BIČIULIS

„Kur Ilgos ir Šonos upeliai/ Per pievas bėga prie Ventos,/ Čia – senas Šaukėnų miestelis –/ Gražus kampelis Lietuvos.“,– eiliuoja Stanislovas Jokūbauskas.

                      Šaukėnai pirmą kartą minimi 1479 m., kai Mykolas ir Margarita Šemetos surašė Šaukėnų altarijos steigimo (fundacijos) aktą.1499 m. Šaukėnai gavo prekybinę bei dviejų karčemų privilegiją. 1999 m. gegužės 7 d. Lietuvos Prezidentas patvirtino Šaukėnų herbą. Nuo 1999-ųjų kas penkeri metai miestelis švenčia įkūrimo sukaktį. 2019 m. bus minima 520 metų sukaktis.

                      Centrinėje seniūnijos gyvenvietėje po vienu stogu įsikūrusi Šaukėnų seniūnijos administracija, kultūros ir amatų centras, muziejus, paštas, biblioteka, miestelio bendruomenė. Rajono vadovų rūpesčiu 2007 m. pastatas renovuotas. Netoliese Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazija ir Šaukėnų ambulatorija. Gyventojai Šaukėnų miestelyje naudojasi vaistinės, girininkijos, agroserviso, veterinarijos gydytojo paslaugomis, trečiadieniais veikia turgus. Yra Šaukėnų ugniagesių komanda. Dabar miestelyje gyvena apie 600 gyventojų.

                      Mėgstama vietos gyventojų ir svečių vieta – Ilgos upelio užtvanka, šaukėniškių vadinama „Jūra“– paplūdimys su 4 hektarų ploto parku. Užtvanka buvo iškasta Meškopelkės vietoje. Tarpukario spaudoje rašoma, kad čia buvo nušauta paskutinė meška Žemaitijoje. 2014 m. infrastruktūra pritaikyta suaugusių ir vaikų poilsiui ir sportui. Čia atidarytas sporto aikštynas, pakyla, kurioje vyksta koncertai, įrengta laužavietė, suoliukai. Gražiame gamtos fone smagu rengti tradicines vasaros šventes su sporto varžybomis ir kultūrine programa. Čia vyksta tradiciniai veteranų krepšinio turnyrai, į kuriuos atvyksta ir kitų rajonų komandos. Varžybas remia verslininkai Kastytis Juškys ir Žydrūnas Šarlauskas. Šaukėnų tvenkinio malonumais, ypatingai šią gražią vasarą, mėgavosi šeimos su vaikais. Šalia tvenkinio, gyventojų sveikatingumui didinti, pastatyti treniruokliai. Šaukėniškiai gali aktyviai, sveikai leisti laisvalaikį.

                      Neabejingas sportui ir Šaukėnų kraštą garsina Egidijus Valčiukas, Europos ir pasaulio jėgos trikovės jaunių ir jaunimo čempionas. Organizuojant pavasario sporto žaidynes seniūnijoje bei suburiant įvairias komandas, renkant istorinę medžiagą apie sportininkus, daug prisideda buvęs fizinio lavinimo mokytojas Romualdas Bacevičius.

                      Turistams ir vietos gyventojams labai patinka Juodlės ežeras, aplink kurį eina 4,5 km ilgio pažintinis ekologinis takas su 12 pažymėtų stotelių. Keliaujant iš vienos į kitą, susipažįstama su kraštovaizdžiu, kertinėmis miško buveinėmis, pelkėmis, retų rūšių augalais, paukščiais. Pagal paukščių įvairovę Juodlės ežeras yra pats turtingiausias Kurtuvėnų regioninio parko ežeras. Perėjimo ir veisimosi metu čia galima stebėti apie 30 paukščių rūšių. Prie tako įrengti informaciniai stendai, apžvalgos bokšteliai. 2015 m. ežero pakrantėje įkurtas Tradicinių amatų centras. Garsūs ir Svilės šaltiniai – jie vieni įspūdingiausių Lietuvoje. Jie yra didžiausi pagal užimamą plotą ir treti pagal ištrykštančio požeminio vandens kiekį, juos lanko daug žmonių.

                      Miestelis gyveno ir gyvena turtingą kultūrinį gyvenimą. Tarpukariu šaukėniškiai statė sudėtingus dramos kūrinius, vaidino komedijose. „Žemaičių prieteliuje“ 1938 m. Nr. 18 buvo rašoma, kad „1937 m. per Velykų šventę amerikietis Kazys Motuzas kūrė dokumentinį filmą apie Šaukėnus. Filmuoti šventės vaizdai einant apie bažnyčią ir mušant bažnyčios varinį  būgną, margučių ridenimas, senelių  prieglauda ir kitų vietų įdomybės“.

                      Organizuojami tradiciniai renginiai: tarptautinis mokinių sakralinės muzikos festivalis „Skriski, giesmele“, nekomercinio mėgėjiško kino filmų festivalis „Kinas Šaukėnuose“, taip pat įvairios šventės, parodos, edukaciniai renginiai, dailininkų plenerai, vykdoma mėgėjų meno veikla, rengiamos ekspedicijos, puoselėjami tradiciniai amatai. Laikšių kaimo bendruomenė organizuoja išskirtinę „Žvejo šventę“ liepos mėnesio pradžioje.

                      Jau penkerius metus Velykų laikotarpiu miestelis puošiasi spalvingais mediniais kiaušiniais. Pirmais metais puikavosi trys dideli margučiai prie seniūnijos administracinio pastato, o 2018 metais, minint atkurtos Lietuvos šimtmetį, Šaukėnų miestelis pasipuošė 100 tautiniais raštais margintų medinių kiaušinių.

                      Šaukėniškiai pagrįstai didžiuojasi Kelmės krašto muziejaus Šaukėnų kraštotyros muziejumi, kurį įrengiant savo iniciatyva parėmė Liudo ir Jadvygos Dajorų šeima. Muziejaus vadovė ir įkūrėja – Elena Burdulienė. Čia sukaupta gausi kraštotyrinė medžiaga. Veikia ekspozicija, supažindinanti su miestelio istorija ir čia gyvenusiais žymiais žmonėmis, Valerijos Zalensienės dailės darbai, įdomūs liaudies buities eksponatai, tautodailė. Parengta ūkininko trobos ekspozicija. 2003 m. muziejininkė pradėjo nykstančių Šaukėnų seniūnijos kaimų įamžinimo ciklą vaizdo juostose.

                      2010 m. akredituota kultūros įstaiga kartu su partneriais rengia nekomercinio mėgėjiško kino filmų festivalius, tapusius vienu prestižinių seniūnijos renginių, garsinančių Šaukėnų miestelį net už šalies ribų.

                      Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2015 m. biudžetinė kultūros įstaiga tapo Šaukėnų kultūros ir amatų centru. Jame veikia keletas meno mėgėjų kolektyvų: etnografinis ansamblis „Šona“, kaimo kapela „Meldai“, vokalinis ansamblis „Anima“, vokalinė grupė „Lefado“, šiuolaikinių šokių grupės „Iliuzija“ suaugusiųjų kolektyvas, Jaunimo šokių būrelis „Ne tos“, jaunimo kapela „Balundele“.

                      Šaukėnų seniūnijoje plėtojamas verslas. Seniūnija gali pasidžiaugti jos teritorijoje veikiančiomis L. Dajoro, D. Šukienės, V. Grėbliauskienės, K. Jaručio, A. Mockaus, P. Užkuro įmonėmis, kooperatyvu „Šaukėnų agroservisas“, kuriame auginami arkliai, UAB „Šilo Pavėžupis“ (žuvininkystės ūkis), IĮ „Linolis“ (mėsos perdirbimo įmonė), A. Birvydo dekoratyvinių augalų ūkiu, Kalniškių kaime įsikūrusia kavine „Šaulys“. Jau 24 metus Liudo Dajoro įmonėje kepama gardi duona, kuri garsina Šaukėnų kraštą. Įmonėje dirba daugiau nei penkiasdešimt darbuotojų. Daug metų seniūnijoje vykstančius renginius įmonė remia gardžiais kepiniais. 2018 m. rugpjūčio 10 d. įmonės įkūrėjui sukako 90 metų. Ir šiandien Liudas Dajoras rūpestingai lankosi kepykloje, dar kartais pagriežia smuikeliu, o jo svajonė – dirbti.

                      Seniūnija gali pasigirti turinti nemažai stambių ūkininkų. 2018 m. Edita ir Darius Ričkai tapo konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojais. Ūkyje laikoma 160 galvijų, iš kurių 100 yra melžiamos karvės. Šiuolaikiškai rekonstruotas pastatas galvijams laikyti, jame įrengiama automatizuota karvių melžimo aparatūra.

                      Šaukėnų seniūnijoje septyniuose pastatuose yra 24 socialiniai būstai. Dubėnų ir Lykšilio kaimuose – du daugiabučiai po 8 butus, kuriuose gyveno daug vaikų, todėl buvo nuspręsta gerinti sąlygas ir gyvenimo kokybę socialinio būsto gyventojams. 2015 m. savivaldybės biudžeto lėšomis aštuoniuose Lykšilio kaimo butuose įrengtas vandentiekis ir kanalizacija. 2017 m. Dubėnų kaime aštuonių butų name savivaldybės biudžeto lėšomis įrengtas vandens gręžinys ir kanalizacija, aštuoniuose butuose pastatytos kriauklės, unitazai, vonios, vandens šildytuvai. 2018 m. jau įvykdytas viešasis pirkimas ir Dubėnų aštuonių butų socialiniame būste bus pakeisti langai ir pastatyti dūmtraukiai.

                      Galime pasidžiaugti, kad yra šeimų, kurios grįžo iš užsienio, įsigijo sodybas, jas prikėlė naujam gyvenimui. Seniūnijos žmonės – čia gyvenantys, dirbantys, besimokantys, plėtojantys verslą, aktyviai puoselėjantys kultūrą – visi savo ateitį sieja su Šaukėnų kraštu.

Kelmės rajono savivaldybės administracija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
Sekantis įrašas
»
UAB ROSEBA