Turgaus permainas stabdo draudimai
Ona PETRAVIČIENĖ
Prieš didžiąsias metų šventes prie Kelmės ūkininkų turgaus sutikti vyresnio amžiaus miestelėnai piktinosi tuo, kad šeštadienio rytmetį atėję į turgų negali nusipirkti kaimiškai užaugintų ir nupeštų naminių paukščių, triušių. Ne vienas pirkėjas dėl to kaltino turgų administruojančios Kelmės prekybos direktorių Rimantą Giržadą. Su juo ir kalbamės apie Kelmės ūkininkų turgaus dabartį ir ateitį:
– Kai turgaus prekeivius galima skaičiuoti iki dvidešimties, žmonės turi pagrindo abejoti jo ateitimi…
– Gerai suprantu tą Kelmės miesto gyventojų nepasitenkinimą, kuris atsirado tada, kai Kelmės ūkininkų turguje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė kaimo žmonėms parduoti savo tvartuose užaugintus paskerstus naminius paukščius, triušius. Aš pats daugelį metų prieš šv. Kalėdas turguje pirkdavau žąsį, dabar jos tenka ieškoti pas pažįstamus. Tiesa, susidomėjimas turgumi sumažėjo jau tada, kai čia buvo uždrausta pardavinėti gyvus veršelius ir paršelius. Jei ir būtų leidžiama turguje pardavinėti naminių paukščių ar triušių skerdieną, abejoju, ar dėl to jų prekyba pagyvėtų. Smulkūs paukščių laikytojai nenori vežti į turgų, mokėti mokestį, kai nesi tikras ar savo prekę parduosi. Mėsos gaminiais prekiaujantiems verslininkams tai daryti, matyt, dar apsimoka, nes jie atveža didelį asortimentą mėsos gaminių.
Mums rūpi Kelmės ūkininkų turgaus ateitis – kitaip pernai nebūtų pirkę prekyvietės žemės sklypo. Mūsų planuose – prie dabartinio seno pastato pastatyti priestatą, kuriame būtų vanduo, šiuolaikinis tualetas ir bent pora šaldytuvų. Tačiau kai mūsų paprašyti statybininkai apžiūrėjo prie turgaus vartų stovintį pastatą, paaiškėjo, kad jį reikia ardyti, keisti seną stogą. Kadangi vien žemės sklypas kainavo virš 30 tūkst. eurų, dabar įdėti pinigai nežinia, po kiek metų sugrįš… Atvirai pasakius, su Kelmės ūkininkų turgumi tikrai vargstame, tačiau prieš šią problemą akių neužmerkiame. Beveik garantuoju, kad pastačius naują priestatą ir nupirkus šaldytuvus, paukščių augintojai nepuls naudotis mūsų teikiama paslauga. Tokią karčią patirtį mes turime. Kelmės centre esančiame turgelyje irgi buvome nupirkę šaldytuvą. Dėjome skelbimus, siūlėme juo naudotis, bet neatsirado nė vieno norinčio. Mat norint parduoti šviežią mėsą pirmiausia reikia turėti sanitarinę knygutę, o dėl vieno kito užauginto paukščio kaimo gyventojas neis pas gydytojus…
– Jeigu turite planų atnaujinti turgavietę, ar nebus didinami mokesčiai?
– Tikrai ne. Jau seniai esu perspėtas, kad pakėlus mokestį iš kitų rajonų atvykstantys dėvėtų rūbų ar sendaikčių pardavėjai į Kelmę nebeužsuks. Dabar mūsų žmonės šeštadienio rytmetį, atėję į Ūkininkų turgų pieno, kiaušinių, dar ir kokį rūbą ar šiaip reikalingą sendaiktį nusiperka. Neslėpsiu, kad turėjome mintį į turgavietės aikštę sukviesti ir malkų pardavėjus. Bandėme geruoju su jais kalbėtis, nes galvojome apie papildomą eurą kitą ne tik sau, bet ir į rajono biudžetą. Tačiau sulaukėme jų pasipriešinimo ir paaiškinimo, kad jų buvimas gatvėje šalia turgaus niekam nemaišo. Be to, ir toje vietoje nėra stovėti draudžiančių kelio ženklų…
– Sakote, kad dėl nuostolingos prekybos, bent jau laikinai, Ūkininkų turguje, nebeliks duona ir bandelėmis prekiaujančių kuršėniškių. Kadangi ir Jūsų įmonėje kepama duona, pyragas, šakočiai yra ne ką mažiau žinomi, ar negalvojate savo produkciją pardavinėti Ūkininkų turguje?
– Galvojame, bet susiduriame su mokesčiais. Dabar negaliu puse etato priimti žmogaus, kuris šeštadieniais galėtų prekiauti tame turguje,– reikės Sodrai mokėti kaip už etatą, o mūsų įmonei tuomet būtų nuostolis. Apie permainas galvojame ne tik Ūkininkų turguje. Turėjau minčių vasaros metu Kelmės centre prie mūsų valgyklos pastatyti staliukus, kad norintys, trumpam prisėdę galėtų atsigerti puodelį kavos ar suvalgyti bandelę. Laikinam darbui ketinau įdarbinti 18 metų moksleivius. Bet ir vėl atsirėmiau į mokesčius… Gaila, kad įvairius suvaržymus ir reikalavimus turgaus administratoriams keliantys šalies biurokratai negalvoja apie paprastą žmogų, o tuo pačiu – ir apie turgaus ateitį.
Kai pasikalbu su kitų rajonų turgaus administratoriais, jie irgi pripažįsta, kad seniai baigėsi turgaus klestėjimo laikai, todėl dauguma jų dabar tik egzistuoja.