Abejingumo kaina – 144 eurai
Ona PETRAVIČIENĖ
Birželio dvidešimt pirmąją vykusiame Administracinės komisijos posėdyje išnagrinėtos trys bylos. Visiems kaltininkams komisija skyrė minimalias baudas. Bet jų, kaip ir posėdžio, galėjo ir visai nebūti, jei po įvykio kaltininkai iš karto būtų pripažinę savo kaltę ir susitaikę su nukentėjusiais.
Pasirašė be kaltės?..
Kovo pabaigoje jaunas Kražių seniūnijos Pagių kaimo ūkininkas G. P., vykdamas į savo laukus „Case“ markės traktoriumi, išvažinėjo ūkininko R. D. nuomojamą žemę. Kadangi du vyrai geruoju tarpusavyje nesusitarė, įvykio vieton buvo iškviesta policija. Ūkininkas G. P. ir Administracinės komisijos narius bandė įtikinti, kad minėta žemė ne R. D., o valstybės, nes yra pasibaigusi nuomos sutartis. Tačiau vyrui posėdyje buvo pateikti dokumentai, pagal kuriuos matyti, kad minėtąją dieną R. D. žemės nuomos sutartis buvo galiojanti. Keisčiausia atrodė tai, kad tarp kitų byloje surinktų dokumentų buvo ir Kražių seniūno R. Karčiausko parašytas raštas, po kuriuo yra ir paties kaltininko – G. P. parašas. Komisijos nariams pasidomėjus, kodėl jaunas ūkininkas tuokart pripažino savo kaltę ir pasirašė po seniūno raštu, o dabar savo kaltės neįžvelgia, G. P. sakė, kad parašą padėjo rašto neskaitęs, nes tai padaryti paprašęs seniūnas. Komisija tuo nepatikėjo ir kaltininkui skyrė mažiausią – 28 eurų baudą.
Atsiprašymo tikėjosi… kaltininkė
Kitos dvi bylos buvo dėl šunų nepriežiūros. Dėl to, kad Šaukėnų seniūnijos Pagančiukų kaimo gyventoja E. T. tinkamai neprižiūri savo keturkojų augintinių, kaimynystėje gyvenanti A. Z. per tris kartus prarado 24 triušius. Triušių augintoja aiškino, kad jau po pirmojo didelio kaimynės šuns apsilankymo praėjusią žiemą, kai buvo sudraskyti keli būdose laikomi gyvūnėliai, moteris prašiusi keturkojo savininkės, jog toji tinkamai pasirūpintų savo augintiniu. Matyt, senjora į tuos priekaištus mažai kreipė dėmesio. Šuniui pasileidus antrą ir trečią kartą, A. Z. kantrybė trūko, ir moteris iškvietė policiją. Šuns savininkė E. T. neneigė, kad jos keturkojis įsigudrino pasileisti nuo grandinės, o pabėgęs skuodžia pas kaimynus, kurie augina triušius. Pasirodo, kaimynai yra dar ir giminės. Tačiau kai posėdžio dalyviai E. T. pasiteiravo, ar po įvykio senjora nebandė susitarti su triušių augintoja ir atlyginti jai šuns padarytos žalos, moteris tik papurtė galvą:
– Kad ji pas mane neatėjo…
Bet kai komisijos nariai už šuns nepriežiūrą ir gyvūno padarytą žalą kaltininkei skyrė 144 eurų baudą, E. T. išbalo. Mažą pensiją gaunanti kaimietė sakė neišgalėsianti iš karto sumokėti jai skirtos nuobaudos.
Tik posėdžio metu susitaikė ir trečiosios bylos dalyviai. Kelmės mieste, Žemaitės gatvėje, gyvenanti R. R. sutiko su komisijos nuomone, kad tinkamai neprižiūrėjo savo šuns, kuris pasileidęs iš namų valdos ne vieną dieną lakstė po Kelmės centrą. Palaidas keturkojis užklydo ir į J. Janonio gatvę, kur gyvena devynerių metų A. P. Nežinia, ar mergaitė bandė paglostyti svetimą šunį, ar šiaip gyvūnas ko ant jos supyko ir suleido dantis į ranką. Mergaitei teko kreiptis į medikus ir gydytis šuns padarytą žaizdą, o jos tėvams tik vėliau pavyko sužinoti, kad jų vaiką sukandžiojo ne koks benamis gyvūnas, o R. R. augintinis. Šuns savininkė teigė, kad bandė geranoriškai susitarti su sužalotos mergaitės tėvais, bet šie pareikalavę didelės kompensacijos. Todėl žalos atlyginimo klausimą paliko spręsti komisijai. Kai Administracinės komisijos nariai iš mergaitės tėčio panoro sužinoti, kokio žalos atlygio prašo sužalotai dukrai, šis už vaiko patirtą stresą ir skausmingas vaistų injekcijas paprašė nors… saldainių savo dukrelei.
Jei R. R. į šį įvykį nebūtų pažiūrėjusi abejingai, tikriausiai ir ši byla nebūtų atsidūrusi ant Administracinės komisijos pirmininko I. Šimkaus stalo, ir senjorai nebūtų tekę mokėti 144 eurų baudą.