Kelmės rajonui – liūdnos prognozės
Alvydas GEŠTAUTAS
Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas atliko prognostinį Lietuvos gyventojų kaitos 2017-2021 m. tyrimą. Jo rezultatai yra pesimistiniai. R. Tučas, analizuodamas artimiausio laikotarpio šalies gyventojų kaitos tendencijas, pirmiausia rėmėsi pastaraisiais metais dominavusiomis, taip pat analizavo socialinę-ekonominę regionų situaciją. O nuo pastarosios labai priklauso ir gyventojų kaita.
Prognozės nedžiugina. Ypač jos pesimistinės Kelmės rajonui. Pagal R. Tučo tyrimo duomenis, labiausiai gyventojų mažėjimą turėtų pajusti Pagėgių savivaldybė. Docento tyrimo duomenimis, šioje savivaldybėje 2017-2021 m. gyventojų sumažės 14,1 proc. Antroje vietoje pagal žmonių mažėjimo tempus yra mūsų rajonas: Kelmės rajone 2017-2021 m. gyventojų sumažės 13,4 proc. Liepos 1 d. duomenimis, mūsų rajone gyveno 27754 žmonės. Taigi, pagal šį prognostinį tyrimą iki 2021 m. Kelmės rajone turėtų gyventi apie 24 tūkst. žmonių. Statistikos departamento duomenimis, pernai iš kitų Lietuvos vietovių į mūsų rajoną gyventi atvyko 668, o išvyko 1008 žmonės. Iš užsienio atvyko arba grįžo į gimtinę 151 žmogus, o išvyko į svečius kraštus 457 rajono gyventojai. Pastebėsime, kad išvykstančiųjų į kitas Lietuvos vietoves ir užsienį skaičius nuo 2012 metų kasmet vis didesnis.
Tučo tyrimo duomenimis, Skuodo rajone po ketverių metų gyventojų skaičius turėtų sumažėti 13,2, Visagino – 13,1, Joniškio – 13, Pakruojo – 12,9, Ignalinos – 12,6 proc. Kiek geresnės prognozės yra mūsų regiono centrui – Šiauliams bei jų rajonui, kur prognozuojamas atitinkamai 6,6 ir 4,7 proc. gyventojų mažėjimas. Beje, žiedinių Kauno, Klaipėdos, Panevėžio rajonų savivaldybėse gyventojų skaičius irgi mažės lėčiau nei šalia esančiuose didmiesčiuose. Taip yra todėl, kad Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje gyvenantys žmonės statosi namus šalia didmiesčių esančiuose kaimuose, kuriasi kolektyviniuose soduose, nes nori ramybės.
Tučas pastebi, kad oficiali gyventojų statistika skiriasi nuo realios. Pastaroji yra dar pestimistiškesnė. Pavyzdžiui, jaunuomenė, studijuojanti didmiesčiuose, toliau deklaruoja gyvenamąją vietą pas tėvus, t. y. rajonuose. Bet didžioji dalis absolventų į rajonus gyventi nebegrįžta. Be to, yra darbingo amžiaus žmonių, kurie dalį laiko gyvena ir dirba užsienyje, o grįžę į Lietuvą, čia pasiilsi, leidžia pinigus, bet nedirba. Yra ir nuolat gyvenančių kitose valstybėse, bet oficialiai deklaruojančių, kad gyvena Lietuvoje.
– Į tokius duomenis žiūriu atsargiai,– teigia mūsų rajono meras Vaclovas Andrulis. – Gyvenimas parodys kokia bus tikrovė. Vyriausybė rengia Baltąją knygą, kurioje yra surašytos priemonės, kaip atgaivinti regionus. Tačiau kol kas nežinomi mechanizmai, kaip tai bus daroma.
Kur kas konkrečiau į ateitį žiūri verslininkas, rajono tarybos narys Petras Račkauskas:
– Mūsų rajonas yra nepatrauklus investicijoms. Prastas susisiekimas. Teturime vieną magistralinį kelią. Stambiems pramonininkams vien jo neužtenka. Apie modernias technologijas galime tik svajoti. Kas jas aptarnaus? Juk šiuolaikines inžinerijos studijas baigusieji pas mus neatvažiuoja. Įmonių steigimas, gamybos plėtimas kasmet susiduria su papildomu biurokratizmu. Pavyzdžiui, anksčiau, jei norėjai pradėti žvyro karjero eksploatavimą nuosavoje žemėje, užteko dokumentams sutvarkyti keturių mėnesių. Dabar, jei nori tik praplėsti karjero eksploatavimą, sugaišti mažiausiai pusantrų metų. Anksčiau mokestis už kubą naudingų iškasenų buvo 7, o dabar jis siekia jau 46 eurocentus. O jei verslininkas nuomoja žemę iš valstybės ir eksploatuoja karjerą, už hektarą moka 10 tūkst. eurų. Be to, karjero eksploatavimo projektas kainuoja tūkstantį eurų, reikia mokėti už geodezinius matavimus ir t.t. Tai tik vienas pavyzdys. Bet su panašiais dalykais susiduriama ir kituose versluose.
Pasak P. Račkausko, labai keistai elgiasi ir mūsų rajone susikūrę politinių partijų skyriai. Verslininko ir politiko teigimu, partijų tikslas – ne rajono gerovė, o savų žmonių įdarbinimas bet kokia kaina.
– Niekas nežiūri į žmonių išsilavinimą, kompetenciją. Žmonės dėl tokio valdančiųjų elgesio piktinasi. Tas irgi turi įtakos emigracijai. Panaši situacija ir Lietuvoje. Man keista, kai į Seimą išrinko tiek žmonių „nuo dirvono“, galinčių dirbti tik su šake. Netgi latrus! Ar jie gali spręsti valstybės reikalus? Dažnai varstau valdiškų įstaigų kabinetų duris, o juose retai randu sėdinti rimtą profesionalą. Valdžios kabinetuose dažniausia ne dirba, o nosį krapšto ne specialistai, o „savi“,– teigia P. Račkauskas.
Per pastaruosius metus mūsų rajone nemažai investuota europinių, valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų į kelių, gatvių, aikščių, pastatų tvarkymą. Ar vertėjo tiek investuoti, kai tokiais tempais mažėja rajone gyventojų? Be to, mūsų rajono bendruomenė sparčiai sensta, mirtingumas didesnis už gimstamumą.
Laimė, jei mūsų rajono gyventojai išvyksta gyventi į Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Tokiu atveju jų sumokėti mokesčiai lieka Lietuvos, Sodros ar Privalomojo sveikatos draudimo biudžetuose.
Labai liūdna, kad ir kai kurie mūsų rajono vadovai, politikai neturi normalaus supratimo apie ekonominius dalykus, neskiria elementarių sąvokų ir dar savo tokiu „išprusimu“ dalinasi „facebooke“. Pavyzdžiui, labai dažnai mūsų politinis elitas neskiria tiesioginių užsienio ir materialinių investicijų. Pavyzdžiui, tiesiogines užsienio investicijas sudaro tik iš kitų šalių kapitalo įkurtos įmonės. O kai kas šiai kategorijai nori priskirti ir ES fondų lėšas, netgi europines išmokas žemdirbiams.