BIČIULIS

<Nijolė PETROŠIŪTĖ>

Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį 56-erių Kelmės rajono Pašiaušės gyventojui Sigitui Daudoravičiui dėl bendraamžio Evaldo U. nužudymo – 13 metų nelaisvės ir 7 tūkst. litų žalos atlyginimo nužudytojo artimiesiems. Išgirdęs, kiek metų reikės praleisti už grotų, nuteistasis sielojosi dėl cigarečių, kurių nebegalėsiąs įpirkti.

Tragedija

Žinia apie tragediją Pašiaušę apskriejo praėjusių metų kovo 11-ąją, kuomet Evaldo U. namiškiai rado jį suknežinta galva, o šalia mėtėsi ir kruvinas kirvis. Buvo akivaizdu, kad žudikas nė nesivargino slėpti nusikaltimo įrankio, ar net nesuvokė, jog taip reikėtų daryti. Teismo medicinos ekspertai nustatė, jog vyriškiui į galvą buvo suduota mažiausiai 17 smūgių. Daugiausiai kliuvo galvai, bet sužalotos buvo ir rankos, kuriomis auka bandė prisidengti nuo smūgių lavinos.

Pareigūnai netruko sulaikyti itin agresyviu būdu garsėjusį S. Daudoravičių. Nors šis savo kaltės nepripažino nei per ikiteisminį tyrimą, nei teisme, surinkti įkalčiai liudijo prieš jį, atlikus DNR tyrimą buvo konstatuota, kad kraujas, rastas ant S. Daudoravičiaus striukės, yra aukos, prieš jį buvo ir kiti tragedijos įkalčiai. Kaimiečiai liudijo matę tragedijos rytą kruvinomis rankomis ir drabužiais bei batais vaikštantį S. Daudoravičių, kuris, pasiteiravus, kodėl jis kruvinas, atsakęs, jog nukirtęs gaidį.

„Tekštelėjo“ kirviu

Žmogžudyste pasibaigę įvykiai prasidėjo pavakare, kuomet S. Daudoravičius dviračiu atmynė į kaimo parduotuvę apsipirkti, o iš jos išėjęs neberado dviračio. Prie parduotuvės buvusi moteriškė pasakė, jog jo dviratį numynęs Evaldas U. S. Daudoravičius negaišuodamas metėsi iš paskos ir niekas toliau tiksliai nežino, kas vyko tarp dviejų neblaivių vyriškių, juolab, jog apie įvykius kalbėti begali tik vienas S. Daudoravičius, kuris tikina, jog jis tik gynėsi, nes Evaldas U. taikėsi jam iškabinti akis, tad jis ir „tekštelėjęs“ jam kirviu. Bet tekštelėjęs nesmarkiai, net kraujas nebėgęs. Bet čia pat apsisukęs aiškino, jog visai Evaldo nelietęs, nes tas pagrasinęs jam išdurti akis pagaliuku, todėl jis į konfliktą nebesivėlęs. S. Daudoravičiaus parodymai nuo pat pradžių buvo nenuoseklūs, vienas kitam prieštaraujantys. Vieną sykį jis teigė, jog striukę susikruvino pjaudamas gaidį, kitąkart – kad ją nužudytojo krauju iškruvino policininkai.               Vieną kartą jis aiškindavo, kaip su sugėrovu Evaldu kivirčijęsi, o kitąkart – kad išvis pas jį nesilankęs.

Nebe pirmas kartas

Liudytojai pasakojo, jog S. Daudoravičius labai agresyvaus būdo, ne kartą aplinkiniams yra grasinęs peiliu. Seniūnijos rašytoje charakteristikoje S. Daudoravičius įvardijamas kaip itin konfliktiška ir asociali asmenybė. Jis netgi savo tikrą brolį buvo pasikėsinęs nužudyti. Bet tuokart bausmės išvengė, nes teismo medicinos ekspertai pripažino jį nepakaltinamu ir vietoj kalėjimo jis buvo pasiųstas į psichiatrijos ligoninę. Iš jos grįžęs S. Daudoravičius visąlaik aplinkiniams kėlė baimę, ir žmonės, kiek įmanydami, stengėsi jį apeiti ratu. Po pastarosios žmogžudystės jam taip pat buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė, bet šįkart jis buvo pripažintas pakaltinamu.

Gan agresyviai S. Daudoravičius elgėsi ir teismo metu, pertraukinėjo pranešėją, nematė reikalo atsistoti įeinant teisėjams, o kai išgirdo teismo nuosprendį ir suprato, jog šįkart reikės kalėti ilgus metus, teismą apkaltino siekimu jį nuvaryti į kapus, atimti iš jo pašalpą ir… cigaretes.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA