BIČIULIS

Rita ŠČIGLINSKIENĖ

Daugelio Lietuvos bažnyčių varpinėse kabantys varpai – vertingi istorijos, dailės ir raštijos paminklai. Turime kuo pasididžiuoti ir mes. Vienas iš seniausių varpų yra išlikęs Kelmės Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje. Jis datuojamas XV amžiaus I puse. Tai liudija gotikinės varpo proporcijos, būdingos ankstesnio ir aptariamojo šimtmečio liejiniams, ir tuo pačiu to laikotarpio liejiniams itin būdingas meninis vaizdo minimalizmas. Kaip teigia tyrinėtojai, Kelmės varpo banderolėje – vienas iš būdingiausių XV amžiaus Prūsijoje lietų varpų religinis tekstas. Jo turinys, kalba, literų forma leidžia gana tvirtai teigti, jog varpas nulietas Prūsijoje arba jį pagamino iš ten atvykęs meistras, kurio pavardė, deja, nežinoma. Apie varpo dydį skelbiami skirtingi duomenys – vieni sako, jog varpo aukštis ir apatinis graižas yra vienodi – 70 cm, kiti sako, jog Kelmės varpo su karūna aukštis 77 cm, apatinis graižas – 70 cm, viršutinis – 52 cm. Varpo graižas dviejose vietose yra įskilęs. Tyrinėtojai teigia, jog varpai per daugelį amžių beveik nepakito, jų forma ir konstrukcija mažai skiriasi nuo pirmtakų. Jų skambumo paslaptis buvo ir tebėra lydinys arba tos proporcijos, kuriomis reikia maišyti įvairius metalus, norint nuliedinti iš jų labai gražiai skambantį varpą.

Senasis varpas jau seniai „ilsisi“, o skamba kitas, daug jaunesnis bažnyčios varpas, nulietas tarpukariu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
Sekantis įrašas
»
UAB ROSEBA