BIČIULIS

Alvydas GEŠTAUTAS

Artėja Seimo rinkimai. Po kiekvienų Seimo rinkimų kaimo žmonės skundžiasi, kad seimūnų būryje mažai kaimo žmonių. Gal kaimo gyventojams atsiras galimybė turėti daugiau jų bėdas išmanančiųjų politikų po spalio 9-ąją įvyksiančių Seimo rinkimų. Juk pastaruoju metu Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (VŽS) visuose reitinguose, apklausose yra lyderių trejetuke.

Deja, kaip „Anties“ dainoje „Ne tau, Martynai,mėlynas dangus…“ „Veido“ žurnalui VŽS lyderis Ramūnas Karbauskis dar vasarą pareiškė, kad sėkmingų rinkimų atveju jie pirmiausia sieks švietimo, kultūros ir sveikatos apsaugos ministrų postų. Pasak politiko, VŽS žemės ūkis prioritetų sąraše yra šeštoje-septintoje vietoje. R. Karbauskis tada teigė, kad švietimas yra visų problemų, taip pat ir kaimo tuštėjimo, sprendimo pagrindas. Jo nuomone, emigracija didėja dėl to, kad jauni žmonės užsienyje įgyja geresnį išsilavinimą, o baigę studijas, į Lietuvą dažniausia negrįžta. Yra šeimų, norinčių grįžti į Lietuvą. Bet, VŽS vado teigimu, viskas atsiremia į nelanksčią Lietuvos švietimo sistemą, pagal kurią vaikai, besimokantys, pavyzdžiui, užsienyje anglų kalba, grįžę į Lietuvą, turėtų metus papildomai mokytis. Kultūros ir sveikatos apsaugos pagalba „valstiečiai“ nori, kad Lietuva išsipagiriotų. Neteko žiniasklaidoje matyti, girdėti ar skaityti, kad VŽS sąrašo lyderis Saulius Skvernelis ką nors būtų pasakęs apie žemės ūkį. Šios politinės organizacijos Seimo rinkimų programoje žemės ūkiui skirti du teiginiai. Pirmuoju žadama aktyviai įgyvendinti žiedinės ekonomikos ir tausojamos žemdirbystės principus. Antruoju – skatinti kooperaciją ir inovacijas žemės ūkyje bei šių priemonių pagalba didinti jo konkurencingumą. Kažin, ar žemdirbiams viskas aišku? Ar visi žino, kas toji žiedinė ekonomika? Gal „valstiečiai“ skatins ūkininkus auginti daugiau žiedinių kopūstų? Juk miesčionys jau bėdojo, kad jie brangūs. Gal per šių daržovių populiarinimą pavyks „numušti“ kainas? Tuo pačiu bus sprendžiamos ir socialinės problemos?

Daug kas Lietuvą vadina žemdirbišku kraštu. Tačiau iš žemės ūkio gamybos Lietuva tegauna 4 proc. šalies BVP. Kai kurie ekonomistai teigia, kad net kultūra sukuria didesnį BVP.

Mūsų žemdirbiai negali pasigirti savo veiklos efektyvumu. Jie iš vieno hektaro gauna tik 869 eurus. Už mus mažiau išspaudžia tik bulgarai ir latviai – iš hektaro atitinkamai 752 ir 666 eurus. Mūsų kaimynų estų toks rodiklis yra 879, lenkų – 1506 eurai.

Dabar valdžioje esantys socialdemokratai programoje akcentuoja pirmiausia ekologinę žemdirbystę. Tiesa, dar žada užsiimti paveldu, t. y. finansuoti nykstančių nacionalinių senųjų augalų ir gyvulių veislių išsaugojimą. Bet tai – tik lyrika, skatinanti plėtoti vaizduotę, idealizuoti senąjį lietuvišką kaimą. Tai labiau tiktų Tautininkų sąjungai, o ne europietiška save vadinančiai politinei organizacijai.

Iš kitų partijų, bent jau popieriuje skirtu plotu, išsiskiria konservatorių-krikdemų programa. Ir tai nenuostabu. Dešiniesiems kaimas – „neįsisavinti dirvonai“, t. y. ten esantis negausus rėmėjų būrys. Todėl garsiausio Lietuvos anūko (Gabrieliaus Landsbergio) vadovaujama partija programoje negaili kritikos dabar valdžioje esantiems. Tai natūralu, nes socdemų pozicijos, bent iki šiol, kaime buvo tvirtos – už juos daugiausia balsuodavo kaimiškų savivaldybių rinkėjai. Bet dešiniųjų pažadai dažniausia prasideda žodžiais: „sieksime“, „remsime“, „sudarysime teisines prielaidas“. Taip pat jie žada supaprastinti ES išmokų gavimo tvarką, įteisinant ekonomiškai pagrįstus santykius tarp žemdirbių, perdirbėjų ir prekybininkų. Bet kaip tai padarys, nerašo. O ką parašyti? Rinkos ekonomikos jokia partija nepakeis. Jei pakeis, grįšime į planinę ekonomiką. Bet konservatoriai-krikdemai yra prieš ją.

Kita dabar valdžioje esanti Darbo partija skirs „ypatingą dėmesį“, daug ką „modernizuos“, veiks „efektyviai ir racionaliai“ ir t.t. Keista, kada tik tiek apie kaimą gali pasakyti partija, kurios atstovė vadovauja Žemės ūkio ministerijai!

Trečioji valdančioje koalicijoje esanti partija „Tvarka ir teisingumas“ žada žemdirbiams nepriklausomai nuo ūkio dydžio garantuoti vienodas žemės ūkio supirkimo kainas. Taigi, įves valstybinį kainų reguliavimą ir grįš „į senelio, mielo gero senelio“ L. Brežnevo laikus? „Tvarkiečiai“ sieks, kad mūsų ūkininkai gautų kokią pat ES paramą, kaip ir šios organizacijos šalys senbuvės. Bet ar apie tai neturi mąstyti mūsų europarlamentarai? „Tvarkiečiai“ ir turėjo, ir dabar turi savo atstovus Europarlamente. Kokie jų veiklos rezultatai? Matyt, nuliniai.

Ir pastaruoju metu skandalų jūroje skęstantis Liberalų sąjūdis apsiriboja bendromis frazėmis: „nukreipsime“, „didinsime“, „užtikrinsime“, „skatinsime, „stiprinsime“. Liberalsąjūdininkai žada depolitizuoti įstaigų darbą, didinti skaidrumą. Neaišku, kur slypi depolitizavimas ir kokias įstaigas liečia. Gal Maisto ir veterinarijos, Žemės ūkio konsultavimo tarnybose, Žemės ūkio rūmuose dirbantieji negalės priklausyti partijoms? Negi ir tose įstaigose bus kaip kariuomenėje, policijoje, saugume? Šiaip ir dabar visose valdiškose įstaigose darbo metu politikuoti nevalia. Visi gali politika užsiimti po darbo, paskaitų ar išėję į pensiją. Pastarąja galimybe ypač aktyviai naudojasi ir Lietuvos, ir rajono politikai.

Galima suprasti ir partijas. Žemės ūkyje nuo Nepriklausomybės atkūrimo sukurtas toks jovalas, jog išsrėbti jį sunku. Kita vertus, ką politikai gali padaryti, jei atsirado uždaras ratas: kaime mažėja gyventojų, sunku prasimanyti alternatyvių verslų, nes nėra jų vartotojų, negalintys emigruoti gyventojai priversti dirbti žemės ūkyje, kurio produktų rinka šalyje traukiasi ir produkcija pinga.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA