Keturis renginius išbraukė, tris – įrašė
Alvydas GEŠTAUTAS
Jau rašėme, kad rengiamas naujas rajoną reprezentuojančių renginių sąrašas, kurį šį mėnesį svarstys rajono taryba. Švietimo, kultūros ir sporto skyrius parengė šio dokumento projektą ir pristatė Kultūros ir meno rėmimo tarybai. Beje, pastaroji iki šiol neturėjo pirmininko. Tad ir posėdį pradėjo nuo jo rinkimų. Vienbalsiai Kultūros ir meno rėmimo tarybos pirmininke išrinkta savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė.
Taryba nutarė iš šio sąrašo išbraukti renginius, skirtus Laisvės dienai paminėti, kurie organizuojami kiekvienų metų rugpjūčio paskutinį savaitgalį. Priminsime, kad į juos atvyksta tarptautinės katalikiškos organizacijos „Šeima. Tradicija. Nuosavybė“ atstovai. Kultūros ir meno rėmimo tarybos nuomone, Maldos pusryčių, vietų, kuriose įamžintas pokario rezistencijos ir tremties aukų atminimas, lankymas, Sąjūdžio mitingas, piligrimų eisena iš Tytuvėnų į Šiluvą nepasižymi niekuo ypatingu, kad galėtų reprezentuoti Kelmę. Be to, ir lėšų daug nereikia. Maldos pusryčius organizuoja samariečiai, jų dalyviai paaukoja pinigų. Savivaldybei reikia nupirkti kelias puokštes gėlių ir maldininkams užsakyti autobusą. Šias lėšas savivaldybė skirs iš kitų biudžeto programų.
Taip pat iš šio sąrašo nutarta išbraukti nacionalinę šventę „Linas“.
– Anksčiau ji buvo unikali, vienintelė tokio pobūdžio šventė Lietuvoje. Dabar viso to nebeliko,– pastebėjo I. Sirusienė.
Kelmės kultūros centro direktoriaus Arno Arlausko nuomone, „Lino“ šventė yra vienintelė rajone, kurioje pasirodo bendruomenės.
– Jos bent kartą per metus turėtų pasirodyti ir parodyti, kuo skiriasi viena nuo kitos. Pavyzdžiui, Valpainiai pristato sūrius, Šaukėnai – amatus ir t.t.,– kalbėjo A. Arlauskas. – Siūlau tą „Lino“ šventės „gabalą“ įjungti į Liaudies meno šventę. Bendruomenės prisistatymą galėtų rengti Kelmės parkelyje tarp kirchės ir L. Giros gatvės.
Šiai idėjai Kultūros ir meno rėmimo taryba pritarė. Sąraše nebeliko ir bėgimo Graužikai-Kelmė, nes jis prarado tarptautinių varžybų statusą. Tačiau pats bėgimas ir toliau bus organizuojamas.
Jau keli metai, kai Tytuvėnuose nebevyksta Sakralinės muzikos festivalis LAUDATE, kurį organizuodavo Tytuvėnų gimnazijoje veikusi visuomeninė organizacija „Muzikos karuselė“. Prie jos buvo susibūręs ir mokytojų vokalinis ansamblis, pirmasis rajone pelnęs aukščiausią meno mėgėjų įvertinimą – „Aukso paukštę“. Šio ansamblio nebeliko, o kartu nutrūko ir festivalio tradicija.
Bet į rajoną reprezentuojančių renginių sąrašą pasiūlyta įrašyti tris naujus: Sūrių šventę Pakražantyje, Teatro festivalį Valstybės – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti bei Kalvystės ir akvarelės plenerą „Užventis ART“.
Buvo siūloma į šį sąrašą įrašyti ir tradicinę amatų savaitę Šaukėnuose. Bet diskusijos dalyviai galiausiai padarė bendrą išvadą – ši šventė dar turi „užaugti“.
Sąraše liko ir devyni renginiai, buvę jame anksčiau. Tačiau kalbėta apie kai kurių atnaujinimą. Beje, kitais metais Liaudies meno šventė, vykstanti paskutinį gegužės šeštadienį, bus skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir truks tris dienas.
– Kelmės kultūros centro režisierė Sandra Zakarienė pasiūlė pirmąją dieną skirti baltų, antrąją – tradiciškai lietuvių liaudies, o trečiąją – dvarų kultūrai. Pirmųjų dviejų dienų renginiai vyktų miesto centre, o trečiosios – Kelmės dvare ir jo teritorijoje,– kalbėjo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Venckienė.
Pasak mero Vaclovo Andrulio, nuolat vyksta diskusijos, ar ši šventė yra Kelmės miesto, ar rajono.
– Mano nuomone, iš įvairių vietovių į šventę atvyksta meno kolektyvai, tautodailininkai, kultūrinio paveldo puoselėtojai, todėl ji turėtų būti rajono,– teigė meras.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas pridūrė, kad ir ši, ir kitos šventės, festivaliai turėtų gulti ne tik ant kultūros darbuotojų pečių, bet prie organizavimo turi prisidėti mokyklos, muziejai, bendruomenės ir t.t.
Andrulis, kalbėdamas apie akmentašių simpoziumą Kelmėje, siūlė šio renginio dalyvių darbais papuošti ir po rekonstrukcijos atsinaujinsinčią Kelmės dvaro teritoriją.
– Bet viską reikia daryti planingai,– sakė A. Arlauskas. – Pavyzdžiui, kai buvo rengiamas Kelmės centrinės dalies sutvarkymo projektas, tuometinė rajono architektė Valerija Olišauskienė pažymėjo jame vietas, skirtas akmens skulptūroms prieš J. Graičiūno gimnaziją.
– Dvaro aplinkos sutvarkymo projekte tokios vietos nepažymėtos. Gal dar nevėlu tai padaryti?– mąstė V. Andrulis.
Kultūros ir meno rėmimo tarybos nariai kalbėjo apie tai, kad tytuvėniškiams ir užventiškiams reikia pagalvoti apie „Tytuvos“ ir „Venta, Venta, Venta – tu žemaičiui šventa!“ atnaujinimą, nes jos prarado savo unikalumą. „Tytuvos“ šventėje anksčiau vykdavo vandens sporto varžybos, teatrų šventė scenoje, pastatytoje ant Bridvaišio ežero. Užventiškių šventei unikalumo suteikdavo žirgų lenktynės. Dabar šių dalykų nebeliko.
– Tytuvėnų kultūros centro direktorė Alma Šlivinskienė sakydavo, kad vietiniams kultūros darbuotojams birželio mėnesį sunku suorganizuoti dvi – „Lino“ ir „Tytuvos“ reprezentacines šventes. Dabar bus lengviau, nes lieka tik „Tytuva“,– teigė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Jadzė Gaupšienė.
Pasak tarybos narių, reikia galvoti ir apie šventės prie Burbaičių piliakalnio turinį. Šio renginio akcentas turėtų būti piliakalnis. Tačiau jaučio kepimas ar košės virimas neturi nieko bendra su piliakalniu. Tokius dalykus galima daryti bet kur.
Rajoną reprezentuojančių renginių sąraše liko Kražių festivalis. Kitąmet jis bus ypatingas, nes Kražiai paskelbti mažąja kultūros sostine. Taip pat šiame sąraše liko Žemaičių etnokultūros kursai, Reginos Biržinytės ir Žemaitės premijų įteikimas, Tytuvėnų vasaros festivalis. I. Sirusienė apgailestavo, kad šiame sąraše nėra jaunimui skirto renginio. Paprasčiausia jie nepasiekė reprezentacinio lygio.
Jei rajono taryba pritars, šie renginiai kitais metais bus finansuojami iš savivaldybės biudžeto atskira eilute.