BIČIULIS

Ona PETRAVIČIENĖ

Kaip ir buvo skelbta, rugpjūčio dvyliktąją, penktadienį, prie Kelmės mažojo teatro pirmą kartą rajono ūkininkai miesto gyventojams ir svečiams pasiūlė savo išaugintų ar pagamintų žemės ūkio produktų. Kadangi šis turgus sutapo su Lietuvos verslininkų organizuota muge, grupelė mūsų rajono pardavėjų nedrąsiai įsikūrė šalia patyrusių prekeivių. Vieno rajono ūkininkų turgaus sumanytojo ir organizatoriaus Marijaus Čekavičiaus nurodymu buvo paankstintas prekybos laikas ir dabar kelmiškiai maisto produktais galėjo apsirūpinti ne nuo penkioliktos, o nuo vienuoliktos valandos.

– Svarbu, kad mūsų rajono ūkininkai nepraleistų progos Kelmės mieste parduoti pačių užaugintų vaisių, daržovių, pieno, mėsos ar duonos gaminių. Rajono žmonės turėtų galimybę, aplenkdami prekybos centrus, nusipirkti šviežių ir kokybiškų produktų, o gal būt ir žuvies. Ar nepikta stebėti, kad kelmiškiai šį penktadienį turi pirkti Klaipėdos ir Kauno ūkininkų pagamintus mėsos produktus, kai ir mūsų rajone yra panašių įmonių? Žvelgdamas į nedidelį būrelį daržovių ir pieno produktų pardavėjų iš Kražių seniūnijos, ačiū galiu pasakyti tik Kelmės miesto seniūnui Romui Atkočaičiui. Kiti seniūnai ir vėl pramiegojo,– sakė M. Čekavičius.

Kauno ūkininkų turguje prekybos patirtį turinčiam Kražių seniūnijos Skruzdėlynės kaimo ūkininkui M. Čekavičiui savo pavyzdžiu pavyko užkrėsti vos keletą savo kraštiečių. Atokiame Beračkų kaime gyvenanti ūkininkė Zita Grabauskienė Kelmės pirkėjams atvežė didelių, ką tik nuskintų pomidorų, agurkų, pupelių ir česnakų. Kražių mieste gyvenantys Rita ir Saulius Bivainiai siūlė įvairių lietuviškų daržovių, kokios dera ūkininkų laukuose – nuo bulvių iki burokėlių ir svogūnų. Bulves pirkėjai galėjo pasirinkti ne tik pageidaujamo dydžio, bet ir atsižvelgdami į savo piniginės storį – kilogramo kaina buvo nuo 20 eurocentų. Garbaus amžiaus ūkininkės Agnieškos Andrijauskienės Tamkių kaime išaugintas šparagines pupeles į Kelmę atvežė jos kaimynė Danutė. Pagių kaimo ūkininkė Danguolė Butkevičienė, laikanti šešias melžiamas karves, miestiečiams siūlė šviežius pieno produktus: sviestą, grietinę, varškę ir sūrius. Vos atvykusi į Kelmę, ūkininkė čia rado ir kitą varškės sūrių pardavėją iš Radviliškio rajono. Tik pastarosios sūriai buvo kur kas mažesni, nors už juos radviliškietė prašė po 3 eurus.

– Per keturias valandas pardaviau daugiau kaip pusę atvežtų sūrių. Keptus varškės sūrius išpirko akimirksniu. Tik sviesto ir grietinės pirkėjų neatsirado. Viena pirkėja „pakišo“ naują mintį – pagaminti gaivų sūrį su žolelėmis. Reikės pabandyti. Tik draugės paraginta pradėjau daryti varškės sūrį su aguonomis, kurį mėgsta ne tik mano sūnus, bet ir kiti. Paklausą turi natūralus varškės sūris ir sūris su kmynais,– pasakojo Danguolė.

Ūkininkė neslėpė, kad pirmas išsiruošimas į turgų jai atėmė nemažai brangaus laiko ir pinigų. Teko pirkti stalą, šaltkrepšį, daryti užrašus, išklausyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos mokymų kursą. D. Butkevičienė sakė, kad šis ūkininkų turgus jai yra pirmas, bet ne paskutinis. Svarbu, kad jos gaminami pieno produktai patiktų Kelmės miesto žmonėms.

Kol Kelmės rajono savivaldybės administracija iš ūkininkų neima mokesčio už vietą, M. Čekavičius tikisi, kad kitą penktadienį prie Kražių ūkininkų prisijungs ir kitų seniūnijų gyventojai ir miesto žmonėms, kurie atveš ne tik daržo, bet ir sodo gėrybių, medaus, kaimiškos duonos, kitų produktų. Marijus kuria planus, kad šis turgus kiekvieną penktadienį nuo 11 valandos veiktų ne tik iki pirmųjų šalnų, bet ir atėjus žiemai. Laikas parodys ar rajono ūkininkai pritars M. Čekavičiaus sumanymui, kad miesto gyventojai iš pirmųjų rankų galėtų nusipirkti šviežių ir kokybiškų lietuviškų produktų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA