BIČIULIS

Alvydas GEŠTAUTAS

                      Rugpjūčio 23-iąją sukanka trisdešimt metų, kai minint gėdingo Molotovo ir Ribentropo suokalbio 50-ąsias metines sovietų pavergtų Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikabino rankomis ir sudarė 650 km gyvą žmonių grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Lietuvoje ši akcija vyko tuometinėje M-12 magistralėje.

                      Rugpjūčio 23-iąją mūsų rajono žmonės jau gavo keletą pakvietimų į šios sukakties minėjimą Vilniuje, vyks renginiai Kelmėje, o dalis atsakingų rajono pareigūnų bus išvykę į vizitus užsienyje. Mero pavaduotojo Egidijaus Ūkso pasiūlymu nuspręsta Baltijos kelio atkarpą Pasvalio rajone, šalia Talačkonių gyvenvietės, kur prieš 30 metų rankomis susikabino mūsų rajono gyventojai, aplankyti liepos 30-ąją. Priminsime, kad vien iš Kelmės organizuotai 1989 m. rugpjūčio 23 d. į Baltijos kelią išvyko 40 autobusų ir 168 lengvieji automobiliai. Be to, kiti vyko savarankiškai. Tų laikų Sąjūdžio aktyvistų duomenimis, Baltijos kelio akcijoje dalyvavo apie 2,5 tūkst. rajono gyventojų.

                      1991 m. vidurvasarį Lietuvos sąjūdis, norėdamas paminėti Baltijos kelio antrąsias metines ir dar kartą kitas valstybes paraginti, jog būtų pripažinta Lietuvos valstybė, pakvietė visų savivaldybių atstovus savo vietose, kuriose stovėjo Baltijos kelyje, uždegti Vilties laužus. Tą vasarą labai greitai vienas įvykis keitė kitą. Likus kelioms dienoms iki minėtos akcijos, Sovietų sąjungoje buvo nuo pareigų nušalintas jos prezidentas Michailas Gorbačiovas ir paskelbta ypatinga padėtis. Sąjūdis savo akcijos neatsisakė, nors sovietų kariuomenė kontroliavo pagrindinius kelius. Tačiau rugpjūčio 23-iosios išvakarėse pučas Sovietijoje žlugo, ir Sąjūdžio organizuota akcija jau turėjo naują prasmę. Tai buvo jau džiaugsmo akcija, nes Lietuva pradėjo sulaukti masinio tarptautinio pripažinimo.

                      1991 m. rugpjūčio 23 d. Kelmėje vyko du mitingai – prie rajono savivaldybės ir kultūros rūmų. Pirmajame kalbėjo tuometiniai rajono vadovai ir Sąjūdžio aktyvistai. Mitingo dalyvius pradžiugino žinia, kad kompartijos, KGB ir kitų sovietinių struktūrų turtas perduotas savivaldybei. Dalis Kelmės ir rajono gyventojų, susėdę į du autobusus ir kelis lengvuosius automobilius, išvyko į Baltijos kelio atkarpą Pasvalio rajone, šalia Talačkonių gyvenvietės. Mūsų rajono atstovai ten pastatė paminklą, vaizduojantį Lietuvos kontūrus bei paženklintą Gediminaičių stulpais. Ant jo taip pat buvo užrašytas žodis „Kelmė“ ir pastatymo data – 1991 m. Po kelių metų minėta data pasirodė nelogiška. Paminklas buvo parvežtas į Kelmę ir vietoje 1991 m. buvo iškalta 1989 m., rugpjūčio 23 d. data.

                      Kelmiškiai kas penkerius metus tradiciškai aplanko šią magistralės atkarpą. Tai padarė ir šiemet. Delegacijoje buvo Baltijos kelio dalyviai: Lietuvos sąjūdžio Kelmės rajono tarybos pirmininkas Antanas Kriaučiūnas, mūsų sąjūdininkų vėliavnešys Vladas Kmita, Vainius Urbonavičius, Irena Urbikienė, tytuvėniškė Nijolė Petrošiūtė bei šių eilučių autorius, taip pat vicemeras E. Ūksas. Mūsų rajono delegacija susitiko su Talačkoniuose gyvenančia Viktorija Šemeliūniene, kurios sūnaus žemėje ir stovi mūsų sąjūdininkų pastatytas paminklas. Be to, ši moteris prižiūri kelmiškių pastatyto paminklo aplinką. Šį kartą delegacija prie paminklo padėjo gėlių, jį aprišo trispalve juostele.

                      Pasak E. Ūkso, norintiesiems dalyvauti Baltijos kelio jubiliejiniuose renginiuose Vilniuje savivaldybė sudarys sąlygas nuvykti.

                      – Užteks raudoti. Molotovo ir Ribentropo susitarimų pasekmės jau liūdna istorija. Lietuva laisva. Manau, kad rugpjūčio 23-iąją pirmiausia turime sieti su Baltijos kelio sukaktimi ir švęsti linksmai. Kelmėje šį paminėjimą patikėsime organizuoti jaunimui,– „Bičiuliui“ sakė E. Ūksas.

                      Taip šiandien atrodo šiek tiek rekonstruotas 1991 m. Kelmės rajono sąjūdininkų pastatytas paminklas Baltijos kelio atkarpoje Pasvalio rajone.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA