BIČIULIS

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBOS

2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

ĮŽANGA

                      Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2017 metų veiklos ataskaita parengta vykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, Kelmės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatus ir 2018 metų veiklos planą.

                      Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba yra biudžetinė įstaiga, nepavaldi, bet atskaitinga Kelmės rajono savivaldybės tarybai.

                      Tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.

TARNYBOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

                      Preliminarus prioritetinių audituotinų sričių mastas 2017 metais buvo:

                      * Kelmės rajono savivaldybės 2016 metais patvirtintas biudžetas – 25954,9 tūkst. Eur pajamų ir 27279,1 tūkst. Eur išlaidų planas.

                      * Kelmės rajono savivaldybės 2016 metų biudžeto asignavimai paskirstyti 52 asignavimų valdytojams.

                      * Kelmės rajono savivaldybė 2016 metais vykdė 7 programas.

                      * Kelmės rajono savivaldybės 2016  m. konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį sudaro 49 viešojo sektoriaus subjektų finansinės ataskaitos.

                      * Kelmės rajono savivaldybė 2016 metų pradžioje valdė 76705,96 tūkst. EUR įsigijimo verte valstybės ir savivaldybės nefinansinį turtą.

                      Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2017 m. planinis audito darbo dienų skaičius vienam darbuotojui – 252 audito darbo dienos, iš kurių apie 80 proc. laiko buvo planuojama skirti auditams atlikti ir išvadoms parengti.

                      Rengiant 2017 metų veiklos planą, atlikta Tarnybai teisės aktais nustatytų privalomų ir kitų funkcijų analizė. Nustatyti kiekybiniais (skiriamų asignavimų dydis) ir kokybiniais (ankstesnio audito data) aspektais reikšmingi audito subjektai, įvertinta Tarnyboje gauta informacija apie poreikį auditams bei Tarnybos žmogiškieji ištekliai. Įvertintos riziką mažinančios priemonės – kitų institucijų (lėšų davėjų, Valstybės kontrolės, Savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus ir kt.) atliekami tikrinimai, auditai.

                      Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas 2016 m. spalio 25 d. posėdyje pritarė Tarnybos 2017 metų veiklos planui. Tarnybos 2017 metų veiklos planas buvo patvirtintas Savivaldybės kontrolieriaus įsakymu ir teisės aktų nustatytais terminais pateiktas Valstybės kontrolei.

SVARBIAUSI 2017 METŲ DARBAI

                      2017 metais kontrolės ir audito tarnyba atliko auditus šiose įstaigose: Kelmės rajono savivaldybės administracijoje, VŠĮ Kelmės ligoninėje, BĮ Kelmės rajono Pakražančio gimnazijoje, SĮ Kelmės knygyne; veiklos auditą UAB „Kelmės vietinis ūkis“. Buvo atlikti auditai ir teikiamos išvados Tarybai dėl 2016 metų Kelmės rajono savivaldybės biudžeto vykdymo ir konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinių bei dėl Savivaldybės lėšų ir turto naudojimo teisėtumo; dėl Kelmės rajono savivaldybės galimybės imti ilgalaikę paskolą investiciniams projektams finansuoti; dėl garantijos suteikimo UAB Kelmės autobusų parkas bei UAB Kelmės vanduo.

                      2017 metais pradėti finansiniai auditai, kurie bus baigti 2018 metais, šiose įstaigose: BĮ Kelmės rajono savivaldybės administracija, BĮ Kelmės rajono savivaldybės administracija, BĮ Kelmės specialioji mokykla; BĮ Kelmės rajono suaugusiųjų mokymo centras; BĮ Kelmės Algirdo Lipeikos menų mokykla; BĮ Kelmės kultūros centras; VŠĮ Kelmės verslo ir turizmo informacijos centras. Bus atlikti auditai ir teikiamos išvados Tarybai dėl 2017 metų Kelmės rajono savivaldybės biudžeto vykdymo ir konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinių bei dėl Savivaldybės lėšų ir turto naudojimo teisėtumo. Atliktų auditų rezultatai įforminami darbo dokumentuose. Auditų išvados ir ataskaitos teikiamos audituojamų subjektų vadovams, Savivaldybės merui, kontrolės komitetui ir Vyriausybės atstovui Šiaulių apskrityje. Su visomis atliktų auditų ataskaitomis galima susipažinti Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos puslapyje www.kelme.lt.

2017 METŲ AUDITAI

                      Dėl Kelmės rajono savivaldybės 2016 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio

                      Kelmės rajono savivaldybės 2016 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys ir kitos ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais parengtos ir pateiktos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius šių ataskaitų sudarymą.

                      Dėl Kelmės rajono savivaldybės 2016 metų konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio

                      Dėl finansinių ataskaitų rinkinių duomenų įstaigoms pareiškėme besąlygines nuomones. Tačiau nustatytos klaidos savivaldybės administracijoje, tvarkant nematerialųjį turtą, nebaigtos statybos objektus, netinkamai skaičiuojant nusidėvėjimą, įtakojo mūsų nuomonę dėl Kelmės rajono savivaldybės 2016 metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio duomenų.

Dėl Savivaldybės lėšų ir turto naudojimo

                      Dėl savivaldybės administracijos veiklos planavimo

                      Audito metu buvo nustatyta, kad Kelmės rajono savivaldybės administracija 2016 metais dirbo be pasitvirtinto veiklos plano. Jis administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1231 buvo patvirtintas tik metų pabaigoje, t.y., 2016-11-17. Be to, analizuojant įstaigos veiklos planą, nustatyta, kad prie įstaigos veiklos priemonių koordinatorių įrašyta Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, kuri yra atskira biudžetinė ir savivaldybės administracijai nepavaldi išorės kontrolę vykdanti įstaiga.

                      Dėl sutaupytų socialinei paramai pinigų

                      2016 metais Kelmės rajono savivaldybė socialinei paramai finansuoti turėjo 4039,3 tūkst. eurų, sutaupyta ir perskirstyta buvo 2605,8 tūkst. eurų. Audito metu nustatyta, kad iš sutaupytų 2605,8 tūkst. eurų, mūsų nuomone, tik 235,2 tūkst. eurų arba tik 9,03 proc. buvo panaudota kitai socialinei paramai finansuoti. Mūsų manymu, įstaigų išlaikymas, projektų finansavimas, patalpų remontas, pavėsinių remontas, švietimo įstaigų mokymo aplinkos finansavimas, gimnazijos pastato vidaus patalpų remontas, mokyklos jubiliejus, aikštelės asfaltavimas ir kitos finansuotos priemonės, nėra socialinė parama.

                      Dėl įstaigų biudžetinių pajamų naudojimo

                      Audito metu buvo nustatyta, kad savivaldybės administracija ir seniūnijos nesilaikė Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2014-11-27 sprendimo Nr. T-317 9 p. reikalavimo pirmiausia naudoti pajamas, gautas už prekes ir paslaugas.

                      Dėl savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų naudojimo

2016 metais Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-37 Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programai buvo skirta 78,3 tūkst. eurų, panaudota – 71,8 tūkst. eurų. Audito metu buvo nustatyta, kad neišnaudojamos visos aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios Programos lėšomis finansuojamų priemonių galimybės. Priemonių atrankai nėra patvirtintos procedūros, todėl tikslinga būtų nustatyti, kas ir kaip atrenka finansavimui priemones, užtikrinant, kad tai nebūtų vieno žmogaus rankose.

                      Atkreipėme dėmesį, kad 2016 metais, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nustatė, kad savivaldybėje nesilaikoma Želdynų įstatymo, kad savivaldybėms numatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą, vykdyti jų būklės stebėseną, kurti ir tvarkyti jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos, o to paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta  nuostata, reglamentuojanti, jog želdynų ir želdinių apskaitos duomenys turi būti prieinami visiems suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir kasmet skelbiami viešai. Audito metu buvo nustatyta, kad savivaldybės administracija nėra atlikusi jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizacijos ir buvo rekomenduota, imtis priemonių Inventorizuoti savivaldybės teritorijoje esančius želdinius ir želdynus, kaip to reikalauja Želdinių ir želdynų apskaitos taisyklės.

                      Skiriant lėšas miškų urėdijoms, nesilaikoma pasirašytų Lėšų naudojimo sutarčių 4 p., nes savivaldybės administracija nekontroliuoja, kam ir kaip buvo panaudotos lėšos, taip pat neteikiami viešųjų pirkimų dokumentai. Iš dalies tai lemia ydingas paraiškų finansavimo mechanizmas. Buvo pateiktos rekomendacijos, kurias savivaldybės administracija atsisakė įgyvendinti. Informacija apie atsisakomas įgyvendinti rekomendacijas buvo pateikta Kelmės rajono savivaldybės kontrolės komitetui.

                      Dėl turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybėje

                      Audito metu buvo nustatyta, kad viešosioms įstaigoms nebuvo patvirtinta:

                      * veiklos strategijos;

                      * kitų pareigų, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, sąrašas ir kvalifikaciniai reikalavimai;

                      * konkurso kitoms pareigoms, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, nuostatai;

                      * nepatvirtinta, kad viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje būtų vertinamas jos veiklos ekonominis, socialinis ir pagal viešosios įstaigos veiklos tikslus kitoks poveikis;

                      Dėl savivaldybės vidaus audito funkcijos

                      Audito metu nustatyta, kad savivaldybėje nesilaikoma LR vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 4 straipsnio nuostatų, nes neužtikrinama, kad vieną kartą per trejus metus būtų vertinama, kaip vidaus kontrolė veikia viešajame juridiniame asmenyje, t.y., savivaldybės administracijoje.

                      Atkreipėme dėmesį, kad LR vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnis nurodo, kad Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, informaciją apie atsisakomą įgyvendinti rekomendaciją pateikėme Kelmės rajono savivaldybės kontrolės komitetui.

                      Dėl Pakražančio gimnazijoje audito metu nustatytų dalykų

  • Įstaigos direktorius nesivadovavo Darbo kodekso 95 straipsnio ir Vyriausybės nutarimo Nr. 511 nuostatomis, nes darbo sutartyse nenurodomas konkretus darbo užmokestis, nebuvo atliktų papildymų dėl pasikeitusių darbo užmokesčio sąlygų. Sudarant darbo sutartis nesilaikoma DK 201 str. nuostatų.
  • Skiriant priedą direktoriaus pavaduotojui ūkio reikalams, nesivadovauta Darbo apmokėjimo tvarkos 5.1. punkto nuostatomis, kuris įstaigos vadovo pavaduotojui priemokų už papildomus darbus nenumato, o skiriant priedus už svarbių užduočių vykdymą nenurodomas konkretus priedų skyrimo terminas bei užduotys. Direktoriaus pavaduotojui neteisėtai mokant priedą 2016 metais priskaičiuota 1073,96 eurų darbo užmokesčio ir 332,71 eurų socialinio draudimo įmokų. Pažeidžiant Biudžeto sandaros įstatymo 8 straipsnio nuostatas, Pakražančio gimnazijos direktorius darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, skyrė priedus nesant  patvirtinto Savivaldybės 2016 m. biudžeto. Per 2016 m. sausio – vasario mėnesius skirta 809,66 eurų priedų. Pakražančio gimnazijoje nesilaikoma Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų, nes  nereglamentuota priedų, priemokų skyrimo tvarka, nenustatyta, kas gali būti vertinama kaip sudėtingas darbas ir (arba) kas yra svarbi užduotis, kas vertinama kaip aukšta kvalifikacija.  Pakražančio gimnazijos direktorė priemokas už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų vykdymą skyrė nepagrįstai: mokyklinio autobuso vairuotojui – 2147,33 eurų, sekretorei – kasininkei už aukštą kvalifikaciją  -1874,71 eurų.
  • Pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 5.4. punktą, kuriame nurodyta, kad vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų nustatyto tarnybinio atlyginimo, neteisėtai priskaičiuota 2530,0 eurų vienkartinių išmokų bei nuo jų priskaičiuota 752,81 eurų socialinio draudimo įmokų.
  • Pakražančio gimnazijos direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 4 punktą, neteisėtai iš mokinio krepšelio lėšų sau priskaičiavo 851,91 eurų darbo užmokesčio, nuo kurio buvo apskaičiuotos 263,92 eurų socialinio draudimo įmokos. Dėl to gimnazijai padaryta iš viso 1115,83 eurų turtinė žala.
  • Gimnazijoje neužtikrinta kuro naudojimo ir kelionės lapų pildymo kontrolė: kuras nurašomas nesilaikant nustatytos kuro normos autobusui VW Crafter, todėl nurašyta 155,48 l. daugiau kuro bei biudžetui padaryta 130,36 eurų žala. Lėšos transporto išlaidoms naudojamos neefektyviai ir vidaus kontrolė šioje srityje nevykdoma. Negavome pakankamo užtikrinimo ir negalime tvirtinti, kad Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitoje 5184 eurų transportui išlaikyti skirtų asignavimų yra panaudoti teisėtai ir pagal paskirtį.
  • Pakražančio gimnazijos direktorius nesivadovavo gimnazijos nuostatų 30.2. punktu, nes nepatvirtino pareigybių sąrašo. Žmogiškieji ištekliai valdomi neefektyviai.
  • Pakražančio gimnazijos direktorė, priimdama su sutuoktinio tarnybos eiga susijusius sprendimus, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 str.
  • Įstaiga nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymo:

– 7 str. 1 d., nes 2016 m. viešųjų pirkimų plano nepaskelbė CVP IS;

– 7 str. 3 d., nes nepateikė informacijos apie pradedamą bet kurį pirkimą, taip pat nustatytą laimėtoją ir ketinamą sudaryti bei sudarytą pirkimo sutartį;

– 151 str., nes nevykdė ne mažiau kaip 50 procentų perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų bendrosios vertės pirkimų elektroninėmis priemonėmis;

– 18 str., nes sudarytose sutartyse nenurodė perkamų prekių, paslaugų ar darbų, jeigu įmanoma,  tikslių jų kiekių, kainos arba kainodaros taisyklių, pirkimo sutartys sudarytos ilgiau kaip 3 metams;

– 19 str. 4 d., nes  pateikdama supaprastintų pirkimų ataskaitą At-6, neteisingai nurodė bendrą sudarytų sutarčių sumą ir pirkimų skaičių.

  • Įstaiga nesivadovavo VPĮ 3 str. 2 d. nuostatomis, nes dalis 2016 metais Įstaigoje įsigyta  paslaugų,  neatlikus viešųjų pirkimų procedūrų.

Dėl audito VŠĮ Kelmės ligoninėje metu nustatytų dalykų

  • Savivaldybės taryba nesivadovavo Sveikatos sistemos įstatymo 63 str. nuostatomis, nes strateginiuose plėtros ir veiklos planuose nenustatė sveikatos priežiūros plėtojimo, neparengė ir nepatvirtino sveikatos priežiūros įstaigų aptarnaujamų pacientų srautų organizavimo tvarkos ir teritorijos, todėl gydymo įstaigos savarankiškai sprendžia kokias paslaugas teikti.
  • Savivaldybės vykdomoji institucija, įgyvendindama įstatymo deleguotą valstybės funkcijas, nesivadovavo Sveikatos sistemos įstatymo 64 str. nuostatomis, nes neorganizavo savivaldybės sveikatos priežiūros plėtojimo programos įgyvendinimo, neorganizavo savivaldybei pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vidaus medicininio ir visuomenės sveikatos priežiūros audito, neorganizavo pacientų teisių įgyvendinimo priežiūros.
  • Kelmės rajono savivaldybės taryba nebuvo patvirtinusi VšĮ Kelmės ligoninės restruktūrizacijos plano bei jo įgyvendinimo programos.
  • Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-1441 patvirtino savivaldybės gydytojo pareigybę 0,5 etato krūviu, nesivadovaujant Sveikatos sistemos įstatymo 65 str. nuostatomis ir neatsižvelgiant į darbo krūvį ir funkcijų apimtis. Savivaldybės administracijos struktūra neužtikrina sveikatos programos ir kitų funkcijų vykdymo, nes Savivaldybės gydytoja, įgyvendindama sveikatos politiką savivaldybėje, neanalizuoja ir nekoordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, neorganizuoja efektyviai veikiančio vidaus medicininio audito, nekontroliuoja sveikatos programų įgyvendinimo, nenagrinėja pareiškimų ir skundų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimais.
  • VšĮ Kelmės ligoninė nesivadovavo įstatų 4.11 punktu, nes įstaigos veiklos strategija nepateikta tvirtinti steigėjui.
  • Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti savivaldybės institucija neužtikrino, kad Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T-235 patvirtintuose VšĮ Kelmės ligoninės įstatuose įstaigos steigėjui būtų numatyta tvirtinti kitų pareigų, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu sąrašą ir kvalifikacinius reikalavimus, įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas bei jų apskaičiavimo metodikas, analizuoti įstaigos veiklą, veikti savivaldybės ir įstaigos naudai laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme išdėstytų principų, viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas nustatytų, kad veiklos ataskaitoje būtų vertinamas jos veiklos ekonominis, socialinis ir pagal viešosios įstaigos veiklos tikslus kitoks poveikis.
  • Nesivadovaujant Vietos savivaldos įstatymo 9 str. 1 p. Kelmės rajono savivaldybės taryba 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-66 patvirtino VšĮ Kelmės ligoninės valdymo struktūrą, tačiau nepatvirtino vidaus struktūros su lovų skaičiumi.
  • Pasikeitus Viešųjų įstaigų įstatymui, ligoninės įstatai nebuvo pakeisti, juose nurodyta viešosios įstaigos vadovo atleidimo tvarka nebeatitinka galiojančiame įstatyme nustatytos specialiosios įstaigos vadovo atšaukimo tvarkos.
  • Įstaigos vadovo 2016 metų veiklos ataskaitoje įstaigos vadovo darbo užmokestis nurodytas tik už atliekamas įstaigos vadovo funkcijas, nesivadovaujant DK186 str.
  • Stebėtojų tarybos nuostatai neapima svarbių įstaigos veiklos sičių, susijusių su įstaigos veikla: veiklos užduočių derinimas, įstaigos vadovo algos kintamosios dalies nustatymas.
  • Įstaigai nustatyti kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai 2016 metams nesusieti su restruktūrizacijos planu 2016 metams, nustatyti ne visi kiekybiniai veiklos vertinimo rodikliai, nurodyti sveikatos apsaugos ministro įsakyme. Neįgyvendinus arba nevertinant visų nustatytų kiekybinių ir kokybinių rodiklių 2015 metams, įstaigos vadovui skirtas 40 procentų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis. Įstaigos vadovo darbo rezultatų vertinimo tvarka nesusieta su įstaigos veiklos užduotimis 2016 metams. Nustatyta balų vertė nesudaro sąlygų tinkamai įvertinti kiekybinius ir kokybinius rodiklius.
  • Savivaldybės administracijos Turto skyrius nevykdė nuostatuose numatytų uždavinių ir funkcijų, neanalizavo VšĮ Kelmės ligoninės teikiamų paslaugų kainų ir tarifų pagrįstumo, nenustatė kainodaros taisyklių. VšĮ Kelmės ligoninė nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 3 p, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 str. 4 p., nes nepateikė visuotiniam dalininkų susirinkimui (Tarybai) nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas.
  • Įstaigos direktorius nesivadovavo sveikatos apsaugos ministro įsakyme nustatytomis nuostatomis, nes ne visiems sveikatos priežiūros specialistams (masažuotojams, logopedui, gydytojui–odontologui) nustatė darbo krūvius, gydytojams ir kitų sveikatos priežiūros specialistams nustatytų darbo krūvių nederino su stebėtojų taryba. Teikiant slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas darbo krūviai slaugytojams nustatyti žymiai didesni, nei rekomenduoja Sveikatos ministerija.
  • Įstaigos Darbo apmokėjimo tvarka, galiojanti  2016 metais,  nustatyta nesivadovaujant sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatomis, nes neskaidri, netiksli, nesudaranti sąlygų, kad bus vienodai ir pagrįstai atlyginta už  darbo rezultatus. Tos pačios srities gydytojams nustatytas diferencijuotas darbo užmokestis, pareiginės algos dydis ar vienetinis įkainis už vieną konsultaciją nustatomas įstaigos vadovo ir darbuotojo susitarimu. 
  • Įstaigoje galiojanti darbo užmokesčio tarifikacija 2016 metams nebuvo suderinta su stebėtojų taryba; tai neatitinka Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 str. 1 dalies reikalavimų bei Darbo kodekso 188 str. 1 d. nuostatų. Tai leido įstaigos vadovui tvarkytis vienašališkai.
  • Įstaigos norminiuose teisės aktuose nebuvo įformintas darbo masto (apimties, normų) padidinimas, skiriami priedai, nenumatyti darbo apmokėjimo tvarkoje, todėl negalima buvo įvertinti priedų skyrimo teisėtumo. Skiriant priedus už papildomų darbų vykdymą nenurodomos konkrečios užduotys ir darbai, priedai skiriami už pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymą, už darbuotojo pavadavimą priedai skiriami neproporcingai. Priedai, priemokos ir kitos išmokos nesusietos su įstaigos veiklos rezultatais, sudarytos prielaidos priedus, priemokas skirti ir nustatyti subjektyviu įstaigos vadovo sprendimu.
  • Mūsų nuomone, įstaigos direktorius sudarė išskirtines sąlygas įstaigos vadovo pavaduotojui, leisdamas dirbti ilgiau nei leidžia DK nuostatos, sumažindamas skyriaus vedėjo darbo krūvį bei padidindamas darbo užmokestį, už darbą lokalaus medicininio audito grupėje nenurodant to darbo atlikimo terminų, nenumačius darbuotojo funkcijų, pareigų ir atsakomybės, nenustačius laiko, kada tas darbas yra atliekamas.
  • Nesilaikant VšĮ Kelmės ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos 17.2 punkto, įstaigos vadovo pavaduotojai už pavadavimą priskaičiuota 1049,10 eurų priedų bei 325,01 eurų sodros įmokų  per daug.
  • Įstaigos vyriausiasis buhalteris nesivadovavo Finansų kontrolės taisyklėmis, nes raštu neinformavo įstaigos vadovo, kad priedų skyrimas vadovui pažeidžia teisės aktus .
  • Įstaigos direktorius, atskirais atvejais, darbuotojams neužtikrino darbo sąlygų, nustatytų darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Įstaigos direktorius, atskirais atvejais, darbuotojams, dirbantiems nepertraukiamo budėjimo režimu ir dirbantiems 24 valandas per parą, neužtikrino, kad maksimalus darbo laikas per 7 dienas neviršytų 48 valandų. Įstaigoje nenustatytos vidaus kontrolės procedūros, kurios užtikrintų tinkamą darbo laiko apskaitą ir kontrolę.
  • Įstaigoje nesilaikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1043 nuostatų, nes darbuotojai neteikė pažymų apie darbo pradžią ir pabaigą pagrindinėje darbovietėje.
  • Įstaigos Vidaus kontrolės procedūrų sistema viešųjų pirkimų srityje tobulintina.
  • Mūsų nuomone, Įstaigos direktoriaus pavaduotojo, įstaigos medicininio audito grupės vadovo bei skyriaus vedėjo funkcijų vykdymas viename asmenyje, sukelia nuolatinio interesų konflikto tikimybę, nes turi galimybę įvairiausiomis formomis įtakoti atitinkamų sprendimų priėmimą. Netinkamai sudaryta organizacinė struktūra neužtikrino funkcijų atskyrimo ir vertikalių atskaitomybės ryšių.
  • Įstaigoje yra patvirtintos bei atnaujinamos kokybės vadybos sistemos procedūros, tačiau vidaus kontrolė ir priežiūra nenustato žalos PSDF biudžetui pasireiškimo tikimybės, nevertinamas kontrolės efektyvumas, neidentifikuojamos rizikingiausios sritys (žalos PSDF biudžeto požiūriu). Savivaldybės administracija nedalyvauja įstaigos kokybės vadybos sistemoje.
  • Įstaigoje IS duomenys, susiję su pacientų sveikata ir jos priežiūra, iki šiol neveikia planuota apimtimi, už nepilnai veikiančios IS sistemos atnaujinimą ir palaikymą neefektyviai naudojamos biudžeto lėšos.
  • Įstaigoje neužtikrinama efektyvi sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, sukurtos Kokybės vadybos sistemos procedūros neefektyvios, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija neatlieka kolegialių organų veiklos vertinimo. Perkant medicininius laboratorinius tyrimus Pirkimo sąlygose buvo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, dirbtinai ribojantys konkurenciją, nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui, ko pasėkoje įstaiga įsivėlė į teisminius ginčus.

                      Dėl neformaliojo mokinių švietimo paslaugų organizavimo, teikimo, prieinamumo Kelmės rajono savivaldybėje

  • Nesudaromos vienodos galimybės ir neužtikrinamas socialiai teisingas prieinamumas visiems mokiniams dalyvauti neformaliojo ugdymo veiklose.
  • Patikrinus, 2016 m. Kelmės rajono savivaldybės NVŠ teikėjų sąrašą ir jų atitikimą Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos apraše nurodytiems reikalavimams NVŠ teikėjams, kurie gali NVŠ lėšomis įgyvendinti NVŠ programas. Nustatėme, kad ne visi NVŠ teikėjai atitiko, tvarkos apraše, nurodytus reikalavimus.
  • Neformaliojo vaikų švietimo programų vertinimo komisija, pažeidė Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo IV sk., nesivadovaudama nurodytais reikalavimais, patvirtino teikėjo atitiktį, ir pažeidžiant aprašo 14.1 ir 14.5 p., buvo skirtos lėšos NVŠ teikėjui, neatitinkančiam reikalavimų.
  • Neformaliojo vaikų švietimo vertinimo komisija dirbo nepasitvirtinusi komisijos darbo reglamento, nėra aiškūs komisijos darbo organizavimo būdai, NVŠ programų vertinimo periodiškumas savivaldybėje, komisijos narių pareigos, komisijos darbo tvarka ir atsakomybė. Neformaliojo vaikų švietimo vertinimo komisija vertindama NVŠ programas, nesivadovauja Neformaliojo vaikų švietimo įgyvendinimo savivaldybėse rekomendacijomis, kur aiškiai apibrėžta, kaip sudaryti komisiją, kas kiek laiko ir kaip vykdyti NVŠ programų vertinimą, kokius papildomus reikalingus kriterijų rodiklius nustatyti NVŠ programų atitikties reikalavimų vertinimo formoje, kurioms programoms teikti prioritetus skiriant lėšas ir pan., kas Kelmės rajono savivaldybėje neformaliojo vaikų švietimo programos atitikties reikalavimams vertinimo formose ir Neformaliojo vaikų švietimo vertinimo komisijos darbe neatsispindi.
  • Kelmės rajono savivaldybės Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos apraše nepatvirtintos nuostatos, kaip ir kokiomis procedūromis, esant pažeidimams dėl NVŠ programos vykdymo proceso ar ugdymo kokybės, NVŠ programos atitiktis panaikinama, nenumatyta teikėjo atsakomybė už netinkamą lėšų naudojimą ir ugdymo proceso organizavimą.
  • Esamas finansavimo būdas neskatina neformaliojo švietimo plėtros Kelmės rajono savivaldybėje. Visų neformaliajam mokinių švietimui skirtų lėšų 2014–2016 metais savivaldybėje buvo skirta jos pačios įsteigtoms įstaigoms, todėl nebuvo sukurtos sąlygos plėstis neformaliojo mokinių švietimo teikėjų ratui ir esamas finansavimo būdas neskatina neformaliojo mokinių švietimo veiklų pasiūlos augimo. Privatūs teikėjai, palyginti su savivaldybių įsteigtomis neformaliojo vaikų švietimo įstaigomis, veikia nelygiomis finansavimo sąlygomis.
  • Nepakankamai buvo užtikrinama neformaliojo mokinių švietimo kokybė ir neformaliojo mokinių švietimo teikėjų bei įstaigų priežiūra. Kelmės rajono savivaldybės administracija, Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, 2016 m. netinkamai vykdė NVŠ programų įgyvendinimo stebėseną ir nepakankamai užtikrino programų vykdymo kokybę ir priežiūrą. Nepakankamai vykdė NVŠ programų įgyvendinimo priežiūrą, nekontroliavo NVŠ programų vykdytojų įsipareigojimų pagal lėšų naudojimo sutartis. Nevykdė sutarčių sudarymo kontrolės tarp NVŠ teikėjų ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose, neatliekant šių sutarčių sudarymo kontrolės buvo skiriamos lėšos be teisinio pagrindo.
  • Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudarytų sutarčių dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m. sutarčių ir negalėjome pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu, Kontrolės ir audito tarnybai, nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams.
  • Kelmės rajono savivaldybė neturėjo pasitvirtinusi NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo.
  • Duomenys apie neformaliojo mokinių švietimo teikėjus ir gavėjus netikslūs ir neišsamūs, nėra sistemiškai renkamų duomenų apie Kelmės rajono NVŠ programoms skiriamas lėšas, apie lėšų gavėjų, lėšų naudojimo sutartyse, numatytų įsipareigojimų vykdymą. Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje, nėra vieno darbuotojo atsakingo už neformaliojo vaikų švietimo organizavimą, teikimą ir priežiūrą Kelmės rajono savivaldybėje.
  • Neatliekamas neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo įstaigų išorinis veiklos vertinimas, neparengti, arba netinkamai parengti šį procesą reglamentuojantys dokumentai.
  • Kelmės rajono savivaldybėje nepakankamai viešinama informacija apie neformaliojo mokinių švietimo teikėjus, programas ir finansavimą. Nesivadovaujama Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, Neformaliojo vaikų švietimo įgyvendinimo savivaldybėse rekomendacijomis, kuriose rekomenduojama kokia informacija yra aktuali ir turėtų būti skelbiama, bei kokie priimtini informacijos viešinimo būdai.

                      Dėl panaudos pagrindais perduoto turto valdymo ir naudojimo Kelmės rajono savivaldybėje

                      Kelmės rajono savivaldybės administracijos valdomo turto perdavimas panaudos pagrindais kitiems subjektams laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis ne visada organizuojamas ir kontroliuojamas tinkamai, kadangi:

  • priimant savivaldybės tarybos sprendimus turto panaudos klausimais, 2 atvejais nesilaikė reikalavimų nurodytų Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme[1], 14str. 4 d., nes nenurodė turto panaudojimo paskirties, kas privalomai įteisinta įstatyme[2];
  • neužtikrinta, kad panaudos gavėjai laikytųsi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme 14 str. 4 d. nustatyto reikalavimo, pateikti rašytinius įsipareigojimus panaudos sutartyje numatytomis sąlygomis panaudoti savo lėšas perduoto nekilnojamojo daikto einamajam ir statinio kapitaliniam remontui, kito ilgalaikio materialiojo turto remontui atlikti, kas privalomai įteisinta Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme,  ir 2016 metais sudarė 11 sutarčių su panaudos gavėjais, neturėdami šių rašytinių įsipareigojimų;
  • nepakankamai kontroliavo kaip panaudos gavėjai vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar visi draudžia pastatus;
  • peržiūrėjus 2016 metais atliktos panaudos pagrindais perduoto turto inventorizacijos duomenis, nustatyta, kad nekilnojamojo turto inventorizavimo aprašuose nenurodomas pastato unikalus numeris, patalpų indeksai, plotas ir panaudos pabaigos laikas;
  • įvertinus audito metu nustatytus dalykus – dėl turto suteikimo panaudos pagrindais tvarkos aprašo patvirtinimo, dėl savivaldybės tarybos ir administracijos direktoriaus priimtų sprendimų ir įsakymų turto panaudos klausimais atitikimo teisės aktams, dėl panaudos gavėjų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, dėl perduoto turto inventorizacijos, galima teigti, kad savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus specialistai skyrė nepakankamą dėmesį savo funkcijų atlikimui, nepakankamai vykdė turto perduoto pagal panaudos sutartis stebėseną ir kontrolę;
  • nebuvo pakeistas Kelmės rajono savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo, papildant įstatyme nurodytu pakeitimu, kuriuo vadovaujantis „9. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėjas panaudos sutarties galiojimo laikotarpiu ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo kiekvienų kalendorinių metų pabaigos teikia šio turto valdytojui ataskaitą, kurioje nurodoma kaip yra naudojamas panaudos pagrindais perduotas ilgalaikis materialusis turtas, daikto einamąjį ar statinio kapitalinį remontą arba kito ilgalaikio materialiojo turto kokią veiklą vykdo panaudos gavėjas, ar panaudos gavėjas vykdo įsipareigojimus savo lėšomis atlikti nekilnojamojo remontą, ar vykdomos kitos panaudos sutarties sąlygos.“ panaudos gavėjai privalo pateikti turto valdytojui ataskaitą, ir šios ataskaitos už 2016 m. nebuvo teikiamos.

                      Dėl veiklos audito UAB Kelmės vietinis ūkis

  • 2012-09-25 Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-871 patvirtino Atstovavimo Kelmės rajono savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisykles, tačiau jose nėra nurodyti keliamiems kandidatams į valdybos narius kvalifikaciniai reikalavimai.
  • Sudarytos valdybos sudėtyje yra Kelmės rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurių funkcijos yra atlikti Bendrovių priežiūrą ir kontrolę. Todėl, mūsų nuomone, Turto valdymo skyriaus darbuotojų buvimas valdyboje neužtikrina funkcijų atskyrimo, nes minėto skyriaus darbuotojams tenka prižiūrėti patiems save.
  • Visiškai neužtikrinama Bendrovės valdymo organų priežiūra ir stebėsena. Įstatuose nėra perkeltos nuostatos dėl tam tikrų priežiūros funkcijų. Tuomet valdybos sudėtyje nebegalėtų būti Bendrovės vadovas, taip pat būtų atliekamos tam tikros vadovo priežiūros funkcijos.
  • Bendrovės įstatuose nėra nuostatų dėl tam tikrų priežiūros funkcijų: niekas neprižiūri Vadovo veiklos, niekas nesvarsto, ar vadovas tinka eiti pareigas, nes veikla nuostolinga; niekas neanalizuoja vadovo priimtų sprendimų teisėtumo.
  • Audito metu buvo nustatyta, kad Savivaldybė neturi konkrečių kriterijų, kuriais remdamosi periodiškai vertintų visų savivaldybės kontroliuojamų įmonių reikalingumą, ir periodinio vertinimo neatlieka. Savivaldybė neturi patvirtinusi valdysenos politikos, kurioje būtų aiškiai apibrėžtos visų įmonės valdyme dalyvaujančių institutų teisės ir pareigos.
  • Savivaldybėje netaikoma vadovų ir valdybų atsakomybė už prastus įmonių rezultatus net esant tendencingai nuostolingai veiklai.
  • Audito metu nustatyta, kad, nesivadovaudama ABĮ 34 str. nuostatomis, Valdyba nepatvirtino Bendrovės valdymo struktūros, darbuotojų pareigybių, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka. Analizuodami Valdybos posėdžių protokolus nenustatėme, kad Valdyba būtų vertinusi Bendrovės veiklos organizavimą, finansinę būklę, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitų turto pasikeitimo apskaitos duomenis. Valdyba visuotiniam akcininkų susirinkimui neteikė jokių atsiliepimų ir pasiūlymų dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo. Rengiama Bendrovės veiklos strategija yra formali, jos projektas neteikiamas Valdybai.
  • Pagal ABĮ: – bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; už įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Bendrovės valdymo organai – Valdyba ir direktorius neužtikrino jiems pavestų funkcijų vykdymo: nėra numatyti veiklos vertinimo kriterijai, neparengti ir nepatvirtinti veiklos metiniai planai, neužsibrėžiami veiklos tikslai, nenumatyti uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti. Valdyba nenumatė, kokius veiklos rezultatus, komercinius finansinius rodiklius Bendrovė turi pasiekti.
  • Nėra galimybių įvertinti Bendrovės veiklos rezultatyvumą – ar Bendrovės veiklos tikslai įgyvendinami ir pasiekiami numatyti rezultatai, nes nėra numatyti Bendrovės veiklos vertinimo kriterijai, neparengti ir nepatvirtinti Bendrovės veiklos metiniai planai, neužsibrėžiami Bendrovės veiklos tikslai ūkinės komercinės veiklos rezultatyvumui pasiekti, nėra numatytų uždavinių ir priemonių jiems įgyvendinti.
  • Mūsų nuomone, įstatuose įvardinti veiklos nėra tikslai ta tikrąja prasme, tai yra akcinių bendrovių pati esmė. Neapsibrėžus funkcijų ir veiklos sričių, savivaldybei yra itin sudėtinga apsispręsti dėl priemonių, kuriomis tos funkcijos yra vykdomos. Nesant konkrečiam tikslui ir funkcijai, nėra galimybės nustatyti konkrečius ūkinės veiklos uždavinius ir siekti rezultatų.
  • UAB „Kelmės vietinis ūkis“ direktorius netinkamai organizavo apskaitos tvarkymą, nes pajamos ir sąnaudos apskaitomos ne pagal vykdomas veiklas, nevedama atsargų kiekinė apskaita, nevedamos sandėlio knygos, nėra galimybės atsekti, kam panaudotos įsigytos įvairios prekės ir medžiagos, kurių per metus Bendrovė įsigijo virš 160 tūkst. eurų.
  • Pažeidžiant LR akcinių bendrovių įstatymo 39 straipsnių nuostatas, Bendrovėje niekada nebuvo formuojamas privalomas rezervas, tačiau, nesilaikant šio įstatymo nuostatų, formuojami kiti rezervai.
  • Audito metu nustatyta, kad, pažeidžiant auksčiau minėto tarybos sprendimo nuostatas, dalies paslaugų teikimui (Šaukėnų, Kražių ir Užvenčio seniūnijose) buvo pasitelktas subrangovas UAB „Švarinta“, dėl kurio savivaldybė nėra priėmusi jokio sprendimo ir dėl kurio parinkimo nevyko jokios atrankos ar pavedimo procedūros.
  • Audito metu nustatyta, kad UAB Kelmės vietinis ūkis sudarė sutartį su UAB „Specializuotas transportas“ dėl pakuočių atliekų išrūšiavimo ir degios frakcijos sutvarkymo. 2016 metais Bendrovė atliko paslaugų už 17 617 eurų. Pakuočių gamintojai tų paslaugų nekompensavo.
  • Audito metu nustatyta, kad, nesilaikant LR vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos išimtinės tarybos kompetencijos, Kelmės rajono savivaldybės taryboje nebuvo tvirtintas įkainis gyventojams dėl banko paskolos administravimo- 0,08 Eur (be PVM ) už 1 kv. m. suderintas su gyventojais. Mūsų manymu, per 2016 metus neteisėtai kredito administravimo mokesčio buvo priskaičiuota 27895,3  eurų, surinkta – 26684,96 eurų.
  • Audito metu nustatyta, kad UAB „Kelmės vietinis ūkis“ 2015-2016 metais sudarė įvairias rangos sutartis dėl statybos darbų atlikimo su savivaldybės administracija bei įvairiomis savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis. Pasirašytose sutartyse subrangovo pasitelkimo galimybė arba iš viso nenumatyta, arba numatyta subrangovų nepasitelkti, arba buvo prašoma pirkimo metu teikiant paraišką, nurodyti apie planuojamus pasitelkti subrangovus, tačiau KVU jų nenurodydavo.
  • Audito metu nustatyta, kad nesilaikoma LRV nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų:

– 4.5 p., nes ūkiniai ir finansiniai planai nesuderinti su patalpų savininkais;

– 6.1, 8.2 punktų, nes techninės priežiūros darbai atliekami, neturint patalpų savininkų patvirtintų sąmatų ir atliktų darbų aktai nederinami su patalpų savininkais;

                      UAB Kelmės vietinis ūkis Savivaldybės kontrolierei ir namų savininkams teikia ta pačia data ir numeriu ataskaitas  apie daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklą, susijusią su administruojamu namu su skirtingais duomenimis.

  • Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014-11-03 įsakymu Nr. A-1173 sudarė priežiūros ir kontrolės vykdytojų komisiją, tačiau nenustatė tikrinamų valdytojų sąrašo sudarymo kriterijų, nepatvirtino patikrinimų tvarkos ir trukmės. Savivaldybės administracija neatlieka kompleksinio administratoriaus patikrinimo. UAB Kelmės vietinio ūkio administruojamų namų priežiūrą ir kontrolę atliko tik 2015 metais ir tik dviejų daugiabučių namų.
  • Audito metu nustatyta, kad UAB Kelmės vietinis ūkis nesilaiko LRV nutarimo Nr. 390 12 punkto nuostatų, nes nesudaromos atskiros bankų sąskaitos, t.y., visų administruojamų daugiabučių namų kaupiamos lėšos laikomos administratoriaus vienoje banko sąskaitoje. Taip pat nesilaikoma minėto nutarimo 13 p. nuostatų, nes esančios banko sąskaitoje lėšos papildomai nėra apdraustos (lėšų likutis 2016-12-31 – 132,3 tūkst. eurų).
  • Audito metu nustatyta, kad Bendrovėje nesilaikoma LR viešųjų pirkimų įstatymo ir Bendrovės patvirtintų viešųjų pirkimų taisyklių 105 p. nuostatų, nes, neatlikus viešųjų pirkimų procedūrų, buvo nupirkta prekių už 229 283 eurus. Be to, sudaromos ilgalaikės prekių pirkimo pardavimo sutartys (pvz., Nr. El-0222/B-70 -2016-10-17). Įsigytas automobilis Citroen Berlingo iš įmonės, kuri verčiasi kosmetologijos paslaugomis.
  • Mūsų manymu, direktorius dvigubai neteisėtai naudojasi tarnybiniu transportu: tiek jį naudodamas važiavimui iš/į namus Kurtuvėnuose, tiek gaudamas už naudojimąsi tarnybiniu transportu pajamas natūra.
  • Bendrovės vadovo atlyginimas nėra siejamas su Bendrovės veiklos rezultatais, tuo nesudaromos tinkamos prielaidos Bendrovės vadovui siekti efektyvesnės ir rezultatyvesnės Bendrovės veiklos.
  • Bendrovės veikla 2012 m. buvo nuostolinga, 2013-2014 m šiek tiek pelninga, o 2015 ir 2016 metais jau stipriai nuostolinga, 2016 metais nuostolis išaugo 244,5 proc. Bendrovės Grynojo pelningumo rodiklis -11,546 rodo vadovų nesugebėjimą uždirbti pelną iš pagrindinės Bendrovės veiklos. Skolos-nuosavybės (finansinės priklausomybės) koeficientas yra 0,6991 ir tai rodo rizikingą bendrovės finansų politiką.

Buvo pateiktos rekomendacijos, tačiau jos įgyvendintos nepilnai.

                      Dėl Savivaldybės turto ataskaitos

                      Kelmės rajono savivaldybės administracija 2017-06-30 Nr. VI-49 sudarė Kelmės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir savivaldybei patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitą, kuri, mūsų nuomone,  iš esmės liko Turto statistinė ataskaita, o ne turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaita, kurioje turėtų būti pateikiama informacija apie visų rūšių turtą, išskiriant atskirai nekilnojamąjį turtą.  Tai yra turto efektyvumo ataskaita, kurioje turėtų būti efektyvumo rodikliai, t.y., kiek privalomai registruoto, kiek dar neregistruoto viešuosiuose registruose,  ką turim, kiek išleidom priežiūrai, kiek investavom į turtą, kokį rezultatą turim, kiek išnuomoto, kiek pagal panaudą-gal galėjom išnuomoti ir gauti nuomos mokestį ir t.t. Buvo pateikta rekomendacija dėl tvarkos aprašo papildymo, rekomendacija įgyvendinta.

                      Dėl Aukščiausiosios audito institucijos nustatytų dalykų

                      Valstybės kontrolė atliko valstybinį veiklos auditą „Šilumos ūkio nuoma savivaldybėse“ (2017 m. kovo 10 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P-30-2-5), kurio metu dėl sudarytų sutarčių su Litesko buvo pateikti pastebėjimai  mūsų rajono savivaldybei. Valstybės kontrolės nuomone, siekdamos užtikrinti, kad šilumos ūkio turtas visais atvejais būtų perimtas teisinga verte ir laikantis įstatymo, Kelmės rajono savivaldybė turi inicijuoti sudarytų sutarčių su Litesko pakeitimus: numatyti, kad pasibaigus turto valdymo perdavimo laikotarpiui, perimamo turto vertė būtų ne mažesnė nei sudarant sutartį, ir įtvirtinti aiškias turto įvertinimo taisykles ir atitinkamas sąlygas tuo atveju, jei šio reikalavimo nėra laikomasi.

Valstybės kontrolės pateikta rekomendacija nėra įgyvendinta.

IŠVADOS SAVIVALDYBĖS TARYBAI

                      Tarnyba 2017 metais parengė ir pateikė Savivaldybės tarybai vieną išvadą dėl paskolos ir dvi išvadas dėl garantijų suteikimo. Jos buvo pateiktos surinkus įrodymus, pagrindžiančius Savivaldybės skolinius įsipareigojimus ir suteikiantys pagrindą pateikti Savivaldybės tarybai išvadą dėl galimybės imti paskolas iš kredito įstaigų bei suteikti garantijas savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms imti. Išvadose Savivaldybės tarybai pabrėžta Savivaldybės administracijos atsakomybė už Savivaldybės vardu prisiimtų paskolų naudojimą pagal Savivaldybės tarybos nurodytą paskirtį teisės aktų nustatyta tvarka.

  • 2017 m. kovo 16 d. pateikta išvada Nr. KA-1, kad Savivaldybės taryba gali priimti sprendimus imti ilgalaikę paskolą 802 400 eurų ilgalaikę paskolą investiciniams projektams

                      Atsižvelgiant į tai, kad negalėjome patvirtinti prašomos sumos Kelmės kultūros centro rekonstravimo bei modernizavimo projektams finansinio pagrįstumo, teikėme sąlygą, paskolą imti tik įgyvendinus rekomendaciją, įpareigojančią Savivaldybės administracijos direktorių imtis priemonių užtikrinti prašomos paskolos sumų finansinį pagrįstumą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Kelmės rajono savivaldybės taryba nebuvo priėmusi sprendimo dėl Valstybės investicijų projekto “Kelmės kultūros centro rekonstravimas” etapavimo, paskolą naudoti tik Kelmės rajono savivaldybės tarybai patikslinus ir sukonkretinus sprendimą dėl Valstybės investicijų lėšomis finansuojamo projekto “Kelmės kultūros centro rekonstravimas”.

  • 2017 m. gegužės 11 d. pateikta išvada Nr. KA- 5 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės galimybės suteikti 633 800 eurų garantiją UAB Kelmės vanduo investiciniam projektui  „Kelmės r. gyvenviečių vandentvarkos ir aplinkosaugos infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“ įgyvendinti. 
  • 2017 m. spalio 12 d. Nr. pateikta išvada Nr. KA-14 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės galimybės suteikti 300 000 eurų garantiją UAB Kelmės autobusų parko investiciniam projektui  „naujų autobusų įsigijimas ir plovyklos įrengimas“ įgyvendinti. 

                      Buvo atkreiptas dėmesys, kad LR vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnis nurodo, kad Savivaldybės valdomi juridiniai asmenys nevykdo ūkinės veiklos, bei tai, kad Savivaldybės valdomi juridiniai asmenys savo iniciatyva pradėti vykdyti naujos ūkinės veiklos negali. Jie gali pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą tik tuo atveju, kai šią veiklą vykdyti jiems šio ir tokių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka patiki savivaldybė ir tik gavę Konkurencijos tarybos sutikimą pagal šio straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilių plovimo paslaugos laikytinos ūkine veikla, garantiją automobilių plovyklai suteikti ir paskolą imti tik nustatyta tvarka pavedus savivaldybei, ir tik gavus LR konkurencijos tarybos sutikimą pagal Vietos savivaldos įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalį. Tačiau Konkurencijos taryba 2018 m. vasario 22 d. sprendimu nesuteikė Kelmės rajono savivaldybei leidimo vykdyti automobilių plovyklos veiklos.

REKOMENDACIJŲ ĮGYVENDINIMAS

                      Iš viso dėl įstaigų finansinių ataskaitų duomenų tikslinimo ir Savivaldybės lėšų ir turto naudojimo teisėtumo pateiktos audituotų subjektų audito ataskaitose biudžetinėms įstaigoms pateiktos 62 rekomendacijos. Iš 62-ių iki 2018-03-01 įsipareigotų įgyvendinti rekomendacijų, įgyvendintos 54, arba 87,1 proc. dviejų rekomendacijų įgyvendinimo terminai dar nepasibaigę.

                      Įgyvendintos šios reikšmingos rekomendacijos:

                      Siekiant, kad Kelmės rajono savivaldybės NVŠ teikėjai ir jų programos atitiktų nurodytus reikalavimus Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. A-929 patvirtintas Neformaliojo vaikų švietimo, vertinimo komisijos darbo reglamentas; Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. A-930 patvirtinto Neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimo kokybės stebėsenos tvarkos aprašą; Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-140 patvirtintas Kelmės rajono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo mokyklų veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašas; imtasi priemonių dėl panaudos pagrindais perduoto turto valdymas ir naudojimas; visose švietimo įstaigose buvo peržiūrėtas pareigybių poreikis, įvertintos laisvos pareigybės, vykdomos funkcijos ir iki 2017 m. spalio 26 d. rajono tarybos posėdžiuose  buvo priimti sprendimai iš naujo nustatant didžiausią leistina pareigybių (etatų) skaičių rajono švietimo įstaigose. Nenaudojami (laisvi) etatai ir ekonomiškai neefektyviai naudojami etatai buvo panaikinti arba sumažinti. Vykdant kontrolės ir audito tarnybos rekomendacijas Kelmės rajono ugdymo įstaigose buvo sumažinta 16,79 etato.

                      Savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T-385 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigų aptarnaujamų pacientų srautų organizavimo tvarkos ir teritorijos patvirtinimo“ patvirtino Kelmės rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigų aptarnaujamų pacientų srautų organizavimo tvarką ir teritoriją; Savivaldybės taryba 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T-284 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizacijos plano ir įgyvendinimo programos patvirtinimo“ patvirtino Kelmės rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizacijos planą ir įgyvendinimo programą; Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2017 m. gruodžio 20 d. Nr. A-1510 „Dėl atstovavimo Kelmės rajono savivaldybei viešosiose įstaigose taisyklių patvirtinimo“ patikslintos savivaldybės atstovavimo viešosiose įstaigose taisyklės; Savivaldybės taryba 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-414 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų mokamų paslaugų, kurių kainų apskaičiavimo nereglamentuoja kiti teisės aktai, kainų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, patvirtinimo mokamų kainų apskaičiavimo metodiką; Pacientų teisių įgyvendinimui Direktoriaus 2017 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A-733 patvirtintas Kelmės rajono savivaldybės pacientų teisių įgyvendinimo priežiūros ir skundų nagrinėjimo tvarkos aprašas; Direktoriaus 2017 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A-734 patvirtintas Kelmės rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus medicininio audito tvarkos aprašas; užtikrinant sveikatos programų bei kitų sveikatos priežiūros funkcijų vykdymą parengta ir Direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A-786 patvirtinta Kelmės rajono savivaldybės tuberkuliozės prevencijos ir kontrolės 2017-2020 metų programa. Taip pat savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-245 įsteigtas savivaldybės DOTS (tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso paslaugų) kabinetas bei įtvirtintas laikinųjų DOTS paslaugų teikimas; patvirtinta VŠĮ Kelmės ligoninės strategija; nustatyta tarnybinio transporto naudojimo tvarka savivaldybės uždarosios akcinės bendrovėse; patvirtintas tvarkos aprašas ir nusistatyta informacijos susirinkimo forma pavaldžioms įstaigoms dėl informacijos apie gautas ir panaudotas ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas pateikimo Iždui; patikslintas Kelmės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir savivaldybės patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos rengimo tvarkos aprašas bei įgyvendintos kitos rekomendacijos, susijusios su įstaigos vidaus kontrole darbo užmokesčio skaičiavimo, viešųjų pirkimų, turto naudojimo ir eilė kitų rekomendacijų, tikslu gerinti vidaus kontrolę audituojamuose subjektuose.

                      Neįgyvendintos šios administracijai ir įstaigoms pateiktos rekomendacijos:

  • Patvirtinti viešųjų įstaigų veiklos strategijas;
  • Patikslinti UAB Kelmės vietinis ūkis įstatus, konkrečiai apibrėžiant veiklos bendrinius tikslus įmonei, kurie atspindėtų ilgalaikius savivaldybės lūkesčius, pagrindinės ir kitos veiklos objektus. Įtvirtinti nuostatas dėl Bendrovės ir vadovo veiklos priežiūros funkcijų, dėl stebėtojų tarybos sudarymo. Įtvirtinti nuostatas dėl bendrovės valdymo ir priežiūros organų bei savivaldybes administracijos direktoriaus atsiskaitomumo savivaldybės tarybai (planuoja teikti balandžio mėnesio tarybai).
  • Atsižvelgiant į savivaldybės tarybos patvirtintus bendrinius tikslus bendrovei, parengti ir patvirtinti Bendrovės veiklos metinius planus, numatant metinius veiklos tikslus, uždavinius ir priemones ūkinės komercinės veiklos rezultatyvumui pasiekti, numatyti Bendrovės veiklos vertinimo kriterijus.
  • Kreiptis į tarybą dėl įkainio, administruojant daugiabučių namų paskolas, patvirtinimo. (Terminas pratęstas Kontrolės komitete).
  • Siekiant užtikrinti sunaudojamų prekių ir medžiagų sunaudojimo atsekamumą, prekes ir medžiagas nurašyti pagal sąskaitas –faktūras; (Terminas pratęstas Kontrolės komitete).
  • Spręstas, bet neišspręstas klausimas dėl neteisėtai ir neteisingai priskaičiuoto darbo užmokesčio ir sodros įmokų grąžinimo VŠĮ Kelmės ligoninėje. (Terminas pratęstas Kontrolės komitete).

                      Be to, dar 2 reikšmingos rekomendacijos iš ankstesnių metų yra neįgyvendintos, t.y.:

  • Imtis priemonių ir į apskaitą įtraukti visus savivaldybei nuosavybės teise priklausančius vietinės reikšmės kelius. Rekomenduotina duomenis Ilgalaikio turto apskaitos kortelėse susieti su techninės inventorizacijos metu priskirtais kelių ir gatvių numeriais, ilgalaikio turto apskaitos kortelėse įrašyti pagrindinius duomenis apie kelio dangą, ilgį, plotį, kategoriją.

                      Atkreipiame dėmesį, kad lieka neįgyvendinta Valstybės kontrolės rekomendacija dėl sutarčių su „Litesko“ sąlygų keitimo. Kad šilumos ūkio turtas visais atvejais būtų perimtas teisinga verte ir laikantis įstatymo, Kelmės rajono savivaldybė turi inicijuoti sudarytų sutarčių su Litesko pakeitimus: numatyti, kad pasibaigus turto valdymo perdavimo laikotarpiui, perimamo turto vertė būtų ne mažesnė nei sudarant sutartį, ir įtvirtinti aiškias turto įvertinimo taisykles ir atitinkamas sąlygas tuo atveju, jei šio reikalavimo nėra laikomasi.

                      Nesuėję įgyvendinimo terminai (nustatyti auditų įstaigose metu):

  • Patvirtinti taryboje Bendrovės teikiamų paslaugų įkainių ir tarifų nustatymo metodiką, kartu nustatant, koks savivaldybės subjektas turi kontroliuoti savivaldybės įmonių teikiamų atlygintinų paslaugų įkainių ir kainų taikymą.
  • Imtis priemonių inventorizuoti savivaldybės teritorijoje esančius želdinius ir želdynus, kaip to reikalauja Želdinių ir želdynų apskaitos taisyklės. Rekomendacijos terminas pratęstas iki 2018-10-01.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

                      Teikdama 2017 metų veiklos ataskaitą, noriu padėkoti Įstaigos darbuotojoms, Savivaldybės merui, kontrolės komiteto nariams už bendradarbiavimą ir supratimą, mums atliekant įstatyme nustatytas funkcijas.

Savivaldybės kontrolierė                                                                                                                                                                         Daiva Bružienė

 

Su visa Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2017 metų veiklos ataskaita galite susipažinti rajono savivaldybės tinklalapyje (http://www.kelme.lt/Savivalda/Struktura-ir-kontaktai/Kontroles-ir-audito-tarnyba)

[1]Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas 1998-05-12 Nr. VIII-729, 14 str. 4 d.  (su vėlesniais pakeitimais).

[2]Ten pat.,14 straipsnio 4 dalis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
UAB ROSEBA