E. Burdulienei – P. Bugailiškio premija
Alvydas GEŠTAUTAS
Kovo 5 d. Pelikso Bugailiškio premijos skyrimo komisijos nutarimu, 2020 metų šis vardinis apdovanojimas už ilgametį kraštotyros darbą – Šaukėnų kraštotyros muziejaus įkūrimą, kultūros ir gamtos paveldo puoselėjimą paskirtas Lietuvos garbės kraštotyrininkei Elenai Burdulienei. P. Bugailiškis buvo žinomas teisininkas, įvairių lietuviškų leidinių redaktorius, kultūrininkas, kraštotyrininkas, tarpukariu gyvenęs ir dirbęs Šiauliuose. Pasak Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotojos Virginijos Šiukščienės, P. Bugailiškio premijai gauti buvo pristatyti keturi kandidatai. E. Burdulienės kandidatūrą pristatė Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis. Priminsime, kad be garbės kraštotyrininkės ji buvo įvertina ir Švietimo pirmūnės, Gamtos apsaugos draugijos žymūnės bei kitais vardais, pelnė Kelmės rajono Metų savanorės nominaciją. 2006 m. apdovanota Garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“, o 2011 m. mokytojai ir kraštotyrininkei įteiktas Kelmės rajono savivaldybės tarybos garbės ženklas „Už nuopelnus Kelmės rajonui“.
Visą gyvenimą šalia tiesioginio darbo E. Burdulienė didžiąją savo laiko dalį skyrė gamtos ir kultūros paveldo puoselėjimui. Mokė vaikus kulinarijos ir rankdarbių, 1977 m. išleido rankdarbių knygą „Sau ir svečiui“. Vadovavo mokyklinei girininkijai, rengė „Miško šventes“ ir kitus masinius renginius gamtos apsaugos tema. Ištisas savaites praleisdavo su mokiniais Juodlės miške. Prie Juodlės ežero buvo įkūrusi miško muziejų, surinko vertingos medžiagos apie Juodlės miško gyvąją gamtą, pateikė duomenų apie kai kurias saugomas gyvūnų rūšis, inkilus ir jų gyventojus.
Nuo 1999 iki 2018 m. buvo Kelmės krašto muziejaus filialo – Šaukėnų kraštotyros muziejaus muziejininkė. Šis muziejus įkurtas jos iniciatyva asmeninių kolekcijų pagrindu. Ypatingai gausios ir vertingos E. Burdulienės sukauptos etnografinių eksponatų ir Šaukėnų krašto fotografijų kolekcijos. Muziejuje įrengta ir dvarų ekspozicija. E. Burdulienė parengė kraštotyrinių darbų ir publikacijų Šaukėnų apylinkių etninės kultūros ir istorijos temomis. Ekspedicijų metu užrašinėjo ir vaizdajuostėse su pagalbininkais fiksavo informaciją apie nykstančius ir išnykusius Šaukėnų seniūnijos kaimus, sukūrė edukacinį filmą apie Užgavėnių papročius Šaukėnų apylinkėse. E. Burdulienė – daugelio Kurtuvėnų regioninio parko metraščio „Kurtuva“ bei istorijos ir kultūros žurnalo „Padubysio kronikos“ publikacijų autorė. Straipsniuose ji aktualizavo gamtos ir kultūros paveldą. Ji taip pat yra Šaukėnų miestelio masinių renginių iniciatorė ir organizatorė. E. Burdulienės puoselėjimas kraštotyros muziejus yra Šaukėnų miestelio kultūros židinys, svarbus visame Kelmės rajone. Asmenine iniciatyva įkurtas muziejus tapo savivaldybės institucijos – Kelmės krašto – muziejaus padaliniu.
– Savo kraštotyrinę veiklą skiriu į du etapus. Mokykloje pirmiausia sutelkiau dėmesį į Šaukėnų, jų apylinkių gamtos paminklus, ežerus, upes, augmeniją ir t.t., nes tai siejosi su pamokomis, užklasine veikla. Kita vertus, pamokose buvo būtini tarpdalykiniai ryšiai, o, pavyzdžiui, ir biologija, ir geografija glaudžiai susijusios su istorija. Domėtis kaimų istorija paskatino vienas pobūvis pas Šaukėnų apylinkėje gyvenančią Vainorių šeimą. Kai įsišnekome apie vis tuštėjančius kaimus, tada ir kilo mintis, kol dar yra žmonių, menančių praeitį, surašyti jų istoriją, legendas, padavimus. Kol „Bičiulio“ laikraštis spausdindavo išėjusių Amžinybėn pavardes, nudžiugdavau, kai nerasdavau jame savo krašto žmonių pavardžių. Ir nuliūsdavai, kai Anapilin iškeliavusių sąraše būdavo Šaukėnų apylinkių žmonės, taip mano ir neprakalbinti,– „Bičiuliui“ sakė E. Burdulienė. – Esu dėkinga likimui, kad jau įkopusi į septintą dešimtį turėjau jėgų pėsčiomis nueiti per dieną 10-12 km ir aplankyti atokių vienkiemių šeimininkus, juos pašnekinti. Kiekvienas apdovanojimas yra mielas, nes pasijuntu neužmiršta ir džiaugiuosi, kai mano darbas yra pastebimas ir įvertintas.
Burdulienė gimė 1929 m. tuometiniame Skaudvilės valsčiuje, baigė Skaudvilės pradžios mokyklą, Švėkšnos gimnaziją. 1950 m. baigė Klaipėdos mokytojų institutą, kur įgijo biologijos ir geografijos mokytojos specialybę. Tais pačiais metais atvyko dirbti į Šaukėnų mokyklą, kurioje dirbo iki 1991 m.