BIČIULIS

Alvydas GEŠTAUTAS

Rugpjūčio 18 d. vyko rajono tarybos Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komiteto posėdis. Atrodė, kad jo dalyviams buvo aktualiausi ne rajono tarybai teikiamų sprendimų projektai, o Kelmės ligoninės direktorės Beninos Petrošiutės atsakymai į komiteto pirmininkės Onos Granickienės pateiktus klausimus, susijusius su vykdančios direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas Romaldos Ramonienės darbo ir visuomeninės veiklos krūviu. Be to, komiteto nariai tikėjosi išgirsti ir B. Petrošiutės atsakymą į gydytojo Jono Pluščiauskio pareiškimą. Jį „Bičiulis“ spausdino ir komentarus pateikė rugpjūčio 10 dieną.

Petrošiutė sakė, kad nėra pasiruošusi atsakyti į jokius klausimus, kadangi konkrečių klausimų prieš posėdį negavo.

– Tai kas tada direktorę kvietė į posėdį?– klausė S. Lekšas.

– Meras,– atsakė O. Granickienė.

Komitetas gavo tik B. Petrošiutės atsakymus į klausimus, susijusius su R. Ramoniene. Atsakyme rašoma:

„Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad rašto 1-7 punktuose prašomuose pateikti dokumentuose yra asmens duomenų. Tuo tarpu asmens duomenų tvarkymas (įskaitant ir teikimą) laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 3, 5 ir 7 straipsnių nuostatas. Asmens duomenys gali būti tvarkomi tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kuri būtina nustatytam tikslui pasiekti ir tik esant ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytiems teisėto tvarkymo kriterijams. Asmens kodo tvarkymas turi atitikti ADTAĮ 7 straipsnio reikalavimus. Tuo atveju, jei nėra nė vieno iš ADTAĮ nurodytų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi. Duomenų gavėjo prašymas turi atitikti ADTAĮ 6 straipsnio reikalavimus, t.y. jame turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis.

Pažymėtina, kad aptariamo Jūsų rašto 1-7 punktuose nurodytuose dokumentuose yra asmens duomenų, įskaitant ir asmens kodą bei informaciją apie darbo užmokestį. Tuo tarpu vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 208 straipsnio 1 dalimi, duomenys apie darbuotojų darbo užmokestį teikiami ar skelbiami tik įstatymų nustatytais atvejais arba darbuotojų sutikimu. Kadangi savo prašyme nenurodėte koks įstatymas suteikia teisę Jūsų vadovaujamam komitetui tvarkyti asmens duomenis ir neįvykdėte kitų ADTAĮ duomenų gavėjo prašymui keliamą reikalavimą, o gydytoja R. Ramonienė ir gydytoja E. Brazienė nedavė sutikimo teikti savo asmens duomenis ir vadovaujantis ADTAĮ 23 str. 1 d. 4 p. pareikalavo, kad būtų sustabdytas jų asmens duomenų teikimas, tai vykdydami ADTAĮ reikalavimus šių duomenų pateikti Jums negalime…“

– Direktorė ne tik nepaiso mūsų komiteto prašymo, bet nevykdo ir sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo plano,– teigė S. Lekšas. – Jame nurodoma plėsti ambulatorines paslaugas, o direktorė mažina darbo krūvį gydytojams, dirbantiems Konsultacijų poliklinikoje. Tuo tarpu ministro įsakymo prieduose nurodyta, kad Chirurgijos skyriuje viena lova yra užpildyta per metus tik 167 dienas. Nervų ligų skyrius net neminimas, nors jis Kelmės ligoninėje yra. Minimas tik Vidaus ligų skyrius. Šiame įsakyme nurodyta Kelmės ligoninės stacionaro lovų skaičių sumažinti nuo 112 iki 82. Bet skyriuose medikų krūviai nemažinami. Jie mažinami Konsultacijų poliklinikoje, kur priešingai – paslaugų apimtis reikia didinti. B. Petrošiutė teigė, kad visi rodikliai yra nustatomi atsižvelgus į visos Lietuvos situaciją, suderinus juos su Šiaulių teritorine ligonių kasa, kuri pastabų Kelmės ligoninei neturėjo. Be to, išorės auditoriai analizavo Kelmės ligoninės rodiklius ir pastabų neturėjo. Beje, restruktūrizacijos plano rengime turi dalyvauti ir savivaldybės gydytojas. Bet jo nėra. Kelmės ligoninės direktorė teigė, jog ji nevykdo savivaldybės gydytojo pareigų.

– Mums buvo neaišku, kaip žmogus gali įsitekti į 8 ar 12 darbo valandų, jei dirba net penkiose apmokamose pareigose,– kalbėjo V. Metrikis. – Mes prašėme tik informacijos apie darbo krūvį ir darbo valandas, kurios turi būti viešai skelbiamos. Direktore, būtumėte parašiusi, kad Ramonienė vienose pareigose, pavyzdžiui, dirbo 0,15, kitose – 0,25 etato ir mums to būtų užtekę.

– O duomenų apie gydytoją E. Brazienę mes net neprašėme,– pridūrė S. Lekšas.

Metrikio nuomone, Kelmės ligoninės vadyboje pastebimi stalininio valymo metodai.

Pasak B. Petrošiutės, politikai atsako už rajono, ji – už ligoninės reikalus, t.y. jai svarbu, kad gyventojai gautų laiku ir kokybiškas paslaugas. Pasak ligoninės vadovės, jei žmogus 30 metų dirbo 39 proc. efektyvumu, o už 61 proc. nepadaryto darbo gavo algą, ne jai reikia taikyti atsakomybę. Šalia yra kitas okulisto kabinetas ir ten eilės yra maždaug mėnesiui į priekį. Ar galima vienodai tokiems gydytojams mokėti? Tokį retorinį klausimą politikams pateikė B. Petrošiutė. Ji retoriškai V. Metrikio ir kitų politikų klausė, ar tokius atvejus, kai gydytojai nesusitvarko su savo pareigomis ir jiems pasiūlome dirbti mažesniu krūviu, galima vadinti stalininiais metodais?

Ligoninės vadovė pareiškė, kad Gydytojų sąjungos Kelmės skyrius, kuriam vadovauja R. Ramonienė, yra profesinė sąjunga, nepavaldi ligoninės administracijai, ir patys medikai šios organizacijos vadovės pareigas patikėjo R. Ramonienei.

Be to, B. Petrošiutė teigė, jog jai neprivalu kontroliuoti R. Ramonienę, ar ši pateikė viešų ir privačių interesų deklaraciją, nes, direktorės nuomone, žmonės yra sąmoningi ir turi patys niekieno neraginami atlikti savo pareigas. Taip pat B. Petrošiutė stebėjosi, kad sveikatos apsaugą kuruojantis komitetas nesprendžia paslaugų kokybės, eilių mažinimo problemų, kurie yra aktualiausi žmonėms, o puola analizuoti vidinius ligoninės reikalus, tuo pačiu norėdami supriešinti šios įstaigos darbuotojus.

– Manau, yra asmeniškumų iš abiejų pusių. Juk mes, politikai, specifinių ligoninės problemų neišspręsime. „Gazą“ turi nuleisti ir direktorė. Nemanau, kad darbo laiko grafikai irgi priklauso asmens duomenų apsaugos sričiai,– kalbėjo meras V. Andrulis. – Jei Lekšui ir Metrikiui ar dar kam nors kyla įtarimų dėl privačių ir viešų interesų deklaravimo, tegul kreipiasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Bet manau, kad ir be tokių skambių iššūkių galime čia, vietoje išspręsti problemas.

Dėl J. Pluščiauskio pareiškimo komitetas nutarė posėdžiauti rugpjūčio 25-ąją, t.y. po rajono tarybos posėdžio. Į komiteto posėdį bus pakviesti ir B. Petrošiutė, ir J. Pluščiauskis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA