BIČIULIS

Alvydas GEŠTAUTAS

Įvyko Kelmės rajono verslininkų asociacijos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Už pastarųjų dvejų metų veiklą atsiskaitė šios organizacijos tarybos pirmininkas, ŽŪB „Kerkasiai“ vadovas Ildefonsas Petkevičius. Vyko diskusijos. Jose dalyvavo ir Šiaulių užimtumo tarnybos atstovė Janina Šiaulienė, šios tarnybos Kelmės klientų aptarnavimo centro vedėja Sandra Svetkovskienė, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas.

Išrinkta nauja Verslininkų asociacijos taryba, o jos pirmininku – vėl I. Petkevičius.

Dabar rajone yra daugiau kaip 520 įvairių ūkio subjektų. 2018 m. įregistruotos 57 naujos įmonės. Tačiau rajone tėra 10 įmonių, kuriuose dirbtų 50 ir daugiau darbuotojų. Asociacija kartu su Kelmės turizmo ir verslo informacijos centru organizavo 36 seminarus, vyko tradicinės „Verslo dienos“, kuriose buvo paskelbti ir verslininkai – nominantai. Be to, rajono darbdaviai vyko į Austriją, Kazachstaną.

Susirinkime buvo daugiau vardijami ne padaryti darbai, o problemos. I. Petkevičius, Vytautas Sirusas kalbėjo, kad pastebimas menkas mokinių ekonominis raštingumas. Ugdymo įstaigose dėstomi ekonomikos pagrindai, tačiau trūksta kvalifikuotų šio dalyko specialistų. Verslininkai neįtraukiami ir į mokinių profesinį orientavimą. Šiandien daug kalbama apie tai, kad užsienio verslininkai beveik neinvestuoja mūsų rajone. Pasak Verslininkų asociacijos vadovo, užsienio investuotojai nėra panacėja nuo visų problemų. Naivu tikėtis, kad jie bus labdaros teikėjai ir į rajoną atveš pinigų. I. Petkevičiaus teigimu, investuotojo pagrindinis tikslas – ne pinigų atvežimas, o jų uždirbimas rajone ir, žinoma, uždarbio išsivežimas.

Visi nori kuo didesnių atlyginimų. Tačiau jų didėjimas priklauso nuo darbo našumo augimo. Deja, jis Lietuvoje tesiekia 40 proc. Vokietijos darbo našumo. Ypač sudėtinga padėtis žemės ūkyje. Pasak D. Arlausko, šiame sektoriuje vienas dirbantysis per metus tesukuria vertės už 10 tūkst. eurų. Vadinasi, šio sektoriaus darbuotojas tik save šiaip ne taip išlaiko, o apie pridėtinę vertę negali būti ir kalbos. Taigi, ši šaka gyvuoja pirmiausia įvairių išmokų, valstybės paramos dėka.

Darbdaviai susiduria ir su kvalifikuotų specialistų, darbininkų stygiumi. Rajone šiuo metu nedarbas sudaro 14,5 proc. Tai vienas didžiausių rodiklių Lietuvoje. Užimtumo tarnyboje registruota apie 2300 bedarbių. Tačiau apie pusę jų net neturi vidurinio išsilavinimo. „Kelmės prekybos“ vadovas Rimantas Giržadas pasakojo, kad jis kaip Verslininkų asociacijos tarybos narys buvo deleguotas į Užimtumo tarnybos vykdomą projektą, skirtą jaunimo integravimui į darbo rinką. Jo nuomone, šis projektas buvo formalus.

– Buvo pasiūlyta man, kad pristatyčiau projekto dalyviams mūsų įmonę. Jaunų žmonių nedomino nei darbo pobūdis, nei atlyginimas. Apskritai, neaišku, kas jiems gyvenime įdomu. Kai kurie atviravo, kad jie priversti dalyvauti šiame projekte, nes nedalyvaudami nebegaus išmokų,– sakė R. Giržadas. – Buvau pakviestas ir Kelmės profesinio rengimo centro pristatymą. Jame dalyvavo apie 50 mokinių. Tačiau šioje mokymo įstaigoje mokytis norą pareiškė vos du dar bendrojo lavinimo mokyklose besimokantys mokiniai.

Petro Račkausko nuomone, Užimtumo tarnyba tarnauja ne verslininkų interesams, o vykdydama neaiškios svarbos projektus, suinteresuota išsaugoti joje dirbančių žmonių darbo vietas. Be to, P. Račkauskas sakė, kad visuomenėje formuojamas neigiamas požiūris į verslininkus.

– Jei žmonės išgirsta žodį verslininkas, jiems tuoj susidaro įspūdis, kad tai vagis, sukčius, engėjas ir t.t. Bet niekas nekalba apie tai, kad verslininkai pirmiausia yra ekonominės veiklos organizatoriai, kuria darbo vietas, moka mokesčius ir jų dėka išlaikomas viešasis sektorius,– kalbėjo P. Račkauskas.

– Aš atstovavau verslininkus savivaldybės Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programos administravimo komisijoje. Pernai šiame fonde buvo 35, šiemet – tik 8 tūkst. eurų. Manau, kad tai juokinga suma, todėl siūlau naujai išrinktai asociacijos tarybai bent laikinai nedeleguoti savo atstovo į minėtą komisiją,– siūlė tytuvėniškis verslininkas Vygantas Každailis.

Arlauskas sakė, jog neseniai bendravo su premjeru Sauliumi Skverneliu, ir Vyriausybės vadovas pripažino, kad nelinksmi dalykai mūsų valstybės laukia nuo 2025 m., kuomet į darbo rinką įsilies mažiau jaunų žmonių. Todėl iškyla valstybei kita problema – kaip integruoti vyresnio amžiaus žmones į darbo rinką. Jis atkreipė dėmesį, kad antros ir trečios pensijų kaupimo fondai pensininkų gyvenimo geresniu nepadarys, nes dabar kaupiami pinigai, kai tai darantys žmonės sulauks pensijos, jau bus nuvertėję.

Arlauskas kalbėjo apie tai, kad darbdaviai turi aktyviau dalyvauti profesinio rengimo centrų valdyme ir padėti pastariesiems labiau orientuotis ne į turimų profesijos mokytojų išsaugojimą, o į ekonomikos pokyčius, kurie nuolat reikalauja vis kitų profesijų darbininkų.

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau Regioninių plėtros tarybų, kuriose dalyvauja darbdaviai. Mūsų rajono savivaldybė tradiciškai į ją deleguoja merą ir jo pavaduotoją. Verslininkai iškėlė mintį, kad į Šiaulių regioninės plėtros tarybą vietoje vicemero būtų deleguotas Verslininkų asociacijos narys. Beje, jai dabar priklauso penki rajono tarybos nariai – jau minėtieji I. Petkevičius, P. Račkauskas, Tomas Savickas, Albertas Brazas, Kęstutis Bilius. Tad pasirinkti yra iš ko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA