BIČIULIS

Ona PETRAVIČIENĖ

Gindama pavaldinio mundurą, Kelmės ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Romalda Ramonienė teigė, kad paciento guldymas į ligoninę yra reglamentuojamas teisės aktais, objektyvia to asmens būkle, tyrimų duomenimis, o ne namiškių pageidavimu ir grasinimais. Tačiau kodėl kitą dieną, tai pačiai ligonei iškvietus Šiaulių medikus, močiutė dešimčiai parų buvo paguldyta į skyrių?

Gydytoju tapti gali ne kiekvienas

Taip mano Šiauliuose gyvenanti Raimonda Danilavičiūtė. Redakcijai adresuotame laiške moteris pasakoja apie tai, kad lapkričio antrąją susirgo jos močiutė Irena Barančiukienė. Temperatūrai sukilus iki 38,9 laipsnių, artimieji močiutei iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusi slaugytoja apžiūrėjo ligonę, liepė gerti paracetomolį ir arbatas. Namiškiams ligonę prisakė stebėti tris dienas, o paskui vežti pas šeimos gydytoją. Bet jau tos pačios dienos vakarą močiutei temperatūra pakilo iki 40 laipsnių. Artimieji pakartotinai iškvietė greitąją pagalbą, o atvykusi ta pati slaugytoja suleido vaistų nuo temperatūros ir ligonę išvežė į Kelmės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Skyriuje budėjo gydytojas Šarūnas Aukštakalnis, atvažiuojantis iš Kauno. Gydytojas apžiūrėjo ligonę, padarė kraujo, šlapimo tyrimus, elektrokardiogramą, peršvietė plaučius, pastatė lašelinę. Remdamasis tyrimais, Š. Aukštakalnis ligonei nustatė diagnozę ir skyrė vaistus. Nuo jų temperatūra staiga krito, o antibiotikus išrašęs gydytojas liepė vykti namo. Kadangi garbaus amžiaus senjorą į Kelmės ligoninę atlydėjusiems artimiesiems močiutės sveikatos būklė atrodė labai prasta, šie paprašė gydytojo, kad pacientė nors per naktį būtų palikta skyriuje stebėjimui. Tačiau Š. Aukštakalnis kategoriškai atsisakė, o pablogėjus ligonės sveikatai naktį siūlė trečią kartą kviesti greitąją. Kadangi ligonė gyvena ne Kelmėje, o Šaukėnų seniūnijos Lykšilio kaime, artimieji baiminosi, kad medikų pagalba nebūtų pavėluota. Tačiau gydytojas artimuosius „nuramino“, primindamas, kad „visi kada nors mirsime“…

Laiško pabaigoje rašoma: „Sunku suvokti, kad šiandien pas mus medicinoje tokia tvarka. Moteris, sulaukusi 80-ties metų, išlipo iš lovos virsdama, ko gydytojas nenorėjo matyti. Išsiunčiama naktį namo, kai alkoholikai priimamajame paliekami stebėti nakčiai. Tad kur gydytojo užuojauta ligoniui… Klysta tas, kas mano, kad gydytoju gali tapti kiekvienas. Ne vien dėl to, kad medicina – sudėtingi ir sunkūs mokslai, reikalaujantys ypatingo darbštumo, atidumo, disciplinos. Yra dar vienas aspektas – pašaukimas bei meilė ir užuojauta ligoniui“.

Gydytojo kaltės neįžvelgia

Kai pirmadienio popietę, aiškindamasis konflikto aplinkybes, sutartu laiku atvykau į Kelmės ligoninę, jos koridoriuje sutikau išeinančią direktorę Beniną Petrošiutę. Direktorė pranešė, kad ji vyksta į susitikimą su rajono savivaldybės meru, o mane dominančiu klausimu visą medžiagą pateiks gydytoja Romalda Ramonienė, vykdanti direktorės pavaduotojos medicinai pareigas. Iš R. Ramonienės sužinojau, kad Šarūnas Aukštakalnis Kelmėje dirba ne eiliniu gydytoju, o vadovauja tam pačiam Priėmimo-skubios pagalbos skyriui. Direktorės pavaduotoja teigė, kad apie lapkričio antrąją skyriuje įvykusį konfliktą tarp gydytojo Š. Aukštakalnio ir I. Barančiukienės artimųjų iš skyriaus vedėjo išgirdusi kitos dienos rytą. R. Ramonienė gynė savo pavaldinį pabrėždama, kad skundą pateikė ne pati pacientė, o jos artimieji, todėl kaltinimai esą vienpusiški, neobjektyvūs, neatspindintys realios situacijos. Priešingai nei I. Barančiukienės artimieji, direktorės pavaduotoja teigė, kad į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvežta ligonė buvusi sąmoninga, stabilios būsenos ir pati pageidavusi gydytis namuose. R. Ramonienė aiškino, kad močiutė visą laiką buvo tyli, o konfliktiškai nusiteikę jos artimieji gydytojui trukdė ramiai dirbti, kategoriškai reikalaudami guldyti močiutę į ligoninę, kad jos gydymas būtų tęsiamas stacionare. Direktorės pavaduotoja teigė, kad gydytojas Š. Aukštakalnis kruopščiai apžiūrėjo pacientę, paskyrė būtinus atlikti tyrimus. Nustačius tikslią diagnozę ir nesant priežasčių močiutę gydyti ligoninėje, ji nukreipta gydytis ambulatoriškai.

– Matyt, ligonės sveikata tikrai nebuvo tokia prasta, jei lapkričio trečiai dienai pas Kelmės šeimos gydytoją užrašyta močiutė patikrinimui nepasirodė. Tuo tarpu vakarykščiai gydytojui R. Aukštakalniui iš ligonės artimųjų teko klausytis ne tik nepagarbių žodžių, bet ir gąsdinimų. Tai patvirtina tą dieną budėjusio ne tik gydytojo, bet ir tuokart skyriuje dirbusių slaugytojų parašyti paaiškinimai,– sakė R. Ramonienė.

Š. Aukštakalnis gydytoju dirba ne tik Kelmės, bet ir LSMU Kauno klinikose. Internete yra aprašytas kitas panašus konfliktas, vykęs klinikose. Direktorės pavaduotoja tiki tik skyriaus vedėjo paaiškinimais ir jo kompetencija. Tačiau ar gydytojas tikrai viską padarė ligonės labui?

…Nusivylusi Kelmės medikais, I. Barančiukienės vaikaitė Raimonda dar tą pačią lapkričio antrosios naktį močiutę nuvežė ne į Lykšilį, o pas save – į Šiaulius. Ten ir išsikvietė vietos medikus, kurie ligonę nuvežę į gydymo įstaigą, iš karto dešimčiai parų paguldė į skyrių.

Kai kalbėdamasis su I. Barančiukienės dukra Romualda Danilavičiene pasiteiravau, kaip įvyko, kad ligota jos mama lapkričio antrosios vakarą Kelmės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje pati pasirašė sutinkanti toliau gydytis namuose, vietoje atsakymo išgirdau klausimą:

– Kaip manote, kokios būklės tuomet buvo mano mama?.. Gydytojas pasinaudojo tuo, kad aš buvau nuėjusi iki tualeto, ir nieko nesuprantančiai ligonei pakišo pasirašyti.

Ir be Romaldos paaiškinimo supratau, kodėl lapkričio trečiąją I. Barančiukienė neatvyko pas šeimos gydytoją, nes tuokart ji jau buvo Šiaulių medikų rankose. Priešingai nei Kelmėje, čia nekilo jokių konfliktų, ir močiutės artimieji reiškė nuoširdžią padėką šios ligoninės gydytojams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
Sekantis įrašas
»
UAB ROSEBA