Atvažiavo pas tytuvėniškius, bet ar juos išgirdo?..
Bronislava BUCHIENĖ
Sausio 23 dieną į Tytuvėnų kultūros centrą sugužėjo apie du šimtus tytuvėniškių. Jie atėjo susitikti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovais bei Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Čia vyko tarybos išvažiuojamasis posėdis. Vilniečių vadovai –departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis ir tarybos pirmininkas Romas Pakalnis. Buvo sprendžiami du tytuvėniškiams svarbūs klausimai: dėl bibliotekos pastato įtraukimo į Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą ir miestelio istorinės dalies ribų nustatymo. Šiame susitikime dalyvavo Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis, administracijos direktorė Irena Sirusienė, savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Vilmantas Kizis, Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas, kiti garbūs svečiai.
Turint minty, kad Tytuvėnai yra regioninio parko teritorijoje ir gyventojai turi paklusti daugeliui taisyklių bei apribojimų, labai svarbu buvo išsiaiškinti pasekmes, kai istorinės dalies ribos bus nustatytos. Vyresnysis paminklotvarkininkas Marius Skerniškis pristatė parengtą planą. Tačiau ir po specialistų kalbų daugeliui liko neaišku, kaip galės tvarkytis savo namuose, ar nauja tvarka palies visus istorinėje dalyje esančius pastatus, ar tik du, tarkim, Basanavičiaus gatvėje esančius vertingus statinius. Daugelis miestelio gyventojų sutinka, kad atskiri pastatai ar jų elementai yra vertingi, tačiau priešinasi naujų apribojimų įvedimui ir prašė nepritarti istorinės dalies ribų nustatymo projektui.
Kitas klausimas sukosi apie konkretų statinį – dabartinę miestelio biblioteką. Tik dvi moterys (vienas procentas) besąlygiškai prašė palikti šį namą, išsaugant ateinančioms kartoms. Pagrindinis argumentas – tarpukariu čia veikė mokykla. Kiti tytuvėniškiai sakė, kad, jei pastatą būtų galima išsaugoti, jie sutiktų, tačiau dabar yra tokia situacija, kad, jo nenugriovus, tytuvėniškiai neturės dešimtmečiais lauktų kultūros namų. Projektas yra, pinigų yra, vieta parinkta, tačiau, jei pastatas patektų į Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą, jo griauti ir toje vietoje statyti naujo kultūros centro negalima. Tokiu būdu, Tytuvėnai gautų vieną pliusą – restauruotą medinį pastatą, bei keletą minusų – neturėtų modernesnio kultūros centro, erdvesnės bibliotekos, repeticijų salės bei dešimčiai procentų tytuvėniškių skirtos koncertų salės.
Visais aptartais klausimais daugumos miestelio gyventojų nuomonę išsakė ir svarbius klausimus kėlė Antanas Račas, Vytautas Šimkūnas, Vygantas Každailis, Ieva Jokubauskaitė, Irma Ridikienė, Regina Karašauskytė, Regina Laurinavičienė, Nijolė Vasiliauskienė, Asta Kizienė, Alma Šlivinskienė, šių eilučių autorė bei kiti tytuvėniškiai ir svečiai. Vargu, ar jų argumentai buvo išgirsti, nors, pradėdamas išvažiuojamąjį posėdį, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas Romas Pakalnis sakė, kad svarbus susitikimo tikslas – išgirsti vietos gyventojų mintis. Su dideliais lūkesčiais atėję į susitikimą, po posėdžio žmonės skirstėsi liūdni bei nusivylę, pokalbiuose ir viešojoje erdvėje aptarinėjo žeminantį svečių iš sostinės požiūrį į provincijos žmones bei jų poreikius. Ne vieno vilniečio nuomone, kaip paaiškėjo pasibaigus susitikimui, Tytuvėnai greit išmirs, tad jiems nereikia kultūros centro. Tačiau kam tada saugoti paveldą?.. „Žmogus viliasi dėl ko nors iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos“. Šiuos romėnų politiko Katono Vyresniojo žodžius tytuvėniškiai taria kitaip: viltis miršta paskutinė…