BIČIULIS

Alvydas GEŠTAUTAS

Parėjusį šeštadienį Kolainių katalikų bažnyčioje buvo paminėtas vietos mokyklos įkūrimo 200-osios metinės. Tiesa, nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio mokykla nebeveikia. Joje teliko Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos Kolainių daugiafunkcis centras. Jame veiklos organizatore dirba Dalia Barauskienė, kurios iniciatyva ir buvo švenčiamas šis jubiliejus. Iki pietų D. Barauskienė dirba su šešiais priešmokyklinio ugdymo grupės vaikais. Po pietų vyksta švietėjiški renginiai, įvairūs susitikimai, žmonės interneto dėka gali pabendrauti su kitose Lietuvos vietovėse ar užsienyje gyvenančiais artimaisiais, draugais.

Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Užvenčio ir Kolainių parapijų klebonas Aivaras Jurgilas. Jis kvietė melstis už mirusius Kolainių mokytojus. Klebonas priminė, kad šiemet sukanka 20 metų, kai buvo atšventinta ši bažnyčia bei kvietė pamaldų dalyvius melstis už pagrindinį jos atstatymo rėmėją, buvusį premjerą, mūsų rajono Garbės pilietį Adolfą Šleževičių bei darbų iniciatorių kunigą Vytautą Kadį. Šv. Mišiose ir po jų giedojo Šiaulių katedros jaunimo choras. Mokyklos istoriją priminė Varniuose įkurto Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjas Antanas Ivinskis, renginį vedusi buvusi Kolainių mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Odeta Kuličauskienė. Sveikinimo žodžius tarė Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos direktorė Genė Pulkienė, rajono tarybos narys, 1974-1978 m. Kolainiuose gyvenęs ir dirbęs Zenonas Mačernius, 1960 m. mažųjų abiturientų – septintokų (tuomet Kolainiuose veikė septynmetė mokykla) laidos vardu laišką perskaitė ekonomistas inžinierius iš Vilniaus Aleksandras Karulaitis. Žodį tarė buvę Kolainių mokyklos mokiniai vietos bendruomenės pirmininkė Vaida Linikienė, ūkininkas Juozas Spudys. Pastarajam ir kitiems kolainiškiams už paramą padėkojo D. Barauskienė. Trumpą koncertą bažnyčioje surengė Užvenčio kultūros centro muzikantai Vitalijus Popovas, Algis Stankus ir solistė jau minėtoji G. Pulkienė.

Buvusioje mokykloje veikė jubiliejui skirta ekspozicija.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad Kolainiuose mokykla buvo įsteigta 1817 m. Tačiau, kaip sakė A. Ivinskis, mokyklos ištakos glūdi 20 metų anksčiau.

– Dar 1797 m. iš Kolainių į Kražių kolegiją dėstyti važinėjo 6 mokytojai, iš kurių buvo ir vienas mokslų daktaras. Vadinasi, tuomet ir Kolainiuose kažkas panašaus į mokyklą galėjo būti,– samprotavo A. Ivinskis.

Tačiau karmelitams išlaikyti nutolusį nuo Kolainių mokyklos ūkį ir pačius mokytojus tapo nelengva. Vyskupas M. Valančius rašo, „Pradėjus griūti Kražių karmelitų trobesiams, ten gyvenantys karmelitai neturėjo kuo taisyti, Vilniaus vyresnybė nesiskubino duoti pinigų dėl to, jog karmelitai ketino nieko nuo vyresnybės nereikalauti. Kolainių klioštorius lygia dalia nenorėjo taisyti, nes, maitindamas Kražiuose mokytojus, ir be to kas metą daug pinigų kliudė. Taip diena po dienos besitęsint, pradėjo trobesiai griūti“. 1814 m. Kolainių karmelitai kreipėsi į Vilniaus universiteto rektorių, prašydami Kražių mokyklą perkelti į Kolainius. Prašymas įgyvendintas po 3 metų – 1817-ais mokykla su 100 mokinių iš Kražių į Kolainius buvo perkelta į vienuolyno teritoriją apskrities vidurinės mokyklos teisėmis. Taip prie vienuolyno atsirado valstybinė mokykla, kuria geranoriškai sutiko rūpintis Kolainių karmelitų vienuolynas.

Kolainių mokyklos priežiūrą vykdė Vilniaus universitetas, kuris mokyklai ir suteikė gimnazijos vardą. Mokyklos klestėjimo laiku, t. y. apie 1825 m., jos struktūra galėjusi būti tokia: parengiamoji klasė, šešiametė vidurinė mokykla kartu su gimnazija. Bendras mokinių skaičius tuo metu svyruodavo apie 200. Daugiausiai mokydavosi neturtingų apylinkių bajorų ir laisvųjų valstiečių vaikai, tačiau ne visi jie mokslą baigdavo. Ne visos mokslo pakopos bet kuriam mokiniui ir buvo leidžiamos. Rašoma, kad po 1824 m. mokyklų reformos vidurinės mokyklos buvo pritaikytos pagal mokinių socialinę padėtį. Gimnazija skirta griežtai aukštesniajam luomui, o apskrities mokykla žemesnio luomo – laisvųjų valstiečių, miestelėnų vaikams.

1806 m. buvo minimi 6 Kolainių mokytojai, 1824 m. jų buvo 9, o po trejų metų jau 14. Šalia mums bei aniems laikams įprastų matematikos, fizikos, gramatikos, kalbų mokslų imta dėstyti ir naujus gamtos, istorijos, namų ūkio, architektūros, statistikos, prekybos mokslų dalykus. Kolainių moksleiviai įgydavo šokių, muzikos, piešimo įgūdžių, kurių mokę vienuolių samdyti pasauliečiai. Vyskupas M. Valančius rašė, kad prancūzų kalbos mokytojas Petras Kanutas „… gudino vaikus kapotis su deiginomis, P. Opferis mokė šokti, o Krupinskis griežti. Aukšta vyresnybė, matydama karmelitus taip apie vaikų apšvietimą plušant, gyrė juos ir statė kitiems zokanikams ant paveizdo“. Tyrinėtojai pabrėžia, kad Kolainiuose buvo sustiprintas lietuvių literatūros dėstymas. Dėstyta ir antikinė literatūra, retorika, ypač plačiai – istorija.

Mokykla turėjo fizikos, matematikos, gamtos mokslų kabinetus su įranga, kuri, esą, buvo geresnė ir turtingesnė nei Kražių gimnazijos. Taip pat turėjo ir gerą biblioteką, kuri buvo sukaupta mokyklos lėšomis ir iš mokinių tam surinktų pinigų. 1827 m. bibliotekoje būta 1460 knygų.

1830-1831 m. sukilimas neaplenkė ir Kolainių. Čia, Užvenčio apylinkėse, veikė Juozapo Sirevičiaus vadovaujamas sukilėlių būrys. Prie sukilimo prisidėjo dalis Kolainių karmelitų gimnazijos mokinių. Dėl to, numalšinus sukilimą, vienuolynas ir gimnazija neišvengė represijų. Gimnazija uždaryta 1835 m. Vyskupas M. Valančius rašo, kad mokyklą uždarė valdžios atsiųstas Kėdainių mokyklos direktorius Jurkoveskis: „…užrakindino amžinai mokslinyčią, paleido vaikus. Tie mokslinyčios nebtekę išvažiavo į Kražius ir Telšius. Abelnai buvo jų 300 su viršu“.

1847 m. vienuolyno žemė ir turtas konfiskuotas. Jį perėmė carinės valstybės iždas. Dėl šių priežasčių XIX a. viduryje vienuolynas turėjo daug materialinių nuostolių ir sunkiai vertėsi. Po 1864 m. vykusios vienuolyno parceliacijos išparceliuota vienuolyno biblioteka, turėjusi daugiau kaip 700 tomų.

1924 m. Kolainiuose įkurta vienkomplektė lietuvių pradinė mokykla, kurios vedėju paskirtas Vytautas Miceika. Tais pačiais metais įkurta ir rusų vienkomplektė pradžios mokykla, kuriai vadovavo Archypas Kuznecovas. 1930 m. pradinės mokyklos vedėju dirbo Antanas Kucinas. 1950 m. mokykla tapo septynmete, o jos direktoriumi paskirtas Juozas Rimkus. 1976 m. mokyklos direktore pradėjo dirbti Gražina Bielskienė, kuri šiai ugdymo įstaigai vadovavo 27 metus. Nuo 2003 metų pagrindinės mokyklos direktoriumi dirbo Gintaras Baškys. Jo vadovaujami sportininkai pasiekė puikių rezultatų rajoninėse ir respublikinėse varžybose. Nuo 2013 iki 2016 m. Kolainiuose veikė Užvenčio Šatrijos Raganos pagrindinio ugdymo skyrius-daugiafunkcis centras.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
Sekantis įrašas
»
UAB ROSEBA