BIČIULIS

Kas daugiau?

2016-09-06

Alvydas GEŠTAUTAS

Kiekviena diena mus artina prie svarbiausio metų politinio įvykio – Seimo rinkimų. Prieš juos prasideda skirtingai nei televizijoje ne „pageidavimų koncertas“, bet „siūlymų šou“ arba rinkėjų kvailinimas. Kiekviena partija jei ne vienoje, tai kitoje srityje stengiasi tapti lydere bei pažadais suvilioti rinkėjus. Nejučia peršasi mintis, kad tradiciškai dabartiniai opozicionieriai siūlo aukso kalnus, o valdantieji yra santūresni. Tačiau bendras vaizdas toks: Lietuvos laukia greitas ir neišvengiamas suklestėjimas, nesvarbu, kuri iš Seimo rinkimuose besivaržančių partijų laimės parlamento rinkimus. Skaitai partijų, jų koalicijų programas ir susidarai vaizdą – vyksta partinis aukcionas, t. y., kas pasiūlys didesnę algą, mažesnius mokesčius, lengvesnes įsidarbinimo sąlygas. Daugiau siūlo valdžioje esančios, bet ne dominuojančios arba opozicinės partijos. Ekonomistė Rita Vainienė, apžvelgusi politikų pažadus, palygino juos su rusų poeto Vladimiro Majakovskio eilėraščiu apie po ketverių metų klestintį miestą – sodą.

Konservatoriai sudarė net mokslinę viziją. Socdemai popieriuje atrodo santūresni. Kaip ir dera valdžioje esančiai partijai. Pirmiausia kairieji giriasi nuveiktais darbais, suvaldytais iššūkiais, kylančiu ūkiu, bet, skirtingai nei oponentai, skambiais lozungais nesišvaisto.

Opozicijoje esantys konservatoriai-krikdemai yra gerokai drąsesni. Jie iki 2021 m. sukurs 147 tūkst. naujų darbo vietų. Tam pasitarnaus numatomas steigti Strateginių investicijų fondas, kurio ižde planuojama sukaupti 6,88 mlrd. eurų. Dabar valdžioje esantys Rolando Pakso vadovaujami „tvarkiečiai“ tokio fondo nežada, bet pažadėjo kiekvienoje seniūnijoje (Kelmės rajone jų yra vienuolika – aut. pastaba) įsteigti po 100 darbo vietų. Keistas siūlymas. Ar galima lyginti seniūnijas ir jose esančius poreikius. Pavyzdžiui, Kelmės miesto ir Vaiguvos? Socdemai santūresni. Jie didmiesčiuose žada sukurti 80, o regionuose – 60 tūkst. naujų darbo vietų. Beje, visi jų „kūrėjai“ tuo pačiu žada paskatinti ir emigrantų sugrįžimą iš užsienio. Kyla klausimas nuo kada Seimas, Vyriausybė, savivaldybės steigia darbo vietas? Nebent valdininkams. Juk privačiame sektoriuje tai daro darbdaviai?

Tik kyla baimė, kad „tvarkiečiai“ neatsidurtų vienoje kompanijoje su „darbiečiais“. Pastarieji pažadėjo sumažinti net penktadaliu valdininkų būrį. Tad pagal Kėdainių „agurkų karalaičio“ įpėdinius, darbo vietos būtų naikinamos, o ne kuriamos. Bet mūsų tautiečių tikslas – ne tik dirbti, bet ir užsidirbti. O pinigų, pasirodo, turėsime vis daugiau. Net per ketverius metus vidutinis atlyginimas nuo dabar esančių 750 padidės iki 1250 eurų „į rankas“ (konservatoriai), iki 1000 eurų „į rankas“ (Liberalų sąjūdis),  po 1100 eurų „popieriuje“ (socdemai ir „darbiečiai“). Nors finansų, ekonomikos ekspertai vis dažniau kalba ne apie minimalios algos (MMA), o apie vidutinės mėnesio algos (VMA) kėlimą, tačiau politikai savo programose ir toliau kalba apie MMA, t. y. skurdaus išgyvenimo, o ne oraus gyvenimo perspektyvas. Priminsime, kad dabar skurdo riba vienam žmogui sudaro 259 eurus, t. y. 30 eurų mažiau nei rajone vidutiniškai gauna senjorai, kurie vis labiau dominuoja mūsų krašte. Dabartinėje valdžioje dominuojantys socdemai, kuriems tenka didžiausia atsakomybė už valstybės reikalus (tokią pat atsakomybę 2012 m. Seimo rinkimų išvakarėse išgyveno konservatoriai-krikdemai), MMA 2020 m. siūlo padidinti iki 500, „darbiečiai“ – iki 656, o „tvarkiečiai“ – iki 777 eurų.

Dabar esančią vidutinę pensiją kairieji žada padidinti penktadaliu, liberalai ir konservatoriai – iki 400 eurų. Beje, socdemams praverstų atidesni rinkimų programos redaktoriai, nes toliau joje rašoma ir televizijoje skelbiama, kad senatvės pensija didės trečdaliu. Kokia pastraipa ar reklaminiu klipu tikėti? O dominuoja vėl „darbiečiai“. Jų programoje nurodyta – pensijos 2020 m. sieks 442 eurus.

Bet iš kur paimti pinigų? Deja, vyrauja seni, bet tikrove netapę pažadai. Ir toliau partijos labai atsakingai prižiūrės valstybės finansus, sudarys kuo palankesnes sąlygas vietiniam verslui. Partijos žada mažinti valstybės valdymo išlaidas. Bet ar tuo galime tikėti, jei nuo valstybės atkūrimo prieš 26 metus jos nuolat didėjo. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nusprendė valstybės valdomo Lietuvos pašto pagrindu steigti valstybinį Regionų plėtros banką. „Tvarkdariai“ nusprendė, kad naujas valstybinis bankas irgi reikalingas. Jo dar nėra ir neaišku ar bus, bet rinkėjų priviliojimui „tvarkiečiai“ jam suteikė ir „Vyčio“ pavadinimą. Beje, jei rinkimus laimėtų „tvarkiečiai“, sumaniausiems verslininkams reikėtų bėgti iš Lietuvos. R. Pakso kompanija siūlo, kad verslininkams ir prekybininkams, kurių metų apyvarta viršija 100 mln. eurų bus taikomas ne tik 5 proc. solidarumo mokestis, bet ir iki 20 proc. ribojamas antkainis.

Darbo partija savo taikiniu pasirinko elektros, vandens, dujų bei šilumos tiekėjus – jų investicijų grąžą ruošiamasi apmokestinti iki 2,5 proc.

Taigi, rinkimų programose turime platų pasirinkimo spektrą – nuo rinkos iki socialistinės planinės ekonomikos. Žinoma, yra ir racionalių pasiūlymų. Bet maišalynėje tarp idiotiškų minčių sunku pastebėti protingus ir modernius siūlymus. Gal dėl to ir teigiama, kad 99 proc. rinkėjų programų neskaito. Siūlytume paskaityti. Patirsite didelį malonumą. Tokį, kaip vaikystėje skaitydami „Kareivio Šveiko nuotykius“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
UAB ROSEBA