Dirbti ar nedirbti?
Alvydas GEŠTAUTAS
Šį hamletišką klausimą dabar sprendžia Vyriausybė, didieji prekybos tinklai, prekybininkų interesus ginančios profsąjungos. Ši dilema iškilo, kai premjeras Saulius Skvernelis prabilo apie būdus, kuriais norima sustabdyti būtiniausių prekių brangimo pasiutpolkę. Vyriausybės galva ir jo pavaldiniai pasiūlė būdų infliacijai pristabdyti. Vienas jų – riboti didžiųjų prekybos tinklų darbo laiką. Karbauskinė Vyriausybė pasiūlė, kad Maximos, Norfos, Iki, Rimi, Lidl ir kitų prekybos tinklų parduotuvės nedirbtų per valstybines ir religines šventes bei kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį. Tačiau ekspertų ir netgi Finansų ministerijos skaičiavimais didieji prekybos centrai per metus negautų apie 300 mln. eurų pajamų, o valstybės biudžetas prarastų apie 70 mln. eurų įplaukų. Darbdavių teigimu, didžiosios parduotuvės dėl sutrumpėjusio darbo laiko turėtų atleisti apie keturis tūkstančius darbuotojų. Prekybininkų profsąjungos siūlo dar daugiau laisvadienių. Jei būtų išpildyti jų siūlymai, tuomet mažėtų pardavėjų ir kitų prekybos centruose dirbančių darbuotojų algos, dar daugiau dirbančiųjų keliautų į Įdarbinimo tarnybą (buvusi Darbo birža – aut. pastaba), mažėtų pajamos ir įplaukos į biudžetą. Prekybos tinklų savininkai sutinka nedirbti pirmąją Kalėdų ir Velykų dieną bei per Naujuosius metus. Keistai skamba Vyriausybės galvočių teigimas, kad, apribojus prekybos centrų darbo laiką, sumažėtų kainos ir atsigautų smulkieji prekeiviai. Neaišku, iš kur atkeliauja į valdžiažmogių galvas tokios mintys. Juk dabar matome, kad nedidelėse parduotuvėlėse tų pačių prekių kainos didesnės, nei didžiuosiuose prekybos centruose. Tarkim, prekybos tinklų parduotuvėse tos pačios rūšies mineralinis vanduo kainuoja 75 ct, o mažose parduotuvėlėse – 90 ct ar net daugiau kaip euras. Kita vertus, prekybos centrų darbo laiko ribojimas smogtų ir smulkiems prekeiviams. Juk daugelyje prekybos centrų prekiauja ir gėlių, kvepalų, avalynės, arbatos, kavos pardavėjai, juose veikia ir smulkios paslaugų įmonėlės. Jų savininkai, jei būtų uždaryti prekybos centrai, irgi nedirbtų. Be to, prekybos centruose yra ir bankomatai. Tad žmonės per šventes ir sekmadieniais negalėtų išsigryninti pinigų. Dar keisčiau skamba S. Skvernelio siūlymas kviesti Lietuvon kitus tarptautinius prekybos tinklus. Bet ar norinčiųjų atsiras, jei pats kvietėjas pasiruošęs reguliuoti jų darbo laiką, o ištikimas ginklanešys „daktarų ministras“ Aurelijus Veryga ir kiti jo bendraminčiai kalba apie valstybinį alkoholinių gėrimų pardavimo monopolį?
Vyriausybė nesutinka su ekonomikos ekspertų ir kai kurių prekybos organizatorių siūlymu būtiniausioms prekėms PVM sumažinti nuo 21 iki 6 proc. Girdi, kainos nuo to nesumažės. Bet kažkodėl valdžia mano, kad malkoms sumažinus PVM nuo 21 iki 9 proc., šios atpigtų. Ar tai ne dvigubų standartų taikymas? O gal tai pakiša „geriems dėdėms“, atstovaujantiems nacionalinį ar užsienio kapitalą? Sakoma, varnas varnui akies nekerta. Gal čia irgi tas pats – koncernas koncernui akies nekerta?
Kooperatyvo „Kelmės prekyba“ pirmininkas Rimantas Giržadas sako:
– Smulkiems prekybininkams pavieniui konkuruoti labai sunku. Matau tik vieną kelią – jungtis į vieną ar kitą prekybos tinklą. Anksčiau mes priklausėme „Koops“ tinklui, tačiau jų sąlygos mūsų nebetenkino. Dabar esame „Aibės“ prekybos tinkle. Jam priklauso ir ne viena kaimo ar net degalinės parduotuvėlė. Tinklai pirmiausia susiję su logistika. Jie perka prekes tiesiai iš gamintojų be jokių tarpininkų ir tuo pačiu krautuvėse parduodamos prekės būna pigesnės nei tose parduotuvėse, kurių savininkai nepriklauso jokiam prekybos tinklui.
Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas pastebi vieną svarbų dalyką – kainos, pavyzdžiui, parduotuvėse, kurias reguliuoja rinka ir konkurencija, pastaruoju metu kilo mažiau nei valdžios reguliuojamose srityse. Ypač padidėjo kuro, vandens, dujų, statybos leidimų ir kitos valdiškų kontorų reguliuojamos paslaugų kainos. Taigi, valdžia pirmiausia pati turi padaryti tvarką savo valdose, o ne kištis į privatininkų reikalus.
Sunku paaiškinti, kodėl kilo toks ažiotažas dėl prekybos centrų, kurie yra privatūs, darbo laiko reguliavimo. Juk prekybos centruose dirbama pagal slenkantį grafiką, už darbą per šventes žmonės gauna didesnį atlyginimą. Ir Kelmėje kalbintas ne vienas pardavėjas sakė, kad jiems svarbiau didesnis atlyginimas, o ne laisvas šventadienis. Be to, ne tik prekybininkai dirba per šventes, savaitgaliais. Pamąstykime, kas būtų, jei šventinėmis dienomis nedirbtų medikai, policininkai, ugniagesiai, autobusų vairuotojai ir kitų profesijų atstovai. Ar įsivaizduojate, jei per šventes būtų uždarytos kavinės, restoranai, jei ilsėtųsi kultūros renginių organizatoriai, radijo, televizijos, spaudos, interneto portalų žurnalistai. Pavyzdžiui, kultūros darbuotojai, komandų treneriai prieš įvairias šventes ar varžybas dirba solidžius viršvalandžius. Ir už ačiū. Be to, daugelis kultūros darbuotojų dirba šventadieniais, nes vyksta renginiai ir dar kiekvieną darbo dieną turi praleisti darbovietėje nustatytas darbo valandas. Gal tokiems žmonėms reikėtų taikyti lankstesnį darbo grafiką? Pirmiausia dirbantiems su meno mėgėjų kolektyvais, nes jų nariai šokti ir dainuoti gali tik pasibaigus darbo dienai. Kita vertus, juk žmonės, prieš rinkdamiesi vieną ar kitą veiklos sritį, žino, koks bus jų darbo režimas. Sovietmečiu buvo populiarus posakis: „Jei nori atostogauti vasarą, būk mokytoju, jei nori poilsiauti žiemą – tapk agronomu“. Panašiai yra ir mūsų aptariamu atveju. Tarkim, jei nori laisvų savaitgalių ir šventadienių, pavyzdžiui, įsitrink į valstybės tarnybą. Joje darbo režimas aiškus – aštuntą valandą ryte atėjai į darbą, o 17 val. kabinetą užleidi valytojai. Bet ir valstybės tarnyboje yra išimčių. Tarkim, jei valdininkas kuruoja kultūrą, sportą, švietimą. Tiesa, mūsų rajono savivaldybės administracijos vadovės už darbą savaitgaliais gauna prie algų 50 proc. priedus. Nors dažnoje svarbioje šventėje nematėme nei direktorės, nei jos pavaduotojos, o jų pavaldiniai jokių priedų negauna.