BIČIULIS

Loreta DIRBANAUSKAITĖ

Kontrolės komiteto posėdyje Savivaldybės kontrolierė D. Bružienė pristatė Kontrolės ir audito tarnybos 2016 metų veiklos ataskaitą bei kalbėjo apie 2017 metų I ketvirčio darbo plano vykdymą.

Kontrolės ir audito tarnyba, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai, ekonomiškai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, piniginiai ištekliai, atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo objektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse.

Kontrolės ir audito tarnyba vykdė savivaldybės 2015 m. ataskaitų auditą, 2015 m. finansinius (teisėtumo) auditus savivaldybės administracijoje, Kelmės knygyne, Šedbarų pradinėje mokykloje-daugiafunciame centre, visuomenės sveikatos biure, Šaukėnų kultūros ir amatų centre, Mockaičių pagrindinėje mokykloje, Kelmės seniūnijoje, Tytuvėnų gimnazijoje, Vaiguvos Vlado Šimkaus pagrindinėje mokykloje, Kelmės pirminės sveikatos priežiūros centre, Kelmės autobusų parke. Pastarajame auditavo keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimą ir savivaldybės biudžeto lėšų naudojimą, kompensuojant vežėjų patirtus nuostolius.

2017 metų II pusmetį bus užbaigti finansiniai (teisėtumo) auditai Kelmės ligoninėje, Kelmės knygyne, bus užbaigtas Kelmės vietinio ūkio veiklos auditas.

Pasak kontrolierės D. Bružienės, auditų metu informuotos žodžiu ar raštu įstaigos geranoriškai reagavo į pateiktus pastebėjimus, taisė nustatytas klaidas ir neatitikimus, įgyvendino pateiktas rekomendacijas. Iš viso buvo pateiktos 67 rekomendacijos, iš jų 62 įgyvendintos, trijų rekomendacijų terminai dar nesibaigę ir jos yra įgyvendinamos, o dvi rekomendacijos neįgyvendintos.

Liko neįgyvendintos šios savivaldybės administracijai pateiktos rekomendacijos: atsižvelgiant į nustatytus dalykus dėl Vaiguvos Vlado Šimkaus pagrindinės mokyklos katilinės modernizavimo, imtis priemonių ir užtikrinti, kad savivaldybėje sudaromos sutartys atitiktų savo esmę ir vyktų pagal įstatymuose nustatytus reikalavimus ir procedūras; imtis priemonių, kad Kelmės rajono savivaldybėje būtų vykdoma keleivinio transporto kontrolė.

Išklausę kontrolierės D. Bružienės ataskaitą, Kontrolės komiteto nariai jai pritarė.

Po to Kontrolės komiteto narys P. Račkauskas pristatė klausimą dėl 2016 m. Savivaldybės tarnybiniams automobiliams išlaikyti skirtų lėšų (kurui) panaudojimo. Pasak pranešėjo, savivaldybės transporto ūkį sudaro 39 automobiliai. Iš viso automobilių kartu su traktoriais, priekabomis yra 69. Atsakingas už savivaldybės transportą yra Genadijus Šumskis. Kuras perkamas iš UAB „Abromika“, UAB „Antivis“ ir UAB „Kvistija“, R. Balsio individualios įmonės viešųjų pirkimų nustatyta tvarka.

Savivaldybės administracijos direktorė I. Sirusienė 2016 m. sausio 22 d. įsakymu patvirtino Kelmės rajono savivaldybės administracijos tarnybinio transporto naudojimo tvarkos aprašą. Pagal šį aprašą faktinė tarnybinio transporto degalų sunaudojimo norma nustatoma atlikus kontrolinį važiavimą ir ši norma patvirtinama administracijos direktoriaus įsakymu. Taip pat administracijos direktorė I. Sirusienė savo įsakymu patvirtino darbuotojų, turinčių teisę vairuoti tarnybinį transportą, sąrašą. Šie asmenys atsakingi už tarnybinio transporto naudojimą ir tvarkingą jo laikymą. Išlaidos kiekvienam tarnybiniam automobiliui apskaitomas atskirai.

Tarnybinis transportas, naudojamas ne darbo metu, laikomas vadovaujantis savivaldybės administracijos direktorės I. Sirusienės 2016 m. sausio 22 d. įsakymu pasirašytu tarnybinio transporto naudojimo tvarkos aprašu. Už važiavimą į darbą ir grįžimą iš darbo namo, kelionės išlaidas apmokamos: 2015 m. seniūnai sumokėjo 835,84 Eur, o 2016 m. – 1126,91 Eur. Privatiems tikslams naudoti tarnybinį transportą yra draudžiama.

Pranešėjas sakė, kad peržvelgus tarnybinių automobilių kuro normas, susidaro įspūdis, jog jos gana nemažos. Pasak P. Račkausko, savivaldybės transportą galima suskirstyti į dvi dalis: „kaimietišką“ ir „miestietišką“, t. y. į tą, kuris važiuoja žvyrkeliais (seniūnijų automobiliai), ir į tą, kuris važiuoja geru asfaltuotu keliu.

Stebėjosi, kad automobilių, kurie važiuoja prastesniais keliais, kuro sunaudojimo norma buvo mažesnė, nei tų kurie važiuoja asfaltu. Pvz., „Toyota Rav4“ automobiliui patvirtinta kuro norma yra 11 l. Pasak P. Račkausko, ji turėtų būti apie 7 l.

Rajono savivaldybės transportas per metus pravažiavo 555027 km, iš jų 273612 km savivaldybės administracijos. Transporto išlaikymui per 2016 metus išleista 81,4 tūkst. Eur (detalėms, kurui, remontui). Nors 2016 metais tarnybiniu transportu buvo pravažiuota daugiau, bet išlaidų 4 tūkst. Eur buvo mažiau.

Pranešėjas, suskirstęs seniūnijas pagal plotą, pastebėjo, kad nors Kelmės miesto seniūnija pagal plotą mažiausia, tačiau pagal išlaidas kurui turėtų būti didžiausia.

Račkauskas siūlė savivaldybės administracijai peržiūrėti kuro normų metodiką.

Ir pranešėjas P. Račkauskas, ir Kontrolės komiteto pirmininkas E. Ūksas stebėjosi administracijos direktorės I. Sirusienės įsakymu patvirtintomis kuro normomis naujiems nuomojamiems mero ir administracijos direktoriaus tarnybiniams automobiliams „VW Passat“. Patvirtinta 10,2 l kuro norma, nors nustatyta gamintojų kuro norma yra 6-6,5 l.

Posėdyje dalyvavusi Turto valdymo skyriaus vedėja V. Ulvydienė aiškino, kad Susisiekimo ministerijai panaikinus kuro normas apskaičiavimo metodiką, buvo bandoma aiškintis, kaip apskaičiuoti šią normą. Automobilių nuomos ir pardavimo firmos aiškino, kad automobilių pardavėjai nurodo kuro normą bazinio automobilio. Jei automobilyje yra įrengtas kondicionierius, kuro norma skaičiuojama neatsižvelgiant į sezoniškumą (vasarą, žiemą), o nurodoma viena. Todėl šiems naujiems automobiliams ir patvirtinta kuro norma 10,2 l. Kontrolės komiteto pirmininkas E. Ūksas nustebęs konstatavo, kad pirmą kartą girdi, jog dėl kondicionieriaus kuro norma didėja.

Savivaldybės administraciją Kontrolės komitetas įpareigojo peržiūrėti kuro normas ir paruošti metodiką.

Komiteto narys P. Račkauskas domėjosi ir savivaldybės administracijos garažų būkle, kuri šiuo metu yra itin prasta. Garažai apgriuvę, lubos paramstytos. Prašė savivaldybės administracijos atkreipti dėmesį į tokią garažų būklę, o nelaukti kol įvyks nelaimė: nukentės vairuotojas ar automobilis. Be to, buvo keliamas klausimas, kodėl nusižengiant aplinkosauginiams reikalavimams savivaldybės administracijos tarnybiniai automobiliai plaunami savivaldybės kieme, o nesudaromos sutartys su plovyklomis, kurių, pasak P. Račkausko, Kelmėje yra net trys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
Sekantis įrašas
»
UAB ROSEBA