Ar Garbės pilietis J. Jagminas investuos gimtinėje?
Alvydas GEŠTAUTAS
Televizija parodė kelis reportažus iš Ariogalos, kur buvusios „Raseinių melioracijos“ bazėje mūsų rajono Garbės piliečio, buvusio Seimo nario, dabar verslininko, daug laiko praleidžiančio Tytuvėnuose Jono Jagmino iniciatyva atidarytas modernus paukščių pašarų gamybos cechas, o iškilmėse dalyvavo ir mūsų rajono meras Vaclovas Andrulis, savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė. Sulaukėme laikraščio skaitytojų atsiliepimų. Jie kėlė klausimą, kada Garbės pilietis investuos gimtajame Kelmės rajone, tuo labiau, kad rajono vadovai giriasi, jog pas mus yra geros sąlygos investuoti, gamybos bazėms parengti sklypai.
– Su ponia Irena (Sirusiene – aut. pastaba) apžiūrėjome sklypus prie Tytuvėnų geležinkelio stoties. Tačiau kai paanalizavome žemėlapį, pamatėme, kad paukščių pašarų pristatymas iš Tytuvėnų būtų patogesnis tik į Kuršėnus. O mes juos turime pristatyti net į Lazdijus, kitas Lietuvos vietas, kurios labiau nutolusios nuo Tytuvėnų nei nuo Ariogalos,– „Bičiuliui“ aiškino J. Jagminas. – Be to, geresnėmis sąlygomis pavyko įsigyti „Raseinių melioracijos“ pastatus, ten yra 5,5 ha sklypas. Paukščių pašarų gamybai reikia kviečių. Juos augina Kėdainių, Kauno, Jurbarko rajonų ūkininkai. Kelmės rajone ūkininkai labiau orientuojasi į miežius, kvietrugius. Be to, šalia Ariogalos nutiesta automagistralė. Tačiau neatsisakau rūpintis ir Kelmės rajonu. Ne tik jo kultūriniu gyvenimu (J. Jagminas – pagrindinis Tytuvėnų vasaros festivalio rėmėjas – aut. pastaba), bet ir ekonomika. Esu Kazachstano Garbės konsulas, todėl planuoju į Kelmę pakviesti šios šalies ambasadorių. Pažįstu ir daug Kazachstano verslininkų, politikų.
Jagminas, paklaustas, kas jo manymu, Kelmės rajone yra nepatrauklu, kad jį aplenkia užsienio, šalies investuotojai, sakė, kad nuo rajono vadovų beveik niekas nepriklauso.
– Šiandien visoje šalyje aplinkosaugininkai yra visagaliai,– tęsė J. Jagminas. – Pavyzdžiui, Varėnos rajone sugaišome net šešerius metus, kol pastatėme reikalingą objektą. Žiežmariuose vargome metus ir aštuonis mėnesius, kol gavome leidimą paukščių skerdyklos statybai. Kitur tą biurokratizmą didino ir vietinė valdžia. Raseiniuose netgi referendumą organizavo. Ir kai dirbau Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitete, ir dabar, kai sukuosi versle, sutikau ne vieną merą biurokratą. Kelmės rajonui pasisekė, nes turi nuostabius vadovus: merą Vaclovą Andrulį, savivaldybės administracijos direktorę Ireną Sirusienę, kurią pažįstu nuo tų laikų, kai dirbo agronome.
– Ponas Jonas geranoriškai nusiteikęs mūsų rajono atžvilgiu. Tikiu, sulauksime jo įvairiapusiškos paramos,– sakė I. Sirusienė.
– J. Jagminas yra mąstęs ir apie paukštyno statybą mūsų rajone. O aplinkosauginius reikalavimus Seimas neseniai liberalizavo ir dabar yra daug paprasčiau statyti fermas,– kalbėjo V. Andrulis.
Tačiau, ar pas mus yra sąlygos įsitvirtinti rimtiems investuotojams? Juk investicijos yra rajono silpnoji vieta. Priminsime, kad iš 60-ies savivaldybių pagal užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui (po 6 eurus), esame treti nuo galo.
Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyr. specialistė, kuruojanti užsienio investicijas, Lina Samulytė, norėdama suteikti rajono vadovams papildomos informacijos apie tai, ko pirmiausia paiso investuotojai, kreipėsi į VšĮ „Investuok Lietuvoje“.
„Savivaldybei reikia puikiai žinoti savo teritoriją ir operuoti informacija apie laisvus gamybinius sklypus, kuriuos galėtų siūlyti potencialiems investuotojams. Patrauklus, su gera infrastruktūra sklypas, kurį savivaldybė išnuomoja už patrauklią kainą, gali būti sąlyga verslui pritraukti.
Potencialiems investuotojams yra aktualiausi pramoninės paskirties žemės sklypai su išvystyta infrastruktūra: iki sklypo ribų atvesta elektra, vandens jungtimi, dujomis, privažiavimu. Sklypo dydis turėtų būti bent 1 ha. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar į sklypo teritoriją nepatenka infrastruktūros ar kitų objektų apsaugos zonos. Sklypai turi būti
suformuoti. Tuo atveju kai prie sklypo ribos nėra visos infrastruktūros, svarbu aiškiai nurodyti atstumus iki prisijungimo taškų bei galimus jų galingumus.
Pramoninės, sandėliavimo paskirties pastatai taip pat yra aktualūs potencialiems investuotojams. Aktualiausios – atnaujintos, modernios patalpos, kurias galima būtų nuomotis ir jomis naudotis kuo greičiau“,– atsakė VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovė Živilė Kazlauskaitė.
Kaip pati L. Samulytė vertina mūsų rajono investavimo aplinką? Ji atsakė:
– Gaila, tačiau šiandien mūsų rajonas neturi suformuotų sklypų, kurie būtų patrauklūs investuotojams, o tuo labiau atitiktų keliamus ekspertų reikalavimus. Dabartinė ekonominė rajono situacija yra pakankamai prasta: nedarbas siekia 13,5 proc., įmonių skaičius mažėja, darbo užmokestis mažas. Jau nekalbu apie tiesiogines ar materialines investicijas, pagal kurias esame dugne. Galima nepaisyti specialisto nuomonės. Tačiau į tokių ekspertų kaip VšĮ „Investuok Lietuvoje“ regionų vadovės, CPVA ekspertės ar Laisvosios rinkos prezidento patarimus ir pastabas turėtumėme atsižvelgti bei vykdyti. Eksperimentuoti nebeturime nei laiko, nei finansinių išteklių. Pateikti projektiniai pasiūlymai dėl viešosios infrastruktūros sutvarkymo sklypuose, esančiuose Tytuvėnuose ir Kelmėje, neatitiks keliamų ekspertų reikalavimų (rajono vadovai apie tai puikiai žino), todėl yra naivu tikėtis, kad viešosios infrastruktūros sutvarkymas bus finansuojamas iš ES lėšų. Suprantama, kad tose numatytose pramonės teritorijose Tytuvėnuose galės kurtis mūsų vietos verslininkai ir kreiptis į rajono tarybą, kad jiems sutvarkytų reikiamą viešą infrastruktūrą iki sklypo ribos. Dabar mums reikia bendradarbiauti su žmonėmis, kurie turi žemės sklypus, patenkančius į pramonės zonas prie magistralinio kelio Šiauliai-Tauragė, kur žemės sklypų dydis yra ne mažesnis nei 5 ha, kurie tiktų pramonės ar logistikos įmonėms. Kelmės rajonas nesiorientuoja į labai aukštos pridėtinės vertės pramonę, tikrai nepretenduojame būti lazerių gamintojais. Tačiau mes ieškome žemesnę pridėtinę vertę kuriančių pramonės šakų įmonių, t.y. maisto, baldų, metalo, tekstilės, kurie pakankamai prisidėtų prie rajono ekonominių rodiklių gerėjimo. Tačiau norėdami pritraukti investicijas, už kurias aš ir esu atsakinga, mes neturime ką pasiūlyti, nes neatitinkame keliamų investuotojų reikalavimų.
Pasak šios specialistės, dėl tokių priežasčių ir vasarą rajone lankęsi Norvegijos investuotojai kol kas negali įgyvendinti savo planų, nes juos domina kelių hektarų sklypai.