BIČIULIS

Loreta DIRBANAUSKAITĖ

Praėjusiame Kontrolės komiteto posėdyje buvo nagrinėjamas klausimas kaip buvo naudojamos savivaldybės administracijos tarnybinių automobilių remontui skirtos lėšos 2015 metais.

Šį klausimą pristatė komiteto pirmininkas E. Ūksas. Pasak jo, pagal tai, kiek seniūnijos automobilių remontui išleidžia lėšų, buvo pasirinktos 3 seniūnijos: Užvenčio, Vaiguvos ir Tytuvėnų miesto.

Komiteto pirmininkas E. Ūksas susirinkusius supažindino su Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorės 2016 m. sausio 22 dienos įsakymu patvirtintu Kelmės rajono savivaldybės administracijos tarnybinio transporto naudojimo tvarkos aprašu. Jį lygino su 2009 metų gegužės 27 dienos LR Vyriausybės nutarimu „Dėl pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“.

Šis palyginimas sukėlė daug klausimų.

Savivaldybės administracijos direktorės patvirtintame tvarkos apraše vienas punktas kelia abejonių, šį punktą galima įvairiai interpretuoti. Jame rašoma, kad tarnybinis transportas ne darbo metu laikomas administracijos garaže, esant tarnybiniam būtinumui (vėlai parvykstant, anksti išvykstant, atliekant techninę priežiūrą, organizuojant renginius, reidus, patikrinimus, vykdant neplaninius teritorijų, pastatų, objektų patikrinimus, esant ekstremaliai situacijai) tarnybinis transportas gali būti laikomas saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje ir kitose vietose, kuriose užtikrinama jų apsauga. Toks leidimas galioja ir jei nėra galimybės tarnybinį lengvąjį automobilį laikyti ir saugoti tarnybiniame garaže, arba esant motyvuotam rašytiniam darbuotojo prašymui, atsižvelgiant į lengvojo tarnybinio automobilio eksploatacijos išlaidų ekonomiją bei darbuotojų darbo sąlygas, kai būtinas greitas reagavimas į ypatingus bei nenumatytus įvykius (dalyvavimas poilsio ir švenčių dienomis savivaldybės ir jos administracijos, nevyriausybinių organizacijų bei gyventojų susirinkimuose, konferencijose, šventėse, likviduojant stichinių nelaimių padarinius ir t.t.).

Komiteto pirmininkas E. Ūksas pabrėžė, kad Vyriausybės nutarime apie dalyvavimą šventėse poilsio ir švenčių dienomis ir t.t. bei, galbūt, apie važiavimą į partinius renginius, nieko nerašoma.

Be to, E. Ūksą domino, ar savivaldybės administracijos direktorė yra nustačiusi konkrečias tarnybinių automobilių saugojimo vietas, kai jais vykstama į susirinkimus, konferencijas, šventes poilsio ir švenčių dienomis.

Tvarkos apraše sudomino dar vienas punktas: „Susidėvėjusias detales, medžiagas, akumuliatorius ir padangas, jeigu jos buvo pakeistos ne autoservise, nurašo savivaldybės administracijos direktorės įsakymu sudaryta komisija“.

– Kaip suprasti? Tai kur keičiamos savivaldybės administracijos automobilių padangos? Ne autoservise! Kaip nurašomos ir ar nurašomos?– klausė E. Ūksas.

Buvo pasidomėta ir tarnybinio transporto degalų įsigijimo tvarka. Degalai į tarnybinį transportą pilami tik degalinėse, su kuriomis sudarytos sutartys. Tuo rūpinasi juos vairuojantys asmenys, kurie su magnetine degalų pirkimo kortele, degalinėje įsipylę degalų, būtinai privalo paimti kvitą.

– Ar iki šiol savivaldybė naudoja magnetinę kortelę, ar vis dėlto visi pereina prie elektroninių kortelių?– klausė E. Ūksas.

Užvenčio seniūnija, pagal pateiktą sąskaitą, iš degalinės „Kvistija“ 2015 m. lapkričio 30 d. už dyzelinį kurą sumokėjo 471 Eur, nupirkta 612 l.

– Įdomu, kaip čia yra? Ar jie tą kurą visą supylė? Ar „VW Transporter“ turi tokį baką?– domėjosi E. Ūksas. – O gal seniūnas nesilaiko tvarkos aprašo?

Daug diskusijų sukėlė ir sutartis dėl tarnybinių automobilių remonto, kurią 2014 m. birželio mėnesį metams su galimybe pratęsti dar vienerius metus savivaldybė pasirašė su UAB „Girilis“.

Šioje sutartyje numatyta preliminari paslaugų pirkimo kaina – 3338,50 Lt. Per 2015 metus savivaldybės administracija kartu su seniūnijomis remontui išleido 33606 Eur.

– Keistai pasirinktas pirkimo būdas: preliminari suma viena, nedidelė, o išleista daug didesnė. Perkonvertavus litus į eurus, išeina, kad paslaugų nupirkta net už 33 kartus didesnę sumą,– pastebėjo E. Ūksas.

Peržvelgęs konkurso sąlygas, E. Ūksas pastebėjo, kad susidaro įspūdis, jog savivaldybės administracija tas sąlygas rašė konkrečiai įmonei.

Vienas reikalavimas konkurso dalyviams buvo toks „Tiekėjas turi turėti autoservisą Kelmės rajone ne didesniu nei 10 km spinduliu nuo Kelmės“.

– Matuojant nuo Kelmės iki Užvenčio gauname didesnį atstumą nei 10 kilometrų,– sakė E. Ūksas.

Turto valdymo skyriaus vedėja V. Ulvydienė aiškino:

– Visada konkursus laimi „Girilis“. Norėjome, kad konkurse dalyvautų ir Paprūdžiuose esantis autoservisas, ir kiti aplink Kelmę esantys. Jei mašina sugedo, kad nereikėtų didelių kuro nuostolių vykstant į autoservisą. Skambinom ir kitiems autoservisams, kvietėme dalyvauti konkurse. Mes mielai pakeistume mašinų remontininkus. Bet nė viena įmonė neparodė noro.

Be to, E. Ūksas įvardijo ir kitą konkurso sąlygų punktą, kuris taip pat verčia abejoti, ar konkurso sąlygos nepritaikytos vienai įmonei. Konkurse dalyvaujantis autoservisas turi turėti stabdžių efektyvumo patikros, ratų suvedimo, važiuoklės patikros, ratų montavimo, balansavimo, elektros diagnostikos stendus, automobilių keltuvų ne mažiau kaip 2 vnt. iki 3,5 t bendrosios keliamosios galios.

Lekšas klausė:

– Kas dar tokius reikalavimus gali atitikti?

Su tuo nesutiko Z. Loseva bei Turto valdymo skyriaus vedėja V. Ulvydienė. Pastaroji sakė:

– Pašto kieme įsikūręs servisas visa tai turi. Mes nenorime mažo serviso, kur remonto tektų laukti savaitę.

Komiteto nariai domėjosi, o kas šiemet laimėjo konkursą.

– Ir vėl „Girilis“. Iš kitų įmonių nesulaukėme atsakymų. Kai jų vadovų klausėme, kodėl nedalyvauja konkurse, sulaukėme atsakymo: „Mes ir taip klientų turime“,– sakė V. Ulvydienė.

Nuostabą kėlė savivaldybės administracijos Kontrolės komitetui pateikta informacija apie savivaldybės automobilių ridą ir išlaidas remontui.

Per 2015 metus automobilių remontui savivaldybė išleido 33600 Eur, automobilių rida – 537414 km. Vienam nuvažiuotam kilometrui vidutiniškai tenka 6 eurocentai remonto išlaidų. Kontrolės komiteto pirmininkas E. Ūksas pateikė keletą skaičių. Kukečių seniūnijos automobilis  „Toyota Avensis“ per metus nuvažiavo 10938 km, jo remontui išleista 869 Eur . Tytuvėnų miesto seniūnijos „Niva Vaz 21214“ nuvažiavo 2883 km, remontui išleido 1450 Eur. Užvenčio seniūnijos „VW Sharan“ nuvažiavo tik 19000 km, bet jo remontui išleido 2258 Eur. Savivaldybės administracijai priklausantis „VW Caravelle“ nuvažiavo 41385 km, remontui prireikė 1045 Eur. Remonto nereikėjo mero ir administracijos direktorės naujiems „VW Passat“ automobiliams. Mero automobilio rida (nuo rugsėjo mėnesio, nes tada automobiliai buvo įsigyti) – 5923 km, administracijos direktorės – 3070 km. Mero pavaduotojo automobilis per metus nuvažiavo 35742 km, tačiau remontui išleista tik 1280 Eur. Administracijos direktorės pavaduotojos automobilio rida 44575 km, remontui išleistas 1861 Eur.

Komiteto nariai pastebėjo, kad pagal pastarųjų dviejų automobilių ridą remonto kaina yra normali.

Mažiausiai automobilių remontui, pasak E. Ūkso, išleidžia Kelmės miesto ir Pakražančio seniūnija.

Turto valdymo skyriaus vedėja V. Ulvydienė bandė aiškinti, kad Užvenčio seniūnija automobilių remontui išleidžia daug dėl prastų kelių. Tačiau su tuo nesutiko komiteto nariai, kurie sakė, kad ir Pakražančio seniūnijoje yra daug prastų kelių, bet pastaroji seniūnija remontui išleidžia mažiausiai tarp seniūnijų.

Posėdžio metu buvo pastebėta, kad seniūnai nesilaiko administracijos direktorės tvarkos aprašo, kurio vienas punktas reikalauja po automobilio remonto antroje sąskaitos faktūros pusėje patvirtinti, kad darbai atlikti, detalės pakeistos ir pasirašyti.

Didžiausio susidomėjimo sulaukė jau minėtasis Užvenčio seniūnijos automobilis „VW Sharan“.

– Kada šis automobilis nuvažiavo tuos 19 tūkst. kilometrų, jei jis nuolat buvo remontuojamas?– klausė E. Ūksas. – Pirmoji sąskaita išrašyta sausio 19 d. (81,66 Eur), antroji – balandžio 27 d. (229 Eur), trečioji – birželio 26 d. (171 Eur), ketvirtoji – rugsėjo 1 d (149 Eur), penktoji – lapkričio 9 d. (250 Eur), šeštoji – lapkričio 19 d. (373 Eur), o septintoji – po penkių dienų, lapkričio 24 d. (900,66 Eur). Šio automobilio remonto kaina didesnė nei jis pats vertas.

Paskutiniąją sąskaitą už įspūdingą 900 Eur sumą panagrinėję komiteto nariai nustėro. Visiems kilo klausimas, ar seniūnai, pasirašydami sąskaitas faktūras, žiūri už ką pasirašo ir už ką pinigus moka.

Šioje sąskaitoje įtrauktas mokestis už popierių rankoms šluostyti (24 Eur), pastą rankoms plauti, šlifavimo popierių, detalių valiklį, klijus ir t.t.

– Tai gamybinės išlaidos,– sakė komiteto nariai ir juokavo, jog gerai, kad į sąskaitą neįtrauktas tualetinis popierius ar sauskelnės.

Susidomėjimo sulaukė ir tai, kad Užvenčio seniūnijos automobiliui „VW Sharan“ buvo remontuojamas kardaninis velenas. Tiek komiteto narys P. Račkauskas, tiek posėdyje dalyvavęs rajono tarybos narys T. Savickas neslėpė nuostabos, sakydami, kad kardaninį veleną turi galiniais ratais varomi automobiliai, o automobilis „VW Sharan“ varomas priekiniais ratais. Tai kokį automobilį remontavo Užvenčio seniūnas?

Kontrolės komiteto pirmininkas E. Ūksas pastebėjo, kad blogai, jei kai kurie dalykai paliekami be kontrolės, o seniūnai savivaliauja. Stebėjosi, kodėl vieni seniūnai sugeba racionaliai naudoti pinigus, o kiti – ne.

Kontrolės komiteto nariai priėmė nutarimą siūlyti administracijos direktorei keisti 2016 m. sausio 22 d. patvirtintą tarnybinio transporto naudojimo tvarkos aprašą atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą aprašą. Siūloma administracijos direktorei pradėti tarnybinį patikrinimą ir įvertinti, kaip vykdoma savivaldybės transporto priemonių kontrolė. Be to, siūloma visuose automobiliuose įmontuoti telemetrinę automobilių kontrolės įrangą. Siūloma peržvelgti konkurso organizavimo sąlygas: paslaugas atskirti nuo prekių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA