BIČIULIS

Ona PETRAVIČIENĖ

Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vaiva Krasauskaitė sakė esanti laiminga, kad į brandaus amžiaus gydytojų kolektyvą atėjo keturios jaunos medikės.

Ne vien tik apie fluorą…

Pasinaudojusi pietų pertrauka, Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė V. Krasauskaitė kviečia užsukti į ketvirtajame korpuse esantį Odontologijos kabinetą, kuriame dirba dvi iš Kelmės kilusios jaunos gydytojos – Roberta Danilaitė ir Kristina Žymantienė.

Rugpjūčio pirmąją sukako metai, kai odontologė Roberta Danilaitė prisijungė prie Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų kolektyvo. Iš Naudvario kaimo kilusi jauna specialistė prisiminė, kad dar mokantis mokykloje jai įdomiausios būdavo biologijos ir chemijos pamokos. Lietuvos sveikatos mokslų universitete baigusi odontologijos studijas, mūsų kraštietė pernai vasarą grįžo į tėviškę. Gydytojos pacientai – įvairaus amžiaus.

– Kartais mažas vaikas būna daug drąsesnis už suaugusį. Vyresni gydytis dantis dažnai bijo dėl to, kad prisimena sovietinius laikus. Mažyliai bijo, nes nežino kas čia bus, arba kai būna kieno nors įgąsdinti,– pastebėjo gydytoja.

Vieneri darbo metai parodė, kad dalis pacientų mažai dėmesio skiria dantų priežiūrai. Dažnai žmonės pas odontologą kreipiasi su skaudančiais dantimis ir patinusiu veidu. Ypač rudenį tokių ligonių skaičius ženkliai padidėja. Gydytojai gaila tokių žmonių, o ypač vaikų. R. Danilaitė sako, kad daugelio vaikų dantų būklė irgi prasta, nes tėvai mažiesiems nepaaiškina, kokia svarbi yra dantukų priežiūra, nepakontroliuoja, kaip jie tai atlieka. Ir apsilankyti pas gydytoją su vaiku tėvai turėtų ne tada, kai šiam jau skauda dantį, o tada, kai mažyliui atsiranda pirmieji dantukai.

Gydytoja pastebi, kad dėl Kelmės miesto vandenyje esančio per didelio kiekio fluoro labai paplitusi dantų fluorozė. Odontologė sako, kad dar blogiau tiems vaikams, kurie dantis valosi suaugusiems žmonėms skirta dantų pasta, kurios sudėtyje yra didelis fluoro kiekis. Organizme susikaupus per dideliam fluoro kiekiui, pažeidžiami ne tik vaikų dantys.

– Tėvams aiškinu, kad fluoras gali pakenkti ne tik dantims, bet ir visam organizmui, nes yra pripažintas kaip toksinė medžiaga,– baiminosi R. Danilaitė.

Kolegės pasakojimą pratęsusi kita odontologė – Kristina Žymantienė – sakė, kad saikingas fluoro kiekis yra būtinas. Kur yra fluoro trūkumas, jį būtina naudoti papildomai.

Kristina tik nuo spalio mėnesio ketvirtadieniais ir penktadieniais dirba Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre, o kitomis dienomis važinėja į Radviliškį. Kaip ir Roberta, pernai odontologijos studijas baigusi Kristina turi viltį visu krūviu įsidarbinti arčiau tėvų namų, kad netektų ieškotis darbo kitame rajone. Bet ir turima vienerių metų patirtis R. Žymantienei neleidžia nusiraminti:

– Kadangi daugumą mano pacientų – ne Kelmės miesto, o rajono gyventojai, turiu pastebėti, kad dantų priežiūra ir gydymas Radviliškio rajone daug geresnė. Kelmės rajono gyventojams daug dantų nebegalima taisyti – juos tenka rauti…

Gydytojos prisiminė, kad ir per trumpą darbo stažą yra sutikusios garbaus amžiaus pacientų su gerai išsaugotais dantimis. Tačiau dabar dantų ligos jaunėja. Roberta ir Kristina pirmąja to priežastimi įvardija netinkamą mūsų pačių mitybą.

Kelmėje, Kražiuose ir Lioliuose

Buvusios bendrakursės, šeimos gydytojos Inga Giedraitienė ir Miglė Vienažindienė dar studijuodamos Lietuvos sveikatos universitete turėjo tikslą dirbti nedideliame miestelyje. Iš Prienų rajone esančio Jiezno miestelio kilusi ir šį rudenį vestuves atšokusi Miglė Vienažindienė sako, kad renkantis specialybę abejonių nekilo, nes jų giminėje yra ne vienas medikas. O štai Inga – visiška priešingybė. Jos šeimoje nebuvo medikų, o apie ramų gyvenimą nedideliame miestelyje svajojo todėl, kad gimė ir užaugo Kaune. Mokantis aštuntoje klasėje, Ingą ėmė varginti skrandžio skausmai. Mama dėl to vieną dieną su nepilnamete dukra pagalbos kreipėsi į Kauno klinikų specialistus. Pirmą kartą čia apsilankiusi mergaitė pasijuto kaip namuose.

– Kai tėvams pasakiau, kad rinksiuosi mediciną, tuokart jie manęs nesuprato… Bet tai buvo vienintelis mano pasirinkimas. Ir jeigu reikėtų iš naujo gyventi, padaryčiau tą patį,– teigė Inga.

Tiek Inga, tiek Miglė tvirtina, kad šeimos gydytojo specialybė nuo kitų skiriasi tuo, kad mažesniame miestelyje yra platesnės galimybės profesiniam tobulėjimui, ko jaunos medikės siekia nuo pat studijų laikų. Baigusi ketvirtąjį kursą, I. Giedraitienė Anglijoje per vasarą dirbo su paralyžiuotais ir stuburo traumas patyrusiais pacientais, kuriuos kasdien reikėjo slaugyti ir prižiūrėti. Įstojusi į rezidentūrą, dirbo Kauno respublikinės ligoninės Neurologijos skyriuje, o prieš porą metų kartu su M. Vienažindiene pradėjo dirbti Šiaulių respublikinės ligoninės Priėmimo skyriuje. Ten ir dabar tebedirba.

Pasiteiravus, kaip jaunoms gydytojoms atrodo mūsų Kelmė, abi gyrė miestelį ir gražias jo apylinkes.

– Ir mūsų pacientai malonūs ir įdomūs. Nors tikėjomės vyresnio amžiaus klientų, džiaugiamės, kad pas mus prisiregistravo ir nemažai vaikų,– sutartinai kalbėjo jaunos gydytojos.

Pas neseniai Kelmėje pradėjusių dirbti šeimos gydytojas ilgų eilių nėra, tačiau tiek Ingos, tiek ir Miglės darbo diena užimta. Tėvai vaikus dažniausiai atveda dėl ūmių peršalimo ligų, o vyresnio amžiaus žmones kamuoja kardiologinės ir plaučių ligos, cukrinis diabetas, pavieniai onkologiniai susirgimai, reikalaujantys nuolatinio gydymo ir ligos sekimo. Šeimos gydytojos esant ekstrinei situacijai priima ir papildomus pacientus. Tiems, kas dar neturi pasirinkę savo šeimos gydytojo arba nori jį pakeisti, Inga ir Miglė savo pacientams pasiryžusios atiduoti visus savo gebėjimus ir meilę.

Norint patekti pas naujas šeimos gydytojas, ne visiems pacientams reikės važiuoti į Kelmę. Pagal darbo grafiką Inga Giedraitienė dirbs ne tik Kelmėje, bet ir Kražiuose, o Miglė Vienažindienė – Lioliuose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
Sekantis įrašas
»
UAB ROSEBA