuojamas Tytuvėnų bibliotekoje šių metų kovo pabaigoje. Iki 2012-ųjų daugiausiai rašęs poeziją, V. Kalvaitis šiandien – pripažintas, savita kūryba pasižymintis prozininkas. Jo novelių rinkinio „Balandis ir bandonija“ pasakojimo stilius, kūrinių siužetai taip pat, kaip ir prieš keletą metų pasirodęs, autorių ypač išgarsinęs ir skaitytojus nustebinęs romanas „Sustiprinto režimo barakas“, remiasi autentiška autoriaus tremties į Sibirą patirtimi.
Šiemet 95-metį pasitinkantis pakražantiškis A. Banys nustebino atsiminimų ir poezijos knygele „Degantis fakelas“ (Jonava: Dobilo leidykla, 2015), kurią autorius praėjusiais metais savo gerbėjų, bendraminčių ratui pristatė Pakražantyje ir Kelmėje. „Degantis fakelas“ – tai įdomūs autoriaus pastebėjimai apie jo kartos gyvenimą – sunkumus, džiaugsmus, siekius.
Ne vieną dešimtmetį kruopščiai kaupusi žinias, dokumentinę medžiagą apie savo gimtinę, kraštotyrinio pobūdžio prisiminimais paremtą knygą „Kelias į tėviškę: Kaimalės kaimo istorija“ (Šiauliai: Lucilijus, 2015) išleido ir ta proga subūrusį didelį būrį kraštiečių pernai per Žolinę Pagryžuvyje pristatė O. Karašauskaitė-Brazienė. „Namas ir sodyba, laukas ir miškas, takas ir kelias, akmuo ir medis, upė ir ežeras, mokykla ir bažnyčia – kiekvienas žemės lopinėlis paženklintas žmonių darbais, jų džiaugsmais ir nelaimėmis, jų likimais. Mes turime žinoti tuos likimus – ir juo daugiau žinosime, juo žemė bus prasmingesnė,“ – tokiais J. Girdzijausko žodžiais į skaitytoją prabyla ši knyga.
2015-ųjų pabaigoje pasirodė ir šedbariškės J. Baltrušaitytės-Butkienės eilėraščių knygelė „Likimo takais“ (Radviliškis: Felikso spaustuvė, 2015), kurią planuojama pristatyti Šedbaruose šių metų kovo mėnesį. J. Butkienė – garbingo amžiaus, tačiau visuomeniška, aktyviai kultūriniame gyvenime dalyvaujanti kūrėja, savo eilėraščiuose talpina meilę gimtajam kraštui, gyvenimui, žmogui, nevengdama atskleisti ir jame slypinčių ydų, nestokodama humoro.
Daug nuoširdžių eilėraščių apie moterį, mokytoją, gyvenimo ištakas, žmogiškąsias, ypač dvasines, vertybes skaitytojai ras šeštojoje J. Tautkevičiūtės-Šimkienės eilėraščių knygoje „Saulėtekio žiedlapis“ (Šiauliai: Lucilijus, 2015).
Skaitytojus pasiekė ir visai kitokio pobūdžio iš Pavyšnio kaimo (anuomet Užvenčio valsčius) kilusio, Karklėnuose ir Kražiuose besimokiusio, o vėliau šiek tiek mokytojavusio Paprūdžiuose, J. Parnarausko knyga apie partizanų kovas pokario Kelmės krašte „Partizanų kovos 1944 – 1953 metais Kelmės krašte“ (Vilnius: Petro ofsetas, 2015). Didelio formato, gausiai iliustruota nuotraukomis, remiantis buvusio LTSR Valstybės saugumo komiteto archyvais parašyta knyga bus įdomi besidomintiems krašto praeitimi. Tiesa, su šios, tuomet dar ruošiamos, knygos ištraukomis buvo galima susipažinti ir kur kas anksčiau. Jas išspausdino Simono Stanevičiaus bendrija savo metraštyje „Aitvarai“ (1998).
Dar 2014-aisiais Kelmėje visuomenei pristatęs Kelmės krašto policijos istoriją, 2015-aisiais šios istorijos autorius B. Morkaitis skaitytojams pasiūlė antrąjį, pataisytą ir papildytą nauja informacija knygos „Kelmės krašto policija“ (Vilnius: Žuvėdra, 2015) leidimą.
Ne vieno autoriaus kūryba 2015-aisiais papuolė ir į įvairius rinkinius. Trečiojo amžiaus universitetų kūrybinių darbų rinktinėje buvo spausdinama J. Gaupšienės ir J. Šimkienės kūryba, poezijos almanachuose „Poezijos pavasaris“ – V. Kalvaičio, „Jausmų džiazas“ – V. Gulbino, „Baltija“ – O. Jautakės ir E. Skaudvilaitės, „Atokios stotys“ – O. Jautakės ir V. Gulbino eilės.
Informacinio pobūdžio knygų, kuriose – ir su Kelmės kraštu susiję vardai, lentyną papildė dvitomis „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“, leidiniai „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“, „Kas yra kas Lietuvoje“.
Sąsajų su Kelmės kraštu turintys aktorius J. Budraitis kartu su M. Matulyte išleido pokalbių apie kiną knygą „Mano kinas. Pasaulis, kuris priklausė vyrams“, o diplomatas ir rašytojas A. Eidintas – studiją „Gyvenimas Lietuvai. Vincas Mašalaitis ir jo darbai“.
Negalima nepaminėti praėjusiais metais išėjusio A. Ruseckaitės biografinio romano „Žemaitės paslaptis“ (Vilnius: LRSL, 2015), kurio ištraukos dar prieš jam pasirodant buvo skaitytos Žemaitės skaitymų metu Kelmėje, minint rašytojos Žemaitės 170-ąsias gimimo metines. Romano autorė, pasiremdama Žemaitės laiškais, įtaigia menine kalba sukūrė labai patrauklią ir šiuolaikišką istoriją apie paskutinį klasikės gyvenimo dešimtmetį, laužydama Žemaitės „kaip nuobodžios bobutės su skarele“ stereotipą.
Taip bendrais bruožais galėtų būti apibūdinta 2015-ųjų literatūros, susijusios su Kelmės kraštu, panorama. O grįžtant prie R. Biržinytės ir Žemaitės premijų, kurios, kaip jau buvo minėta, šiemet sulauks savo nominantų, norisi priminti, kad R. Biržinytės premija skiriama už praėjusiais kalendoriniais metais atskira knyga išleistą literatūrą. Į šią premiją pretenduoti gali iš Kelmės rajono kilę ar jame gyvenantys asmenys, kurie nėra Lietuvos rašytojų sąjungos nariai. Žemaitės premija skiriama už per dvejus praėjusius kalendorinius metus atskira knyga išleistą prozą ar eseistiką kaimo tema, taip pat literatūrą, puoselėjančią nacionalinį savitumą, ugdančią lietuvių kalbos turtingumą bei grožį ar monografiją apie žymius kraštiečius. Žemaitės premija gali būti skiriama ir po autoriaus mirties.