Nuasmenintas pasaulis
Alvydas GEŠTAUTAS
Kai birželio mėnesį gydžiausi Palangoje, pirmąją savaitę į vieną ar kitą procedūrų kabinetą mane paprastai pakviesdavo: „Geštautai, užeik“. Nuo antrosios savaitės mane ir kitus pacientus pradėjo kviesti ne vardais ar pavardėmis, o tiesiog „Jūs“. Pasirodo, reabilitacijos centre įvyko visuotinis darbuotojų susirinkimas, kuriame buvo pristatyta pagal ES direktyvą priimta nauja Asmens duomenų įstatymo redakcija ir jos taikymo tvarka. Šioje įstaigoje darbuotojams buvo nurodyta, kad į pacientus, poilsiautojus negalima kreiptis vardu ar pavarde, nes tokiu atveju bus atskleisti asmens duomenys šalia stovintiems, sėdintiems ar gulintiems. Viena mūsų rajono sveikatos įstaigos vadovė sakė, jog jos kolektyve dabar į pacientus kreipiamasi tik vardais. Tačiau šios įstaigos direktorė nežinojo, kaip nuo pašalinių akių apsaugoti pacientų korteles:
– Mačiau per televiziją, kad vienoje gydymo įstaigoje pacientų vardus, pavardes pakeitė numeriai – lyg ir savotiški kodai, naudojami tik toje gydymo įstaigoje. Bet ar žmonės, ypač garbaus amžiaus, juos atsimins? O jei pereis visi prie tokių kodų, tai senjorui jų reikės atsiminti ne vieną. Juk žmogaus kortelė gali būti pas šeimos gydytoją, Kelmės ligoninės Konsultacijų poliklinikoje, Psichikos sveikatos centre, Šiaulių respublikinėje ligoninėje, didžiosiose klinikose ir t.t.,– dėstė medikė.
Ką gi, tokiu atveju žmogui telieka pasidaryti sveikatos įstaigų, kuriose jis lankosi, kodų sąrašą.
Mes, žurnalistai, jau seniai atsiduriame dviprasmiškoje situacijoje, kai rašome apie savivaldybės veiklą. Jau kelerius metus egzistuoja tvarka, kai žmonėms suteikiamos mokesčių lengvatos už kultūros, sporto rėmimą, dėl sveikatos problemų, sunkios materialinės padėties. Rajono tarybos sprendimo projekte vietoje vardo, pavardės, gyvenamosios vietos įrašyta: „Duomenys neskelbiami“. Tačiau posėdžio pirmininkas juos politikams paskelbia, nes priešingu atveju būtų katės pirkimas maiše. Tai kokia čia asmens duomenų apsauga? Be to, rajono tarybos posėdyje gali dalyvauti kiekvienas savivaldybės gyventojas, renginys transliuojamas internetu, o žmogaus duomenys paviešinami ir rajone, ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Iš vienos pusės žurnalistai neatsako už oficialiuose renginiuose paskelbtus duomenis, kita vertus, tai daryti draudžia Asmens duomenų apsaugos įstatymas.
– Ir mes susiduriame su vienais kitiems prieštaraujančiais teisės dokumentais. Pavyzdžiui, pagal vieną teisės dokumentą konkursų nugalėtojus vienoms ar kitoms pareigoms užimti turime paskelbti, o pagal Asmens duomenų apsaugos įstatymą to daryti negalime. Kol kas laimėtojus skelbiame,– sakė Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Arūnas Kasparavičius.
Tačiau valdininkų, gavusių nuobaudas, nei pareigų, nei vardų, nei pavardžių viešinti net nevalia. Vadinasi, iš mokesčių mokėtojų išlaikomi klerkai-„lepeizeriai“ tautai bus in cognito. Dar didesnis absurdas bus, kai rajono taryba iš pareigų atleis gimnazijos direktorių. Ką tokį, sprendime nebus įvardijama. Negi Kelmėje, Šaukėnuose ar Pakražantyje daugelis žmonių nežino, kas vadovauja nedidelio miesto ar bažnytkaimio gimnazijai? Be to, toks direktorius kviečiamas į posėdį, jis pagerbiamas. Žiūrintieji internetu posėdžių transliaciją, visa tai mato. Ar neprieisime prie dar didesnių absurdų? Pavyzdžiui, viešai nebus galima pagerbti savivaldybės Garbės piliečio, abituriento, baigusio gimnaziją su pagyrimu. Kaip pagerbsime sporto varžybų nugalėtojus, įvairių konkursų laureatus ar per Tarptautinę teatro dieną Auksinio kryžiaus nominantus? Jei taip toliau stropiai vykdysime ES direktyvą, tai neaišku, kokias absurdo viršūnes pasieksime.
Tiek viešame, tiek privačiame sektoriuose atsiras naujos popierių krūvos. Tuose popieriuose bus surašytos tvarkos tvarkelės. Jų reikės įvairiausiems atvejams. Vienos biudžetinės įstaigos vadovė, jau parengusi su asmens duomenų apsauga susijusias tvarkas dalijosi savo patirtimi. Reikėjo parašyti taisykles, kaip bus elgiamasi su įstaigos darbuotojų duomenimis. Darbuotojai pasirašė, jog su tuo sutinka. Sakykite, jei įstaigos buhalterė nežinos kolegos banko asmens sąskaitos, kaip tuomet jam algą perves? Ši įstaiga nustatė tvarką, kaip naudos klientų duomenis, nes joje vyksta mokymai, išduodami pažymėjimai apie dalyvavimą juose, žmonės dalyvauja įvairiuose projektuose.
– Dabar patys žmonės, dalyvaujantys mokymuose, projektuose, savo ranka užrašo reikalingus duomenis,– sakė įstaigos direktorė ir pridūrė,– Dar reikia kiekvienoje įstaigoje, įmonėje paskirti ir žmogų, atsakingą už asmens duomenų apsaugą. Jis turi ypač gerai išmanyti Darbo teisę. Geriausia būtų, kad savivaldybėje dirbtų juristas, žinantis šios teisės subtilybes, ir reguliariai pasidomėtų asmens duomenų apsauga jai pavaldžiose įstaigose, įmonėse, teiktų konsultacijas.
Kyla klausimas, ar Seimo dauguma, prisidengdama europiniu dokumentu, tokiu būdu pirmiausia nekeršija už jos prikrėstų šunybių paviešinimą žiniasklaidai? Gal „valstiečiai“ nebesitiki ilgai mėgautis valdžia ir bijo, kad jų „žygdarbiai“ neiškiltų į viešumą? Todėl jie užsigeidė Dievo vaidmens – sukurti dar vieną pasaulį. Šį kartą – nuasmenintą.