BIČIULIS

Kelmės apylinkių seniūnija juosia Kelmės miestą iš šiaurės vakarų pusės ir ribojasi su Kukečių, Vaiguvos, Šaukėnų, Kražių, Pakaražančio ir Liolių seniūnijomis.

                      Kelmės apylinkės gyvenamos nuo seniausių laikų. Seniūnijoje užregistruota 51 kultūros vertybė, iš jų net 34 archeologijos – senovinės laidojimo vietos. Seniūnijoje yra respublikinės reikšmės gamtos paminklų: Panūdžių ir Pakarčiamio ąžuolai, Panūdžių maumedis. Švilpiškės kalnas – aukščiausia rajono vieta.

                      7 km į šiaurės vakarus nuo Kelmės yra buvęs Graužikų dvaras, kurį valdė garsi Lietuvos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio giminė. 11 km į šiaurę nuo Kelmės prie nedidelio Lendrės upelio buvęs Palendrių dvaras. Palendriuose 1935 m. grįžęs iš Amerikos kunigas mecenatas, visuomenininkas, kultūrininkas, lietuvybės puoselėtojas Kazimieras Ambrozaitis pradėjo statyti bažnyčią. Iš sesers perpirko 10 ha žemės sklypą, ūkio centre pirmiausia surentė kleboniją, joje įrengė laikiną koplytėlę. 1938 m. Palendrių bažnyčia baigta statyti ir pašventinta, ji tapo pavaldi Kelmės parapijai. 1947 m. kunigui mirus bažnyčia paversta kolūkio grūdų sandėliu. Dabar Palendriuose naujuose pastatuose yra įsikūręs Šv. Benedikto vienuolynas ir bažnyčia, traukiantys ne tik kelmiškius, bet ir turistus.

                      Verpenoje buvęs dvaras minimas 1585 metais brolių Šemetų dalybų inventoriuje. Verpena minima ir 1611 m. Kražių valsčiaus aktuose. 1775 m. Verpenoje pastatyta medinė bažnyčia, priklausiusi Kelmės parapijai. Pokario metais koplyčia buvo paversta sandėliu, o dabar atstatyta, atšventinta. Bažnyčioje kiekvienais metais vyksta  šv. Onos atlaidai, į kuriuos suplaukia žmonės iš viso rajono ir ne tik.

                      Per seniūnijos teritoriją teka Ramočios, Vilbėno, Kražantės upeliai, tyvuliuoja Lukojaus, Gražuolės, Mažūnų, Medinio ir kiti ežerai. Jei žemėje yra ramybė ir Rojus, tai jį rasite Medinio ežero pašonėje. Nuolatos skubančiam, labai daug dirbančiam žmogui ši vieta padės surasti ramybę, poilsį ir vienatvę. Čia verslininkas Kuzminskas pastatė ir įrengė jurtų kaimelį, kur galima poilsiauti ištisus metus.

                      13,3 tūkst. hektarų seniūnijos teritorija padalinta į tris seniūnaitijas – Verpenos, Šaltenių ir Paprūdžių. Seniūnijoje registruota 2 300 asmenų. Gyventojų tankumas tarp kaimiškųjų seniūnijų Kelmės apylinkių seniūnijoje didžiausias – 17,3 žmonių viename kvadratiniame kilometre. Tai paaiškinama tuo, kad seniūnija ribojasi su Kelmės miestu. Didžiosios seniūnijos gyvenvietės: Janaučiai-Paprūdžiai, Naudvaris, Kakoniškė, Verpena, Šalteniai – turi gerą susisiekimą su rajono centru bei kitais šalies miestais. Seniūnijoje kertasi istoriškai susiklostęs kelių tinklas: magistralinis kelias Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas (A12), krašto kelias Kelmė-Užventis, rajoniniai keliai: Pagojis-Butkiškė-Kražiai, Kelmė-Gaštynai-Kalniškiai-Klėtiškė, Verpena-Šalteniai-Ramučiai. Pagal galimybes savivaldybės, valstybės ir ES lėšomis stengiamasi gerinti esamus ir kurti naujus viešosios infrastruktūros objektus. ES paramos lėšomis asfaltuotas žvyrkelis Kelmė-Gaštynai, rekonstruota magistralinio kelio A12 atkarpa per seniūnijos teritoriją. Europos regioninės plėtros fondo lėšomis magistraliniame kelyje A12, šalia Perdalės ežero, įrengta pirmoji rajone elektromobilių įkrovimo prieiga.

                      Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis kasmet atstatoma nusidėvėjusi vietinės reikšmės kelių žvyro, asfalto danga, įrengiamos įvairios eismo saugumo priemonės. Pagal rajono savivaldybės tarybos patvirtintą prioritetinį sąrašą remontuojamos gatvės. 2019 m. prasidės Kakoniškės kaimo Statybininkų gatvės kapitalinis remontas įrengiant lietaus nuvedimo sistemą ir asfalto dangą, bus baigta remontuoti Rasos gatvė. Šiais metais pradedamas Kakoniškės kaimo vandentvarkos infrastruktūros gerinimo projekto I etapas prijungiant vartotojus prie Kelmės miesto centralizuotų vandentiekio tinklų. Prieš keletą metų, įrengus naują gręžinį, išspręstas vandens tiekimas Paramočio kaimui.

                      Siekiant plėsti socialinių paslaugų infrastruktūrą ir gerinti stacionarių socialinių paslaugų kokybę, Paprūdžiuose atidaryti grupinio gyvenimo namai asmenims su negalia. Šis pastatas yra pirmasis socialinės paskirties sertifikuotas A+ energinio naudingumo klasės pastatas Lietuvoje. Čia gyvenantiems asmenims sudarytos idealios sąlygos tenkinti psichologinius, socialinius, medicininius, kultūrinius ir dvasinius poreikius. Namuose yra 16 kambarių: 12 vienviečių ir 4 dviviečiai, skirti 20 gyventojų. Patalpos pritaikytos taip, kad būtų kiek įmanoma artimesnės namų aplinkai, sudarytos sąlygos asmeniui savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene, padėti įveikti socialinę atskirtį ir integruotis į visuomenę.

                      Artima kaimynystė su rajono centru lėmė, kad vykdant mokyklų tinklo, kultūros centrų optimizavimą, seniūnijoje neliko nei vienos veikiančios mokyklos ir kultūros centro ar jo skyriaus. Visas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pagrindinio ugdymo paslaugas vaikai gauna Kelmės arba gretimų seniūnijų teritorijose esančiose švietimo įstaigose. Mokinių pavėžėjimas organizuojamas maršrutiniais ir mokykliniais autobusais. Dėl nedidelio atstumo ir gero susisiekimo bendruomenė turi geras galimybes naudotis rekonstruoto Kelmės kultūros centro paslaugomis, o artimiausiu metu galės naudotis naujai atidarytu sporto centru. Žemaitės viešosios bibliotekos Šaltenių padalinyje gyventojai naudojasi interneto prieiga, skaito spaudą, knygas. Čia renkasi repetuoti moterų kolektyvas „Lendrė“.

                      Pačios bendruomenės irgi skatina gyventojų užimtumą, organizuoja įvairius renginius, sporto varžybas, aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje. Paprūdžių bendruomenė įsirengė treniruoklių salę, Verpeniškiai tvarkė bendruomenės patalpas, įsigijo įrangos ir kartu su Šaltenių bendruomene įrengė lauko žaidimo aikšteles vaikams.

                      Kaip ir visas rajonas, Kelmės apylinkių seniūnija yra žemdirbystės kraštas. Praėjusiais metais užpildytos 379 žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijos. Bendras deklaruotas plotas 7576,44 ha. Vyrauja smulkūs ūkiai, tačiau seniūnijoje net 29 ūkininkai yra deklaravę daugiau kaip 50 ha žemės grūdinių augalų. Stambiausias gyvulių laikytojas laiko 700 galvijų, iš jų 270 pieninių karvių. Dėl patrauklios ir patogios geografinės padėties, kelių tinklo bei istoriškai susiformavusių gamybinių teritorijų seniūnijoje sėkmingai plėtojamas verslas. Seniūnijos teritorijoje veikia daugiau nei 40 įvairių verslo formų ūkio subjektų. Tai akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, individualios įmonės. Dar didelis būrys žmonių vykdo individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimą. Vien UAB „Kelmės statyba“ teritorijoje įsikūrė 18 įvairių verslo įmonių. Buvusio Kelmės trikotažo fabriko, „paukštyno“ gamybinėse patalpose veikia 5 įmonės. Vykdoma veikla labai įvairi – gaminami vienkartiniai indai, moduliniai karkasiniai namai, baldai, paminklai, karšiama ir verpiama vilna, teikiamos didmeninės ir mažmeninės prekybos, automobilių remonto, logistikos, transporto, pobūvių organizavimo ir kitos paslaugos.

                      Kelmės apylinkių seniūnija patraukli savo gamta, žmonėmis ir galimybėmis. Vietiniai žmonės ir jau net vienas kitas grįžtantis iš svetur, tiki krašto ateitimi, plėtoja verslą, sėkmingai ūkininkauja, puoselėja senas ir stato naujas sodybas, kuria savo ir bendruomenės gerovę ir ateitį čia – Kelmės krašte.

Kelmės apylinkių seniūnijos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA