BIČIULIS

Alvydas GEŠTAUTAS

Kelmės rajono savivaldybė už 10 tūkst. litų tūkstančio egzempliorių tiražu UAB „Druka“, įsikūrusioje Klaipėdoje, išleido leidinį, labiau primenantį albumą – „Kelmės rajono kultūros paveldas“. Knygos sudarytojas yra rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos, paveldosaugos ir statybos skyriaus vedėjas, istorikas Algirdas Kazlauskas. Leidinyje yra daugiau kaip pusantro šimto nuotraukų, kurių autorius jau minėtasis A. Kazlauskas. Be jo tekstus rašė Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė, muziejininkė Laima Šimkutė. Leidinio korektorė – Lina Giedrė.

ViršelisLeidinį sudaro keli skyriai: „Kelmės rajono kultūros paveldas“, „Priešistorės kultūros paveldo vertybės“, „Sakralinio kultūros paveldo vertybės“, „Dvarai“, „Kelmės rajono istorinius įvykius menantis kultūros paveldo objektai“, „Kultūros paveldo vertybes, primenančios įžymius žmones“, „Parkai“. Kiekvienam skyriui yra skirtas specialus žemėlapis. Iki šiol pas mus išleistos knygos, albumai būdavo baigiami trumpa anglų kalba parašyta santrauka. Šį kartą kiekvieno skyriaus visas lietuviškas tekstas išverstas į anglų kalbą. Juos vertė A. Kazlausko vadovaujamo skyriaus vyr. specialistas, kuruojantis turizmą ir tarptautinius ryšius, Vilmantas Kizis. Tad kiekvienos šalies atstovas, mokantis anglų kalbą, gaus išsamią informaciją. Žinoma, buvo galima į anglų kalbą išversti ir nuotraukų pavadinimus. Gaila, kad nurodytos ne visų kultūros paveldo objektų vietovės. Kai kurias nelengva atpažinti ir gerai rajoną pažįstantiems žmonėms.

Šiaip leidinyje ir tekstai, ir nuotraukos susistemintos, išskirti svarbiausi ir unikaliausi mūsų rajono kultūros paveldo bruožai. Teksto autorių teigimu, Kelmės rajono paveldas išsiskiria didele, kultūrine ir sakraline verte. Ryškiausias jų yra Tytuvėnų architektūros ansamblis, Lietuvos bendrajame plane priskirtas prie ypač svarbių nacionalinių kultūros vertybių. Mūsų rajono paveldas pasižymi  architektūrine, kraštovaizdine ir etnokultūrine verte. Pastarąją byloja Kelmės, Beržėnų ir Pagryžuvio dvarų sodybų kompleksai. Vėlyvieji Kubilių, Papilių, Burbaičių piliakalniai turi istorinę ir kraštovaizdinę vertę. Liolių bažnyčia reprezentuoja medinę architektūrą. Beje, šis barokas, kaip ir Tytuvėnų, Kražių bažnyčios bei Kelmės dvaro sodyba, įtrauktas į Europos Tarybos turizmo programą „Baroko kelias Lietuvoje“. Be to, mūsų kraštui būdingi ir geležies amžiaus pilkapynai. Dalį jų tyrinėjo ir tyrinėja archeologų ekspedicinės grupės, kurioms vadovauja Lietuvos mokslo premijos laureatas, rajono Garbės pilietis, iš Kražių kilęs profesorius Mykolas Michelbertas.

Knygoje yra jau paminėtų objektų pristatymai. Taip pat pristatomos Broniaus Laucevičiaus Vargšo, Jono Garalevičiaus, Mykolo Kazimiero Girdvainio, Jono Smilgevičiaus, Povilo Višinskio, Žemaitės, Vlado Gerardo Putvinskio–Pūtvio biografijos.

O kai kurios A. Kazlausko nuotraukos gali tarnauti ir įvairių ginčų sprendimui. Pavyzdžiui Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento atstovai, paveldosaugininkai po gaisro Tytuvėnų piligrimų centre teigė nežinoję, kad šioje įstaigoje buvo Bažnytinio meno muziejus. Gi vienoje nuotraukoje užfiksuota akimirka, kai Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis stovi prie lentos, žyminčios, kad vienuolyno patalpose ir yra toks muziejus, o kitoje Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė apžiūri šio muziejaus eksponatus…

– Visas leidybos darbas truko apie devynis mėnesius – „Bičiuliui“ sakė A. Kazlauskas. – Dalis nuotraukų darytos iš lėktuvo, kurį samdžiau iš savų lėšų. Be to, beveik visus maketavimo darbus padariau pats. Tai irgi atpigino leidybos išlaidas. Dabar mano planuose yra kitas leidinys, kuriame bus atspindėtas mūsų krašto kultūros paveldas dailininkų kūryboje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
UAB ROSEBA