BIČIULIS

Loreta DIRBANAUSKAITĖ

Kelmės rajono savivaldybės vadovai, tarybos nariai balandžio mėnesį susitinka su rajono gyventojais ir atsiskaito už 2016 metais nuveiktus darbus.

Ypač audringas susitikimas vyko su Kelmės miesto gyventojais.

Susitikimo pradžioje Kelmės miesto seniūnas R. Atkočaitis pristatė seniūnijos veiklos ataskaitą.

Per praėjusius metus Kelmėje sumažėjo 200 gyventojų. Gyventojų mažėjimo tendencija pastebima ir šiemet – per 3 mėnesius sumažėjo 100 gyventojų. Pernai mieste gimė 120 vaikų, o mirė 200 žmonių. Seniūnas pasidžiaugė, kad, palyginus su 2015 metais, pašalpų gavėjų skaičius sumažėjo 13,7 proc.

Net 128 asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, talkininkavo tvarkant Kelmės seniūnijos aplinką. Pernai Kelmės mieste, Kražantės upėje, buvo įrengtas fontanas. Šiemet, pasak seniūno, planuojama šį fontaną paleisti šv. Velykų šventėms. Sutvarkyta aikštė prie paminklo Tautos kančiai atminti. Įrengti šaligatviai S. Nėries, Žemaitės gatvėse ir prie ligoninės. Kelmiškius džiugina ir 4 nauji informacijos stendai, skirti kultūrinei, socialinei reklamai. Seniūnas pasidžiaugė, kad pavyko susitarti su naujosios „Maximos“ vadovu, kuris leido gyventojams kabinti savo skelbimus.

11 tūkst. Eur seniūnija sumoka už vaizdo stebėjimo kamerų Kelmėje aptarnavimą. Įrengta nauja vaizdo stebėjimo kamera Draugystės parke. Tai pasiteisino, nes sumažėjo vandalizmo, chuliganizmo atvejų parke.

Didžiausia problema šiuo metu, pasak seniūno, atliekų surinkimas. Balandis šiltas, žmonės tvarkosi aplinką, kapus, tačiau žaliosios atliekos bus išvežamos tik balandžio pabaigoje. Neturėdami kur dėti atliekų, žmonės jas verčia kur papuolė.

Be to, seniūnas piktinosi šunų augintojų netvarkingumu, kurie vedžioja savo augintinius, tačiau jų paliekamo „turto“ nerenka.

Susitikime seniūnas vardijo ir šiemet planuojamus atlikti darbus Kelmės mieste.

Po seniūno pasisakymo L. Paradnikienė, pritardama R. Atkočaičio nuomonei, klausė, kodėl taip vėlai šiemet bus vežamos žaliosios atliekos. UAB „Kelmės vietinis ūkis“ direktorius D. Popovas susirinkusiųjų retoriškai klausė: o kas sutiks mokėti po 40 Eur už atliekų surinkimą? Dabar už metus gyventojai moka 20 Eur. Jų bendrovei atliekų vežimas nuostolingas. Turėtų būti mokama po 26 Eur.

Išklausius D. Popovo aiškinimo, norisi jam paprieštarauti. Kol kas dvinarė šiukšlių išvežimo sistema dar nepatvirtinta. Atliekų išvežimo grafikai turėjo būti sudaromi, vadovaujantis savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 27 d. patvirtintomis Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis. Jose rašoma, kad žaliosios atliekos vežamos nuo balandžio 15 d. iki lapkričio 30 d. Šių metų grafike prapuolė viena balandžio mėnesio savaitė. Be to, taisyklėse rašoma, kad žaliosios atliekos vežamos kas antrą savaitę, o ne du kartus per mėnesį. Tačiau išvežus gegužės mėnesį, birželio mėnesį žaliosios atliekos bus vežamos tik po trijų savaičių.

Visi suprantame, kad taisyklių laikytis privalu visiems. Tačiau šiuo atveju žaliųjų atliekų išvežimo grafikas patvirtintas nesilaikant savivaldybės tarybos nutarimo.

Meras V. Andrulis sutiko, kad tikrai negerai, kai balandžio mėnesį žaliosios atliekos išvežamos taip vėlai ir sakė, kad šį klausimą reikia spręsti. Ar išspręs, pamatysime.

Susitikimo dalyviams meras V. Andrulis pristatė 2016 metų savivaldybės tarybos darbą. Pasidžiaugė, kad šiemet planuojama užbaigti daugiafunkcio centro Kelmėje statybą, kad pagal renovuojamų daugiabučių namų tempus pateko į savivaldybių penketuką. Šiemet planuojama renovuoti 4 daugiabučius Kelmėje ir 3 Tytuvėnuose.

Vicemeras I. Šimkus kalbėjo apie Švietimo, kultūros padėtį Kelmės rajone.

Savivaldybės administracijos direktorė I. Sirusienė savo kalbą pradėjo nuo skaudžios penkioms šeimoms, prekiavusioms padėvėtais rūbais, problemos. Pranešė, kad žemės sklypas, kur šios šeimos prekiavo – parduotas.

Pasak I. Sirusienės, savivaldybės taryba šio sklypo paskirtį iš inžinerinės infrastruktūros pakeitė į komercinę. Šioje vietoje buvo planuojama atidaryti ūkininkų prekių paviljoną. Buvo galimybių gauti ES paramą, nusipirkti automobilį-šaldytuvą. Tačiau norinčių užsiimti šia veikla verslininkų ar ūkininkų neatsirado. Todėl šį sklypą buvo nutarta parduoti aukcione. Kas nupirko šį sklypą ir kas jame bus, I. Sirusienė sakė nežinanti:

– Sužinosime, kai į savivaldybę ateis derinti projekto.

Susitikime dalivavę padėvėtų rūbų pardavėjai klausė, ką jiems dabar daryti, kodėl niekas jiems nepranešė apie aukcioną, be to, ir savivaldybės puslapyje informacijos apie aukcioną nepavyko rasti, net savivaldybės tarybos nariai apie tai nieko nežinojo?

– Kur mums, penkioms šeimoms, dabar eiti? Susikūrėme sau darbo vietas, mokėjome mokesčius. Siūlote emigrantams grįžti į Kelmę, o mus varote lauk,– vienas per kitą piktinosi pardavėjai.

– Visų norų nepatenkinsime. Galiu ir aš panorėti atsidaryti prekyvietę prie Kultūros centro. Dėl penkių šeimų negalime griauti Kelmės,– replikavo I. Sirusienė.

Meras V. Andrulis savivaldybės administracijos direktorei pritarė ir sakė, kad po žemės sklypo paskirties pakeitimo prekybininkams buvo duoti metai laiko, kad susirastų sau vietą:

– Praėjo jau ne vieneri metai. Galėjote prekiauti ir pas Giržadą. Jūs norite išskirtinių sąlygų. Taip nebus.

– Bet mes susikūrėme sau darbo vietas, mokame mokesčius ir neprašome socialinių pašalpų,– atsakė pardavėjai.

Savivaldybės tarybos narys S. Lekšas stebėjosi, kodėl buvo sunku savivaldybės svetainėje paskelbti informaciją apie aukcioną. Klausė: gal tuomet ir didesnę pinigų sumą už šį sklypą būtume gavę?

Meras pasidžiaugė, kad šį sklypą pardavinėjo ne savivaldybė, o tai, pasak jo, dar būtų buvę įtariami korupcija. Savivaldybės administracijos direktorei I. Sirusienei taip ir nepavyko pratęsti savo pasisakymo. Vos ši pradėjo kalbėti apie kuriamas darbo vietas, iš salės pasigirdo replika:

– O mes darbo vietų netekome. Jūs ne kuriate darbo vietas, o jas naikinate.

Po šios replikos I. Sirusienė bandė kalbėti apie savižudybių prevenciją ir vėl iš salės pasigirdo:

– Apie kokią prevenciją kalbate? Mus varote link savižudybės. Patys sau algas pasididinote, o kur mums dėtis.

Ar buvo galima šią problemą spręsti kitaip? Manau, kad taip. Reikėjo tik pardavėjus pasikviesti į savivaldybę ir bandyti ieškoti problemos sprendimo būdų, o nenusigręžti nuo jų ir pareikšti, kad šios penkios šeimos visai nesvarbios Kelmei.

Po šios aršios diskusijos savivaldybės tarybos narė E. Kvietkuvienė pristatė Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto darbą. D. Balčiūnienė pasakojo apie Kontrolės komiteto, Etikos komisijos darbą.

Savivaldybės narys V. Metrikis, prisistatęs kaip nepriklausantis nei valdančiajai daugumai, nei opozicijai, kalbėjo apie nuostolingai dirbančias savivaldybės įmones, apie tai, kad šių įmonių vadovai netaupo ir įmonių mašinomis važinėja į darbą ir į namus. Stebėjosi vadovų darbo užmokesčio augimu. Pristatė Antikorupcijos komisijos darbą. Pastebėjo, kad savivaldybės vadovams trūksta žmogiškumo, vadybinių gebėjimų. Kalbėdamas apie savivaldybės biudžetą, V. Metrikis kvietė jį paanalizuoti ir sakė, kad savivaldybė į biudžetą savų pinigų surenka mažai ir gyvena iš dotacijų.

Po šių žodžių neišlaikė mero V. Andrulio nervai ir šis pakeltu tonu rėžė:

– Ne vienas V. Metrikis gali rėkauti. Nebūtinai teisus tas, kas labiausiai rėkia. Visi žino, kad tik penkios savivaldybės yra donorės, o kitos gauna dotacijas. Ir nereikia čia meluoti!

Po šio viešo mero ir rajono savivaldybės tarybos nario kivirčo kalbėjo E. Ūksas. Jis pristatė socialinio būsto gavimo problemą, kuri šiemet turėtų pajudėti. Pasidžiaugė, kad siekiant mažinti savivaldybės administracijos lėšas, seniūnijų automobiliuose pradėti montuoti telemetrinio matavimo prietaisai. Be to, pasak E. Ūkso, savivaldybei perėmus atliekų administravimą iš ŠRATC buvo sutaupyta 200 tūkst. Eur, kurie panaudoti automobilių stovėjimo aikštelėms prie daugiabučių namų įrengti. Prašė UAB „Kelmės vanduo“ vadovo paženklinti tarnybinį automobilį. Kvietė aktyviai seniūnijas dalyvauti „Metų darbo“ konkurse. Geriausiai seniūnijai numatytas 5000 Eur prizas. Stebėjosi, kai kurių savivaldybės narių nepareigingumu, posėdžių praleidinėjimu. Vienam tarybos nariui tenka 3,8 praleisto posėdžio. Kritikavo Kaimo reikalų ir verslo komitetą, kurį pavadino miegančiu, nes per metus iš šio komiteto nesulaukta jokios iniciatyvos.

Savivaldybės tarybos narys V. Barkauskas kvietė pasinaudoti Smulkiųjų ir vidutinių ūkių plėtros programa.

Lekšas pasidžiaugė mokiniams įvestomis plaukimo pamokomis. Kritikavo savivaldybės vadovų požiūrį į prekybininkus dėvėtais rūbais, sakydamas, kad šie kiekvienais metais savivaldybės biudžetą papildydavo 600-700 Eur.

Susitikimo pabaigoje neišlaikė ir savivaldybės administracijos direktorė I. Sirusienės nervai:

– Tarybos nariai kalba tą, ką sugalvoja arba tai kas užplaukia. Savivaldybės įmonės dirba ne tam, kad siektų pelno, o tam, kad teiktų paslaugas. Įmonės dirba labai gerai.

Veteranų sporto klubo atstovas domėjosi, ar nebus apmokestintos ir paplūdimio tinklinio aikštelės. Meras patikino, kad ne.

Apibendrindamas kalbėjusiuosius meras V. Andrulis sakė, kad suprantąs prekybininkus baimę netekti darbo vietų. Pripažino, kad gal reikėtų savivaldybės svetainėje pateikti daugiau informacijos ir ji turėtų būti aiškesnė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Sekantis įrašas
»
UAB ROSEBA