BIČIULIS

 Alvydas GEŠTAUTAS

Į šią savaitę vykusį rajono tarybos Savivaldybės turto valdymo ir komunalinio ūkio komiteto posėdį atvyko Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktorė Jolita Šalkauskienė bei specialistas Mantas Tamošiūnas. Šiemet Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Dabar už atliekų tvarkymą mūsų rajone kiekvienas gyventojas per metus moka po 20 eurų. Pagal minėtą Vyriausybės nutarimą nuo 2017 m. sausio 1 d. mokesčio nustatymo tvarka keisis, nes bus įvesta dvinarė rinkliava, kurią sudarys dvi dalys – pastovioji ir kintamoji. Savivaldybės tarybai suteikta galimybė pasirinkti pagal ką skaičiuoti ir pastoviosios, ir kintamosios įmokos dedamąsias. Pastoviajai įmokos dedamajai galimi šie variantai: nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas, nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius bei gyventojų (darbuotojų) skaičius. Kintamąją įmokos dedamąją nustatyti siūloma pagal tokius kriterijus: naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius ir tūris (dydis); naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis; atiduodamų komunalinių atliekų svoris bei atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) norma (remiantis nustatyta atliekų susikaupimo norma, jeigu ji nustatoma).

– Mes, merai, keturis kartus susitikome su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, Aplinkos ministerijos atstovais. Buvo norima jau kitais metais už atliekų toną įkainį padidinti nuo 3 eurų iki 21 euro. Bet mums daug padėjo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas ir dabar žmonės dvejus metus už atliekų toną mokės po 3 eurus, vėliau – vienerius metus po 5, o nuo 2020 m. jau po 21 eurą. Bet iki to laiko tikimės, kad padidės ir gyventojų pajamos,– sakė rajono meras Vaclovas Andrulis. – Tačiau nuo 2017-ųjų turėsime organizuoti viešuosius pirkimus, kur paaiškės atliekų vežėjas. Kai kas mano, kad mes norime remti saviškius – Kelmės vietinį ūkį. Tačiau teisės aktai to daryti neleidžia. Taigi, mūsų įmonės tampa lygiateisėmis rinkos ekonomikos dalyvėmis.

– Tai yra lupikavimas, tolesnis žmonių varymas iš Lietuvos,– aštrių žodžių negailėjo šio komiteto narys Petras Račkauskas. – Pavyzdžiui, jei rajono taryba nuspręs šį mokestį skaičiuoti pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių, tai savininkas, turintis nuosavą namą ar butą, kolektyvinio sodo namelį ir garažą, mokės trigubą mokestį. O jei tai bus įmonės savininkas ir jo bazė „išmėtyta“ 3-5 vietose, dar turės mokėti tiek pat kartų didesnį mokestį. Mes tokiu elgesiu varome žmones iš Lietuvos. Juk šis mokestis yra tik vienas iš keliolikos. Bet ir kiti didinami. Manau, kad teisingiausia būtų sumokėti mokestį už tokį atliekų kiekį, kokį pristatai. Domėjausi, nė vienoje ES šalyje nėra tokios nesąmonės, kad būtų taikoma dvinarė mokesčio suma. Tai vadinu valdžios savivale.

Bet ŠRATC atstovai prognozavo, kad ateityje atliekų surinkimo mokestis didės 15 proc. Taip bus dėl taršos mokesčio, dėl mechaninių-biologinių apdorojimo įrengimų eksploatavimo.

– Bet ŠRATC-o atstovai nutylėjo vieną svarbų dalyką – šios firmos atlyginimai didės 12 proc. Ar tokio pensijų padidėjimo gali tikėtis senjorai, privačių įmonių darbininkai?– „Bičiuliui“ mintimis dalinosi Ekonomikos ir investicijų komiteto pirmininkas Rimantas Motuzas.

Kyla dar vienas klausimas. Pavyzdžiui, jei politikai nuspręs (o tokia nuomonė dominuoja bent savivaldybės koridoriuose), mokestį mokėti nuo pristatytų pakėlimui konteinerių skaičiaus, gali atsirasti tokių gudručių, kurie vardan ramybės per metus į gatvę tik kartą ar du išveš konteinerius, o kitas atliekas pils į daugiabučių namų gyventojams skirtus konteinerius. Tiesa, savivaldybininkai ramina, kad įrengs požemines konteinerines aikšteles, o daugiabučių namų gyventojai turės raktus nuo konteinerių ir privačių namų savininkai negalės gudrauti. Deja, 2017-ieji artėja, o tokie darbai nepradėti. Bet kas nesąžininguosius sukontroliuos, jei jie šiukšles padės šalia konteinerių? Ar nebus kaip su šilumos nuostoliais, ir už nesąžininguosius mokėsime visi? Kita vertus, ar teisinga (o savivaldybėje yra tokia nuomonė), kad privalu mokėti už nekilnojamojo turto objektų skaičių. Kur socialinis teisingumas, jei šeima, kurioje yra trys, ir šeima, kurioje gyvena šeši žmonės, mokės tokį pat mokestį už kiekvieną būstą.

Gal teisingiausia būtų: kokį svorį atliekų atidavei, už tokį ir moki. Bet yra kita medalio pusė. Kaip įvertinti kiekvienos daugiabučiame name gyvenančios šeimos „indėlį“?

Be to, neužmirškime (tai pripažįsta ir ŠRATC atstovai), kad dvinarės mokesčio sistemos įvedimas ilgins administravimo laiką, o tuo pačiu reikalaus ir didesnių išlaidų.

Be to, vien ŠRATC skaičiavimais nesiremkime. Pavyzdžiui, kai kurie spaudos leidiniai teigia, kad savivaldybių ir regionų atliekų tvarkymo centrų atlikti skaičiavimai parodė, jog, taikant naująsias taisykles, įmokos dydis, palyginti su dabartiniu, atskiriems atliekų turėtojams brangtų ne 15, o 50 ar net 100 proc.

Aplinkos ministerijos atstovai teigia, kad mokestinę naštą gyventojams didins ne dvinarės įmokos įvedimas, o atliekų tvarkytojų ir savivaldybių nesugebėjimas surasti gerai funkcionuojančios sistemos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
UAB ROSEBA