BIČIULIS

Kukečių seniūnija yra Kelmės rajono centre, 5 km į šiaurės rytus nuo Kelmės, ribojasi su Šaukėnų, Kelmės apylinkių, Liolių, Tytuvėnų apylinkių, Bubių (Šiaulių r.) seniūnijomis. Teritoriją sudaro 17682 ha žemės, iš jos apie 6600 ha sudaro dirbama žemė, apie 6800 ha – miškai. Per seniūnijos teritoriją eina senasis ir naujasis plentai Kelmė-Šiauliai, teka Dubysos, Kražantės upės. Seniūnija padalinta į 3 seniūnaitijas, kurias sudaro 70 kaimų ir 13 viensėdžių.

                      Nuo 2005 m. veiklą vykdančios Kukečių, Lupikų ir Vijurkų bendruomenės telkia ir buria kaimų gyventojus, įgyvendina projektus. Žemės ūkio ministerijos, savivaldybės, Kelmės krašto vietos veiklos grupės lėšomis Lupikų kaime kapitališkai suremontuotas Lupikų bendruomenės pastatas, sumontuota šildymo sistema. Čia įsikūrė ne tik bendruomenė, bet ir Kelmės kultūros centro Lupikų skyrius, biblioteka, medicinos punktas. Bendruomenės iniciatyva Kukečių kaimo parke įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Vijurkų kaimo bendruomenė parašė projektą „Poilsiavietės įrengimas prie Kumpiškės tvenkinio“ ir jį sėkmingai įgyvendino. Kukečių kaimo bendruomenė įgyvendino šiuos projektus: ES lėšomis įrengta vaikų žaidimo aikštelė prie Burbaičių piliakalnio, seni Burbaičių piliakalnio laiptai pakeisti naujais. Šiemet Kukečių ir Lupikų bendruomenės vykdo projektus, kuriuos įgyvendinus Lupikų kaime atsiras lauko treniruoklis, o asociacija Kukečių kaimo bendruomenė įsigys projektorių, stovą ir perkolatorių.

                      Prieš kelerius metus naujai nutiestomis vandentiekio trasomis iš Kelmės miesto vandenvietės atvestas vanduo į Paverpenio ir Kukečių gyvenvietes. Kukečių kaime 2018-2019 m. vykdomas projektas „Kelmės rajono gyvenviečių vandentvarkos aplinkosaugos infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“, kuris pagerins gyventojų gyvenimo ir buities sąlygas: bus paklotas naujas nuotekų šalinimo vamzdynas ir rekonstruoti nuotekų valyklos įrenginiai.

                      Seniūnija nuolat prižiūri apie 120 kelių su žvyro danga, apie 18 km gatvių ir kelių, iš jų apie 14,42 km nutiesta asfalto danga. Gyventojų patogumui pagal finansines galimybes stengiamasi asfaltuoti gyvenviečių gatves, pagerinti privažiavimą prie atokesnių vienkiemių, tvarkyti sulūžusias pralaidas, kasti pakelės griovius kelių sankasoms ir dangai gerinti. Ateinančiais metais planuojama įrengti pagrindus Grimzių gyvenvietės Lauko gatvei asfaltuoti, atlikti asfalto dangos išdaužų taisymo darbus Lupikų gyvenvietės Alyvų gatvėje, Vijurkų gyvenvietės Vijurkų gatvėje, Kukečių gyvenvietės Liepų gatvėje.

                      Seniūnijoje yra 350 ūkininko ūkių, kurie dirba ir deklaruoja daugiau nei 5 200 ha dirbamos žemės. Palankios sąlygos žemės ūkio šakoms ir netradiciniams verslams vystyti: auginami stručiai, audinės, danieliai, lūšys, plėtojami gyvulininkystės, kiaulininkystės, bitininkystės, augalininkystės ūkiai. Didžiausius plotus (150–800 ha) dirba ir grūdines kultūras auginantys deklaruoja ūkininkai A. Meškauskas, R. Dzvankauskas, V. Kareiva, I. Tylienė. 109 kiaulių laikytojai augina apie 1 300 kiaulių. Didžiausi pieno ūkiai – A. Baltrušaičio, E. Maziliausko, R. Pličo, R. Jonkaus, A. Augusčio, G. Gužauskienės. Mėsinius galvijus augina E. Andrulis. Kukečių kaime įsikūręs ūkininko K. Baginsko ūkis nuolat pasiūlo darbo vietų gyventojams. Kukečių seniūnijoje veiklą vykdo 9 kaimo turizmo sodybos, 4 privačios parduotuvės Kukečių, Lupikų, Vijurkų kaimuose, 2 krovinių pervežimo, 2 automobilių remonto, 2 statybos-remonto darbų, 2 žemės kasimo darbų, 1 kailinių žvėrelių auginimo, 1 kiaulininkystės, 4 miško kirtimo ir tvarkymo įmonės.

                      Kukečių seniūnija prižiūri ir šienauja apie 37,5 ha žaliųjų plotų – parkus, pakeles, piliakalnį, prižiūri Badauskių kaime esančias per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusių vokiečių kareivių kapinaites, Šedvydžių pilkapyną ir kitas saugomas vietas. Viena jų yra šimtmečius menantis valstybės saugomas botaninis gamtos objektas – Reibių ąžuolas, kurio apimtis apie 6 metrus, aukštis – 22 metrai. Šalia kelio į Jautmalkės kaimą 250 metų žaliuoja Napoleono pušis, kurios kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 3,30 m, medžio aukštis – apie 25 metrus. Pasakojama, kad traukdamasis Napoleonas po šia pušimi pakasė auksą.

                      Seniūnijoje veikia Elvyravos pagrindinė mokykla, kuri kitąmet švęs 100 metų sukaktį. Rugsėjo 1 d. duomenimis, joje mokėsi 102 mokiniai. Kelmės kultūros centro Lupikų filiale repetuoja mišrus vokalinis ansamblis „Vakarė“ ir moterų vokalinis ansamblis „Varsa“. Gyventojai naudojasi Kukečių, Lupikų sveikatos punktuose teikiamomis paslaugomis, skaitytojus kviečia Kukečių ir Lupikų bibliotekos. Vijurkų kaime visus rajono vaikus globoja Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras. Šiemet spalio mėnesį Lupikuose atidaryti bendruomeniniai vaikų globos namai „Šypsena“. Seniūnijoje yra trys socialiniai būstai. Viename jų, kur auga trys vaikai, įrengtas vandentiekis ir kanalizacija.

                      Žymiausia Kukečių seniūnijos tradicinė Žolinių šventė – „Piliakalnis senas mums praeitį mena“ prie Burbaičių piliakalnio. Šventės dalyviai ir svečiai pasitinkami namine duona, piliakalnio viršūnėje degamas fakelas, linksmina įvairios grupės, vaišinama koše, arbata, ant laužo keptu jautuku. Burbaičių piliakalnis – vienas aukščiausių Kelmės rajone. Piliakalnis stūkso prie Burbaičių kaimo, dešiniajame Kražantės krante, ties santaka su Dzindziliuko upeliu. Piliakalnis sudėtingos konfigūracijos, elipsės formos, 24 m aukščio, 120 m ilgio ir 80 m pločio. Pasak padavimo, Burbaičių piliakalnį senovėje supylęs milžinas: kartą per kraštą ėjęs neregėto didumo milžinas, pavargęs ir atsisėdęs pailsėti ant aukšto Kražantės kranto. Po to nusiavęs klumpę, kaip kokį laivą, išpylęs prisisėmusią žemę ir iš jos pasidariusi kalva, dabar vadinama Piliuku.

                      Seniūnijos apylinkės didžiuojasi Dūksto ir Šonos ežerėliais, srauniomis Kražantės ir Dubysos upėmis, kuriomis mėgsta irstytis baidarininkai. Prie Šiaulių rajono ribos esančiuose nedideliuose Gailiškės, Jautmalkės, Jadvygavos, Targauskių, Badauskių kaimuose gyvena nemažai šiauliečių. Daugelis čia gyvena nuolat ir važinėja dirbti į Šiaulius. Toliau nuo Šiaulių esančiuose kaimuose miestiečiai perka sodybas poilsiui. Seniūnijos teritorijoje mažai apleistų namų, tuščių sodybų. Priemiestinė seniūnija, geras susisiekimas, graži gamta vilioja ne tik ūkininkus, bet ir miesto gyventojus.

Savivaldybės administracijos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
Sekantis įrašas
»
UAB ROSEBA