BIČIULIS

Rita ŠČIGLINSKIENĖ

                      Kelmėje, Kooperacijos gatvės mediniame namelyje, pažymėtame 33 numeriu, duris atvėrė Mečislovo Ežerskio lazdų muziejus. Šią žinią kelmiškiams grojančia lazda paskelbė, etnokultūros puoselėtojas, tautodailininkas Albertas Martinaitis. Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė pasveikino Mečislovą Ežerskį įsijungus į didelį muziejų savininkų būrį.

                      Kelmėje gyvenantis Mečislovas Ežerskis turi pridrožęs per 3 700 lazdų. 2009 m. Mečislovo Ežerskio lazdos sertifikuotos ir pripažintos tautinio paveldo produktu. Kito tokio lazdų meistro Lietuvoje ir nesurasi. Mečislovas Ežerskis sako, jog lazdą išdrožti galima iš įvairiausio medžio. Lazdoms tinka  neįprastai susiraitęs lazdynas, liepa, ieva, beržo, šermukšnio ar drebulės šaka. O štai eglės ir ąžuolo nepalenksi. Kiekviena lazda, pasak meistro, yra unikali, ir antros tokios nei padarysi, nei rasi. Ilgiausia Mečislovo padaryta lazda siekia du metrus, trumpiausia – penkiolika centimetrų. Dažniausiai medis pats parodo, ką iš jo padaryti.

                      – Ką randu įdomesnio miške, tą ir nešu… Bet prieš nešdamas jau numatau, ką galima bus padaryt iš medžio, nes tai kam kitaip nešti, – kalbėjo Mečislovas.

                      Įprasmina save tautodailininkas ne tik lazdose. Jo namuose vietą randa įvairaus dydžio gyvūnų ir paukščių skulptūros bei kiti medžio darbai.

                      Minint meistro 75 metų jubiliejų, buvo surengta lazdų paroda, kurios atidaryme apsilankęs gamtos mokslų daktaras, etnologas, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos prezidentas Libertas Klimka sakė, jog Mečislovo Ežerskio lazdos liudija apie spontanišką pasaulėjautą, mitologinėmis būtybėmis prabylančią iš tolimiausių mūsų protėvių pasaulio pažinimo gelmių. Mečislovo Ežerskio lazdos – unikalios. Lietuvoje nėra antro tokio kūrėjo, sugebančio lazdą paversti meno kūriniu ir neatimti tikrosios jos paskirties.

                      Vienoje iš Mečislovo Ežerskio lazdų parodos atidaryme Kelmėje dalyvavusi šviesios atminties buvusi Kultūros ministerijos regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė prisipažino, jog pirmą kartą apsilankiusi pas Mečislovą Ežerskį vieno kambario bute, liko priblokšta patirto įspūdžio, kai į tave iš Mečislovo lazdyno susminga kelių tūkstančių sutvėrimų akys. Tokio įspūdžio savo kūriniais dar nė vienam kūrėjui nepavyko pakartoti. „Šis kuklus miško žmogus yra unikumas ne tik Lietuvoje, o jo kūryba suteikia Kelmei išskirtinumą“,– tada sakė Irena Seliukaitė.

                      Mečislovas Ežerskis senokai „audė mintį“ įrengti lazdų muziejų. Taip ir nesulaukęs žadėtos pagalbos, nebegaišo – pardavė vieno kambario butą penktame aukšte, nusipirko medinį namelį ir su visu „lazdynu“ persikraustė į Kooperacijos gatvę. Čia padedamas artimųjų kibo į remonto darbus ir įrengė muziejų. Šiuo metu lazdų muziejuje eksponuojama 1200 lazdų.

                      Muziejaus atidarymo šventėje etnokultūros puoselėtojas, tautodailininkas Albertas Martinaitis juokavo, jog susirinkome „pasilazdavoti“. Ir pasiūlė papūsti į vieną dūdą, pagaminta iš šakotos medžio šakos.

                      Šventėje dalyvavo ir Mečislovą Ežerskį sveikino Kelmės rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas, Šaukėnų kultūros ir amatų, Kelmės kultūros centro specialistai, dailininkas Andrius Seselskas su žmona Jurgita, Mečislovo draugai tautodailininkai. Mečislovas Ežerskis džiaugėsi į šventę atvykusiais rėmėjais ir nuoširdžiai dėkojo rajono tarybos nariui Petrui Račkauskui, Kelmės miesto seniūnui Romui Atkočaičiui ir UAB „Kelmės vietinis ūkis“ direktoriui Dainiui Popovui. Lazdų meistras dėkingas tautodailininkui Aivarui Norbutui už lentos, skelbiančios muziejaus pavadinimą, pagaminimą. Atidarymo šventę organizavo Lietuvos kraštotyros draugijos Kelmės skyrius.

2 Komentarai(ų)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
UAB ROSEBA